Kunigas Deividas Griškabūdyje žiebia Vilties žvakes
Birutė Nenėnienė
Kun. Deividas Baumila daugiau nei dešimtį metų dirbęs vikaru savo pirmojoje parapijoje – Vilkaviškio Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo Katedroje, joje paskutines šv. Mišias aukojo rugpjūčio 10 dieną.
Rugpjūtį vyskupo siuntimu išvyko tarnauti trijų parapijų – Griškabūdžio, Barzdų, Nemirų – tikintiesiems. Tačiau širdies dalelė liko Vilkaviškyje dėl vienos svarbios priežasties. Vilkaviškyje jis nuolatos reklamavo neatlygintiną kraujo donorystę, kiekvienąkart atvykus Kauno klinikų Kraujo centro savanoriams pats aukojo kraujo.
Paskutinįjį vasaros sekmadienį kraujo duoti vyko į Vilkaviškį ne vienas – su keletu pasikalbintų griškabūdiečių. Sugrįžo su pažadu savo širdyje: surengti kraujo donorystes Griškabūdyje.
Parapijos skelbimuose (ir ne tik) pranešė, kad lapkričio 30-ąją nuo 10 iki 14.30 val Griškabūdžio parapijos (klebonijos) salėje lankysis Kauno klinikų Kraujo centro savanoriai, kurie lauks visų galinčių ir norinčių būti kraujo donorais. Kvietė nelikti abejingiems, bet atsiliepti į pagalbos šauksmą, padedant gelbėti gyvybes. Ir liudijo, kad sukanka lygiai 20 metų nuo pirmosios jo kraujo donacijos, atliktos 2005 metų lapkritį.
„Vaikystėje ne kartą teko lydėti mamą, kai ji eidavo duoti kraujo Kauno kraujo centre, tad vos mėnesiui prabėgus po aštuonioliktojo gimtadienio nusprendžiau pradėti ir savo donoro kelią, – liudijo Giškabūdžio parapijos klebonas kunigas Deividas. – Pirmą kartą davęs kraujo iškart pasijutau kitaip – tarsi lengvesnis ir kūnu, ir dvasia. Buvo gera suvokti, kad galbūt kažkam padėjau išgelbėti gyvybę ar bent sustiprinti sveikatą. Nuo to laiko stengiuosi duoti kraujo bent 3-4 kartus per metus. Šiuo metu mano sąskaitoje jau 43 neatlygintinos kraujo donacijos (ir dar 9 atlygintinos)“.
Kai bankrutavo Kauno kraujo centras, kunigui buvo liūdna – atrodė, kad neliko vietos, kur galėtų tęsti šį gerą darbą. Todėl išgirdęs, kad Kauno klinikų kraujo centras (KKKC) kviečia savanorius neatlygintinai duoti kraujo, kunigas Deividas pajuto tikrą nušvitimą. Dar džiugesnė diena buvo ta, kai KKKC atvyko į Vilkaviškį paminėti Gyvybės dienos, švenčiamos paskutinį balandžio sekmadienį.
„Nuo pirmojo karto užsimezgusi draugystė su KKKC per laiką tik stiprėjo. Atrodo, net „sergu“ už atvykstančius savanorius – jei tik aplinkybės leidžia, visada stengiausi užbėgti pasidomėti, kaip sekasi, ar daug donorų atsiliepė į kvietimą, – teigė kunigas. – Nuolat raginau aplinkinius, draugus ir kolegas prisijungti prie šio gražaus ir kilnaus tikslo – padovanoti dalelę savęs tam, kam to gyvybiškai reikia. Atvykęs darbuotis į Griškabūdį, iškart pradėjau svajoti apie kraujo donorystės akciją ir čia. Labai džiaugiuosi, kad Kauno klinikų Kraujo centras sutiko apsilankyti mūsų parapijoje. Su nekantrumu laukiu lapkričio 30 dienos – Advento pirmojo sekmadienio. Nuoširdžiai tikiuosi, kad atsiras ne vienas ir ne du geros valios žmonės mūsų parapijoje, atsilieps į šią gerumo akciją ir pasidalys dalele savęs, taip padėdami gelbėti gyvybes.“
O štai artėjant pirmajam Advento sekmadieniui, klebono širdyje kirbėjo nemažas nerimas. Ne dėl Advento vainiko, žvakių ar pasiruošimo šventėms – bet dėl kraujo donorystės akcijos, kurią pirmą kartą ryžosi surengti Griškabūdyje.
„Galvoje sukosi mintis: ar neliksiu vienas lyg karys lauke, pasikvietęs Kauno klinikų Kraujo centrą be aiškaus tikrumo, ar kas nors ateis? – jau po sekmadienio savo feisbuke liudijo kunigas Deividas. – Tačiau visos abejonės išsisklaidė tuo momentu, kai 10.08 val. grįžęs iš Barzdų pamačiau pirmąjį donorą, jau sėdintį kėdėje. Tas vaizdas akimirksniu suteikė ramybės ir vilties – supratau, kad vis dėl to esu ne vienas, kad bendruomenė tikrai girdi ir reaguoja. Pirmoji Griškabūdyje surengta kraujo donorystės akcija pranoko lūkesčius – buvo paimtos net 24 kraujo donacijos. Tai ne tik skaičius. Tai potencialiai 72 žmonės, kurių sveikata ir net gyvybė vakar galėjo būti paliestos mūsų bendro gerumo. Ši patirtis priminė paprastą tiesą: kai susivienija žmonės, net ir nedidelėje bendruomenėje užgimsta dideli dalykai. Adventas – laukimo ir šviesos metas – šįkart atėjo ne tik su žvakių liepsnelėmis, bet ir su tikra, gyva šviesa, kurią sukūrė mūsų pačių geri darbai.“
Pirmasis Advento sekmadienis nurodo Viltį. Kunigas Deividas šv. Mišių metu prie altoriaus uždegė pirmąją – Pranašo – žvakę, primenančią apie Jėzaus atėjimą. Dėkojo žmonėms, kurie ryžosi padovanoti dalelę savęs, išreiškė viltį, kad ši graži tradicija bus tęsiama, o gerumas nesustos ties vienu renginiu. Atskirai padėką išreiškė Kauno klinikų Kraujo centro komandai ir savanoriams, su viltimi, kad Griškabūdis taps nauja gyvenimo Vilties stotele.
Pasidžiaugtina ir naujausia žinia, kad Lietuvos Respublikos Seimas lapkričio 13 dieną atmintinų dienų įstatymą papildė nauja atmintina diena: birželio 14-oji skirta pagerbti nealygintinus kraujo donorus. Nuo 2005 metų Pasaulinės sveikatos organizacijos iniciatyva ši diena minima kaip Pasaulinė kraujo donorų diena.
Nuotrauka iš kunigo Deivido albumo
„Pro vita“, 2025 m. gruodžio 5 d., nr. 12 (400)