Kuo išskirtiniai buvo praėjusieji 2024-ieji?
Daiva Červokienė
Metus pradedant įprasta apžvelgti praėjusius. 2024-ieji buvo išskirtinai šilti, pasižymėjo rinkimų gausa. Ar jie buvo „dosnūs“ naujų išskirtinių pasiekimų. To pasiteiravome VšĮ „Lietuvos išskirtinių pasiekimų tarnybos“ vadovą Vytautą Navaitį.
Į Vilnių suvažiavo 1288 traktoriai
Politinių išskirtinių pasiekimų sąrašą pernai sausio mėnesį pradėjo ūkininkai, reikalaudami panaikinti nuo 2024 metų įvestą padidintą akcizo mokestį suskystintosioms naftos dujoms, grąžinti ankstesnę žymėto dyzelino naudojimo tvarką, atšaukti prievolę atkurti daugiametes pievas, spręsti vadinamąją „pieno krizę“.
Sausio 23–25 dienomis ūkininkai suvažiavo į Vilnių traktoriais. Vilniaus Gedimino prospekte ir aikštelėje prie Seimo, Žemės ūkio ministerijos išrikiavo 1288 įvairiausių markių traktoriai.
„Tai buvo daugiausia traktorių protesto renginyje. Turbūt ir apskritai Vilniuje“, – teigė V. Navaitis.
Rinkimų gausoje
Politinėje Lietuvos padangėje 2024 metais buvo išskirtiniai daug rinkimų. Kaip pastebėjo V. Navaitis, rinkimai į Lietuvos Respublikos Seimą, Europos Parlamentą, Prezidento rinkimai turėjo nemažai išskirtinių pasiekimų. Respublikos Prezidento rinkimų pakartotiniame balsavime (II ture) dalyvavo 98,49 % arba 1 177 928 rinkėjai, už Gitaną Nausėdą balsavo 71,15 % rinkėjų, tokiu būdu buvo pagerintas ankstesnis didžiausias Prezidento rinkimuose palaikymo nuošimtis.
Į Europos parlamentą išrinkti Vilija Blinkevičiūtė ir Valdemaras Tomaševskis tapo daugiausia – po 4 kartus – išrinkti europarlamentarais. O Emanuelis Zingeris tapo daugiausia – 9 kartus – išrinktu Seimo nariu. Jis 1990 metais, iškėlus Lietuvos persitvarkymo sąjūdžiui į Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą, išrinktas Lazdynų apygardoje Nr. 15. Nuo 1992 metų ir vėlesniais – 1996, 2004, 2008, 2012, 2016, 2020 bei 2024 metais į Lietuvos Respublikos Seimą pateko pagal sąrašą.
2024 metų Seimo rinkimai pasižymėjo tuo, kad buvo daugiausia atsisakiusiųjų dirbti Seime. Net 4 išrinkti į Seimo narius asmenys, dalyvavusieji 2024 metų Seimo rinkimuose, nepanoro tapti Seimo nariais. Taip rinkėjus apgavo Vilija Blinkevičiūtė, Gabrielius Landsbergis, Virginijus Sinkevičius (pirmą kartą jis tai padarė 2019 m. lapkričio 29 d.) ir Aurelijus Veryga.
Beje, pagal sąrašą į Seimą patekęs Liudas Mažylis netrukus pasirinko Europos Parlamento nario kėdę, nes dėl gautų eurokomisaro pareigų Andrius Kubilius turėjo atsisakyti šio mandato.
Vaikų pasiekimai
Devynmetis Ąžuolas Šeduikis, bebaigdamas Marijampolės „Ryto“ pagrindinės mokyklos 3 c klasę dalyvavo Marijampolės sporto mugėje „Aš esu Marijampolė“ ir 134 kartus kybodamas ant skersinio žemyn galva, rankų jėga pakilo taip aukštai, kad galėjo permetus kojas į kitą skersinio pusę atsiversti ir pasiekti skersinio viršų. Tiek pat kartų, nepaleidęs skersinio, jis rankų jėga leidosi žemyn ir vėl pritraukė save aukštyn. Tokį pratimą ant skersinio gimnastai vadina „meška“.
Į Lietuvos ir Lietuvos vaikų išskirtinių pasiekimų knygas įrašytas ir Kristupas Kerulis iš Palangos senosios gimnazijos. Jis, daugiausia – jau šeštą kartą, tapo respublikinio vaikų ir moksleivių dainų televizijos konkurso „Dainų dainelė“ laureatu (anksčiau šio konkurso laureate šešis kartus buvo Evelina Sašenko). Pažymėtina, kad palangiškis K. Kerulis balsą lavino Klaipėdos vaikų operos studijoje pas dainavimo mokytoją Vytautą Valį.
