Kelyje į tobulumą
Vladas VAITKEVIČIUS
KAUNAS. Kauno menininkei – intriguojančios Vieno lito premijos diplomas.
Balandžio 8 dieną Kauno menininkų namuose poetei, prozininkei, eseistei, redaktorei Linai Navickaitei už dviejų dalių (420 p.) mistinės fantastikos romaną paaugliams ir visai šeimai „Ketvertas su paukščiu: senoji ir naujoji salų istorija“ (Kaunas: Kauko laiptai, 2024) Lietuvos Rašytojų Sąjungos (LRS) Kauno skyriaus pirmininkas, rašytojas Gediminas Jankus įteikė ilgamečio LRS Kauno skyriaus pirmininko, rašytojo Petro Palilionio 1998 metais įsteigtos originalios, intriguojančios Vieno lito premijos diplomą, o pernykštė šios ir Maironio literatūros premijų laureatė, poetė, filosofijos daktarė Ieva Rudžianskaitė – skulptoriaus Stasio Žirgulio prizą – autorinį darbą, į kurį įkomponuota vieno lito moneta ir iškaltos Henriko Radausko eilėraščio eilutės. „Litai vis labiau dyla iš daugelio atminties. Tik ne iš Kauno rašytojų. Tik mes turime tokią premiją…“ – sakė renginio vedėja, rašytoja, daugelio premijų, tarp jų ir Vieno lito, laureatė Aldona Ruseckaitė. Vieno lito premija teikiama už vertingiausią kauniečio rašytojo metų kūrinį. Į šią premiją gali pretenduoti ir kiti žiniasklaidoje paskelbti reikšmingi darbai. Pretendentų kūrybą vertina ir Vieno lito premiją skiria LRS Kauno skyriaus taryba.
Verta įsiklausyti į G. Jankaus žodžius: „Tai fantazijos siausmas, nerealios, sapno stilistiką primenančios sudėtingo siužeto linijos, daugybės veikėjų išradingais, kruopščiai parinktais vardais, mistiška atmosfera, pagavūs, kvapą gniaužiantys nuotykiai, nugalint piktąsias jėgas.“ L. Navickaitė atgaivino kažkada vos egzistavusį, o prieš kelis dešimtmečius visai išnykusį lietuvių literatūros fantastikos žanrą, jos knyga nenusileidžia pasaulio fantastų kūriniams. Žavi nepriekaištinga romano kalba, vaizdingos metaforos, neįprasti vietovių pavadinimai, netikėti, negirdėti palyginimai, iš pasąmonės gelmių kylantys, bet drauge gyvenimiški, galima sakyti, šiandieniai siužeto vingiai, nauji visuomenės skausmai ir grėsmės. Skaitant knygą neatstojo nerimas: kad tik ketvertas – Asta, Kristupas, Goda, Ugnius – ir supratinga, mažumėlę išdykusi papūgėlė Čika įveiktų visas kliūtis, piktųjų jėgų paspęstas žabangas, neprarastų vilties ir po ilgų klaidžiojimų pasiektų trokštamą tikslą. Kokį, sužinosite atidžiai perskaitę knygą. Poetas, „Kauko laiptų“ vadovas ir L. Navickaitės romano redaktorius Viktoras Rudžianskas juokaudamas skundėsi, kad storoje knygoje beveik neradęs prie ko prikibti, pasiūlyti autorei geresnį variantą. Pagyrų, gėlių ir dovanų L. Navickaitei nešykštėjo anksčiau Vieno lito premiją pelnęs prozininkas Petras Venclovas, jau minėtos A. Ruseckaitė ir I. Rudžianskaitė, kiti kolegos. Ko gera, kūrybos viršūnė – tas viliojantis laimės žiburys – neleis Linai tarsi alpinistei nurimti, ir mes sulauksime naujų brandžių rašytojos kūrinių.
Vėl mintimis grįžtu į jaukią Linos apdovanojimo šventę, girdžiu Nacionalinio Kauno dramos teatro aktoriaus Sauliaus Čiučelio skaitomas rašytojos romano ištraukas, apgaubtas saksofonininko Algio Šeduikio melodijomis, atmintyje atgyja itin profesionali I. Rudžianskaitės recenzija „Už sapnų yra šviesa“, apčiuopusi L. Navickaitės fantastinio romano „Ketvertas su paukščiu: senoji ir naujoji salų istorija“ esmę: „Navickaitė organiškai sieja krikščioniškojo tikėjimo, teologijos ir mistikos elementus su aliuzijomis į lietuvių tautosaką, mitologiją. Knygoje darniai sąveikauja ir viena kitą papildo Žolininkės, Mezgėjos, Žvejo, angelo, vardu Iš Tiesų, figūros. (…) Navickaitės knygoje kaitaliojami erdvėlaikiai, sapno ir būdravimo būsenos parodant, kad tikrovė nėra iki galo perprantama, kaip ir tiesa, kuri veikėjams yra gyvybiškai svarbi.“
Buvusią bendradarbę Liną sveikina ir „XXI amžiaus“ redakcija.
Birutės KAIRAITYTĖS-VAITKEVIČIENĖS nuotraukos
„XXI amžius“, 2025 m. balandžio 18 d., nr. 15–16 (2628–2629)