Klaipėdos sukilimas primena Dotnuvos technikumo auklėtinius
Raimundas KAMINSKAS
DOTNUVA–AKADEMIJA. Sausio 22 dieną Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Kauno filialo, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos Kauno skyriaus ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atstovai susirinkę prie Klaipėdos atvadavimo paminklo prisiminė garbingą Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos valstybės istoriją.
Prieš 102 metus tuometinio Dotnuvos žemės ūkio technikumo 70 moksleivių – šaulių ir savanorių – su dėstytoju Viktoru Ruokiu dalyvavo ginkluotoje Klaipėdos akcijoje (įprastai vadinama Klaipėdos sukilimu) prieš Prancūzijos politinę administraciją ir jos kariuomenę, kuri tuo laiku valdė Klaipėdos kraštą. Po to 1923 m. pavasarį Dotnuvos technikumo auklėtiniai sumanė įamžinti šį istorinį įvykį. Jie pasirinko vietą Dotnuvos dvaro parke prie tako, netoli pagrindinių rūmų. 1923 m. gegužės 6 d. 70 moksleivių ir dėstytojas Viktoras Ruokis – Klaipėdos sukilimo dalyviai – iškilmingai kiekvienas pasodino po uosį. Iš tų pusskrituliu pasodinto 71 uosio šiandien yra išlikę tik 14. Parke ši teritorija buvo pavadinama Šaulių aikštele. Dotnuvėlės upelyje surastas 5 t akmuo, kuris buvo iškeltas ir atgabentas į Dotnuvos dvaro parką. Vėliau ant to akmens buvo iškaltas Vyčio kryžius bei įrašas „Klaipėda, 1923 I 15. Trūko 500 metų vergovės pančiai“. 1924 m. birželio 23 d. Dotnuvos parapijos klebonas pašventino Klaipėdos vadavimo paminklą. Į iškilmes atvyko Vyriausiojo Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto narys Jonas Vanagaitis (1869–1946), kuris Sukilimo operacijos dalyviams įteikė Klaipėdos vadavimo medalius. 1926 m. prie paminklo pritvirtinta žalvarinė lenta su Klaipėdą vadavusių 75 savanorių pavardėmis (71 iš jų – Dotnuvos moksleiviai). Įrengiant Klaipėdos vadavimo paminklą daug dirbo būsimi agronomai P. Grauslys, A. Gudjurgis, S. Kalenda, V. Kundrotas, J. Rimdžius, J. Zabielavičius (būsimasis Klaipėdos krašto gubernatūros patarėjas). 1941 m. Klaipėdos vadavimo paminklo žalvarinė lenta buvo nuimta ir paslėpta nuo nacių. Nuo 1944 m. dotnuviškiai paminklą apsaugojo nuo sovietų okupantų savivalės, o 1989 metais jį restauravo.
1989 m. birželio 24 d. prie atgimusio Klaipėdos vadavimo paminklo Dotnuvos-Akademijos parke vyko šventinis susitikimas su buvusiais Dotnuvos žemės ūkio technikumo moksleiviais – 1923-ųjų Klaipėdos sukilimo dalyviais: Stasiui Buožiu, Petru Navicku, Antanu Spūdu ir Domu Vasarevičiumi, kuriame dalyvavo technikumui sentimentus tebejaučiantys kiti auklėtiniai ir jų giminės, svečiai iš Klaipėdos. Paminklas buvo papuoštas ąžuolo lapų vainiku, uosiai – ramunių kupolėmis. Tačiau tuo laiku atkurtoje memorialinėje lentoje atsirado nedidelis pakitimas: virš ženklo nebėra raidžių L. Š. S. (Lietuvos šaulių sąjunga).
Klaipėdos sukilimo 102-osios metinės primena mums reikšmingą valstybės istorijoje įvykį ir patriotų kartą, kuri su ginklu dalyvavo Lietuvos Nepriklausomybės kovose, budėjo prie valstybingumo ištakų ir aukojosi savo Tėvynės. Klaipėdos vadavimo paminklas Dotnuvoje-Akademijoje ir jo istorija, ne tik žadina istorinę ir kultūrinę savimonę, bet yra geras mums visiems pavyzdys pilietiškumo svarbai suprasti.
Iniciatyvą aplankyti šią vietą parodė XXVII knygos mėgėjų draugijos pirmininkė Dalia Poškienė.
Kėdainių rajonas
„Abipus Nemuno“, 2025 m. vasario 7 d., nr. 3 (228)