Šiauliuose balandžio 27 dieną vykusiame tarptautiniame breiko šokių turnyre „Sun City Battle'24“ Vilniaus Šv. Kristoforo progimnazijos mokinys Simas Kaušylas atliko daugiausia – 51 – apsisukimą „malūnu“.
Lietuvos mokyklose
Raseinių Viktoro Petkaus progimnazijos bendruomenės nariai iš 2560 pyragaičių arba 10240 sausainių „Du gaideliai“, pertepę juos glaistu ir papuošę, išdėliojo ilgiausią ištisinę – 128,12 m ilgio, 5 cm pločio sausaininių pyragaičių eilę. Taip 853 mokyklos bendruomenės nariai ruošėsi mokyklos įkūrimo 105 metų šventei.
Mokiniai iš visos Lietuvos dalyvavo 10-ojoje didžiausioje mokinių profesinio veiklinimo iniciatyvoje „Šok į tėvų klumpes 2024“, surengtoje Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros. Jos metu 51 574 mokiniai iš 356 švietimo įstaigų, 2 996 karjeros specialistai ir pedagogai, 2 910 mokinių tėvų ir artimųjų dalyvavo 665 profesinio įveiklinimo renginiuose. Per 3 473,2 akademines valandas buvo aplankytos 2 479 įvairios darbovietės ir susipažinta su 578 skirtingomis profesijomis jų darbo vietose.
Stovėjimas ant rankų ir 90-mečio šuolis
Stovėjimu ant rankų stebino Kaune gyvenantis kupiškėnas, gatvės akrobatas, gimnastikos treneris Marius Praniauskas. Jis ilgiausiai stovėjo suglaudus plaštakas ant rankų – 2 minutes 4 sekundes, ilgiausias stovėjo ant rankų išlaikant pusiausvyrą ant ritinio ir lentos – 1 minutę 35,15 sekundžių, ilgiausiai stovėjo ant vienos rankos – 1 minutę 16,5 sekundžių, ilgiausiai stovėjo ant vienos rankos išlaikant pusiausvyrą ant pripučiamo minkšto pusiausvyrinio puskamuolio – 1 minutę 7,65 sekundžių. Be to, jis pakėlė didžiausią – 40 kg – svorį stovėdamas ant vienos rankos ant pusiausvyrinio puskamuolio ir tą svorį išlaikė ilgiau nei 8 sekundes. Medžiaga apie šiuos išskirtinius M. Praniausko pasiekimus pateikta Guinness tarnybai. Paseikimus M. Praniauskas sakė dedikuojantis savo mokiniams teigdamas, kad būdamas treneriu turi rodyti pavyzdį, taip pat ir visiems kupiškėnams, siekdamas pabrėžti, kad iš mažo miesto kilę žmonės daug gali.
Vyriausiu Lietuvos parašiutininku tapo 96 metų amžiaus inžinierius, pedagogas, habilituotas technikos mokslų daktaras, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas, buvęs Lietuvos Sąjūdžio tarybos narys Vladas Vilimas. Jis kartu su Kauno parašiutininkų klubo instruktoriumi Rolandu Buivydu birželio 15 dieną iššoko iš lėktuvo ir sėkmingai nusileido aerodromo pievoje.
Purvo aplikacijos Druskininkuose
Druskininkų kurorte rugsėjo 25-27 dienomis vyko tarptautinė Europos SPA ir balneologijos konferencija, kurioje daugiausia dėmesio skirta temoms, susijusioms su klimato kaita ir tvariu kurortų vystymu, akcentuojant gydomojo klimato koncepciją. 82 šios tarptautinės konferencijos atstovai iš Europos, Amerikos ir Azijos šalių Druskininkuose rugsėjo 26 dieną atliko abiejų rankų purvo aplikacijos procedūrą, tam panaudoję 400 litrų sapropelio purvo.
„Tai buvo masiškiausios purvo aplikacijų procedūros, surengtos Lietuvos kurortų bei Lietuvos sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacijos“, – sakė VšĮ „Lietuvos išskirtinių pasiekimų tarnybos“ vadovas.
Masiškiausia medžioklė
2024 m. lapkričio 30 d. Panevėžio ir Pasvalio rajonų miškuose įvyko masiškiausia medžioklė. Joje dalyvavo 255 medžiotojai ir 17 varovų-medžiotojų su šunimis.
„Lietuvos išskirtinių pasiekimų tarnybos“ vadovas pažymėjo, kad medžiotojų būrelių „Pyvesa“ ir „Krikliniai“ žiemos medžioklės laikotarpio pradžios proga surengtoje medžioklėje atsispindėjo ne tik aistra medžioklei, bet ir visuomeninė atsakomybė – prisidėta aukomis, siekiant sutaisyti Kaulakių kaimo Raseinių rajono vaikų ugdymo įstaigos „Akademija gamtoje“ stogą. Be to, dalis sumedžiotų gyvūnų perduota Maltos ordino pagalbos tarnybos Lietuvoje savanoriams, maitinantiems nepritekliuje gyvenančius.
Daržovių augintojų pasiekimai
2024 metais daržovių augintojai nustebimo išskirtinio dydžio derliumi. Saulius Skersys iš Pakrempės k. (Trakų r.) išaugino didžiausią – 329,5 kg masės moliūgą. Šis ’Atlantic giant’ veislės moliūgas tapo Lentvaryje vykusios derliaus šventės pagrindine puošmena. Šį milžiną užaugino informacinių technologijų specialistas, kuris domėjosi ir vadovavosi augintojų patarimais. S. Skersys sakė, kad užauginti tokį didelį moliūgą jam pavyko todėl, kad negailėjo trąšų. Vyriškis šios rekordinės daržovės neketino valgyti – planavo ją atiduoti medžiotojams šerti žvėrelius.
Nelijus Zaleckis iš Gabriliavos (Elektrėnų savivaldybė) džiaugėsi išskirtiniu – didžiausiu arbūzu. Jis buvo 27,56 kg masės, 65 cm ilgio, 51,5 cm aukščio, 109 cm apimties.
Tačiau netikėčiausias V. Navaičiui buvo Irenos Gudeikienės iš Širvintų pasiekimas. Nors moteris augino jai įprastus česnakus be cheminių trąšų, tarp jų netikėtai išsiskyrė viena česnako skiltelė-milžinė. Ji svėrė 172 g, jos apimtys buvo 26 ir 25 cm, aukštis – 8,6 cm, plotis – 8,7 cm, o storis – 5,9 cm.
„Kokia buvo visa česnako galva, deja, lieka paslaptis, nes ji iki matavimų jau buvo išardyta“, – sakė V. Navaitis.
Pakeitė pavadinimą
Kuo pačiai VšĮ „Lietuvos išskirtinių pasiekimų tarnybai“ buvo reikšmingi praėjusieji metai? To pasiteirautas V. Navaitis sakė, kad pagaliau įgyvendino ketverius ar net penkerius metus brandintą sumanymą pakeisti agentūros „Factum“ pavadinimą.
„Gana mums tarpusavyje kalbėtis angliškai. Tam paakino JAV lietuvių laikraštis „Draugas“, kuriam teko duoti interviu. Manęs paklausė, ką galvoju apie žodį „rekordas“, kurio pagrindinė reikšmė yra „įrašas“. Taigi, mąsčiau, mąsčiau ir pasiryžau šio tarptautinio žodžio atsisakyti. Mūsų veikla liko ta pati, tik vietoje žodžio „rekordas“ tariame lietuviškai – išskirtinis pasiekimas“, – sakė pašnekovas. Ir pabrėžė, kad agentūra „Factum“ prie Lietuvos kultūros fondo jau neberegistruoja rekordų, yra persiregistavusi į VšĮ „Lietuvos išskirtinių pasiekimų tarnyba“.
Registruoja ir rajonų pasiekimus
Be to, VšĮ „Lietuvos išskirtinių pasiekimų tarnyba“ 2024 metais pradėjo naują veiklą – registruoja ne tik visos Lietuvos, bet ir rajonų išskirtinius pasiekimus. Štai keli pavyzdžiai. Registruota didžiausia – 2,25 m aukščio, 2,12 m pločio pasaga Šiaulių rajone, „Laimės pasaga“ pavadinta dizainerio Viliaus Purono pagrindinė puošybinė erdvinio riboženklio „Kužiai“ dalis. Visas riboženklis yra 3,4 m aukščio, pastatytas prie įvažiavimo į Kužius nuo Šiaulių-Kuršėnų plento. Tai istorinio Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Jotvingių Kryžiaus Riterių Ordino dovana Kužių miesteliui.
Mažiausia – 8,5 cm aukščio ir 12,5 cm pločio skulptūra Radviliškio rajone – „Skaitantis vaikas“ sukurta radviliškiečio dailininko, skulptoriaus ir grafiko Martyno Gaubo. Ji pastatyta po nedideliu medeliu vidiniame Radviliškio viešosios bibliotekos kiemelyje.
„Suprantama, kad be šių paminėtų išskirtinių pasiekimų registruota daug kitų. Juos galite pamatyti facebook.com paieškoje įrašę žodžius „išskirtiniai pasiekimai“. 2024 metus galime vadinti nuostabių ir neįtikėtinų išskirtinių pasiekimų metais. Tikėkimės, kad 2025-ieji nudžiugins naujais dar neregėtais išskirtiniais pasiekimais, kuriuos skelbsime šiuo metu kuriamoje internetinėje paskyroje www.lipt.lt“, – baigdamas pokalbį sakė V. Navaitis.
„XXI amžius“, 2025 m. sausio 10 d., nr. 1–2 (2614–2615)