Laiko iššūkiai ir at(si)minimo gelmė

Žvilgsnis

Apie pašaukimus ir išėjusiuosius

Sekmadieniais beveik visose Lietuvos bažnyčiose po šv. Mišių jose dalyvavusi tikinčiųjų bendruomenė kviečiama bendra malda kreiptis į Jėzų Kristų, Gerąjį Ganytoją  atsiųsti šiais laikais darbininkų į savo vynuogyną, jaunuoliams atsiliepti į Viešpaties pašaukimą ir tapti gerais kunigais.

Meldžiama pagalbos bendruomenėms ugdyti naujus pašaukimus, kad nepristigtume tų, kurie skelbia Evangeliją ir dosniai dalija sak­ra­men­tines malones. Tikintieji kviečiami ir savo kasdienybėje Viešpačiui dėkoti už turimus kunigus ir melsti naujų pašaukimų, nes jų mažėja.

Vieša informacija liūdina: „Katalikų žinynas 2024“ praneša, kad per 2022 metų paskutinį mėnesį ir 2023 metus Amžinybėn išlydėti 24 Lietuvos kunigai. Ir nepasakytum, kad visi garbaus amžiaus sulaukę, bet priešingai – dar darbingi, veiklūs. 2024-aisiais laikraštis „Katalikas“ kažin ar nepanašiai vėl tiek pat nekrologų paskelbė, pranešdamas apie mirusiuosius dvasininkus.

Nors žiūrinėjau ir šiaip ir taip, bet  „Katalikų žinyne 2025“ skyriaus „Mūsų mirusieji“ nėra. Galbūt netilpo… Nors tuščių puslapių esama. Taip dar nėra buvę nuo 1983 metų! Na, suprantama. Vyskupijų tinklalapiuose išsamesnė  ar „sausesnė“ informacija apie išėjusiuosius patalpinama. Beje, žmonės be reikalo tų puslapių „neatsidaro“, t. y. neskaito ir tos netektys kam svarbios, kam ne. Žinome, kad kunigo pašaukimas nėra susietas su sėslumu, ir dvasininkai dėl įvairių aplinkybių kilnojami per parapijas. Žmonės, įvardijame juos parapijiečiais (sąrašiniais) visai dažnai net nežino kunigo pavardės, nebent atsimena, kad bažnyčios stogą remontavo ar fasadą tinkavo… Na, dar jei kažkoks skandalas dėl žmogiškųjų silpnybių nuvilnijo… 

Nežinau kaip kam, bet mano supratimu „Katalikų žinynų“ informacija apie mirusiuosius kunigus  labai vertinga ir istoriškai reikalinga, joje randi ir faktų ir datų, kurių pasauliečiai prisiminimuose  nefiksavo. Tas būna svarbu ir po daugelio metų. 

Jubiliato liudijimas 

Melsdami naujų pašaukimų esame kviečiami melstis ir už  besidarbuojančius dvasininkus, pasidžiaugti jų per Viešpatį teikiamomis malonėmis. Padūsaujant dėl Amžinybėn išėjusiųjų ir prašant jų užtarimo jau iš ten, džiugu išgirsti apie nors kūnu silpstančius, bet dvasia nenuilstančius Dievo tarnus ir geromis žiniomis dalintis, jas skleisti. 

Štai Marijampolės specialiuose socialiniuose globos namuose paminėta kunigo Igno Plioraičio, einančio 93-uosius gyvenimo metus, kunigystės 65-erių metų sukaktis. Gal ši žinia ir būtų pasilikusi tarp tų namų sienų, jei Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila nebūtų jos įkėlęs į savo feisbuko paskirą. 

„Kunigas Ignas Plioraitis šios sukakties paminėjimui raštu pasiruošė žodį, kuris man pasirodė labai įdomus liudijimas, vertas pasidalinti“, – rašo Vilkaviškio vyskupijos ganytojas R. Norvila. Prašo Dievo kunigui Jubiliatui Ignui duoti dar daug giedrių dienų. Ir paskelbia kun. Igno Plioraičio per šv. Mišias tartą žodį, kurį perduodame ir mūsų laikraščio skaitytojams: 

„Gerbiamieji, ačiū Dievui ir Švč. Mergelei  Marijai – jos užtarimu sulaukiau šio garbingo kunigystės 65-mečio, eidamas 93-us metus. Tą 1960 m. balandžio 13 dieną mes, vienuolika Kauno kunigų seminarijos auklėtinių, Kauno katedroje vyskupo J. Steponavičiaus buvome pašventinti kunigais. Tuoj pat pasklidome po Lietuvą – kas į Vilniaus kraštą, kas į Žemaitiją ar Suvalkiją.

Jauni kunigai pradėjome darbuotis Kristaus vynuogyne tais sovietinio ateizmo metais, dar neįpratę, galima sakyti, pilnai neparuošti dirbti Kristaus vynuogyne. Neturėjome knygų, religinės literatūros, sunku buvo paruošti pamokslus.

Sekmadieniais su baime išeidavome prie altoriaus, o atsigręžus į bažnyčios vidų – pilną žmonių – reikėjo įprastai gerai giedoti, įlipus į sakyklą (kas anksčiau buvo būtina) pasakyti gerai paruoštą pamokslą. Jei didžiulė bažnyčia, tai kad dar visi girdėtų ką tu kalbi. Ir pasakyti taip, kad žodžiai giliai paliestų žmonių protus ir širdis. Tuomet nebuvo jokio mikrofono, jokio garsintuvo. Taip visur reikėjo viską atlikti tik gerai.

Bažnyčioje yra tokia tvarka – kai reikia – vyskupas kunigą kelia į kitą parapiją. Taip kunigystę pradėjau Kėdainiuose, Šv. Jurgio parapijoje, o po kelių mėnesių buvau perkeltas į Kauno Švč. Jėzaus Širdies bažnyčią. Gal kiek ilgiau, virš 20 metų, klebonu buvau Kapčiamiestyje. Dar ilgokai pasidarbavau Kazlų Rūdos Švč. Jėzaus Širdies bažnyčioje altaristas.

Būdamas virš 80 metų  2013 metais persikėliau gyventi į Marijampolės specialiuosius socialinės globos namus. Kunigystės aktyvioji odisėja baigėsi. Šiuose namuose jaučiuosi pakankamai gerai.

Šiuose namuose koplyčioje meldžiamės, pamąstome apie dabartinį Bažnyčios gyvenimą ir Šv. Rašto žodžiais sakome: „Pjūtis didelė, o darbininkų maža.“ Melskite pjūties šeimininką, kad atsiųstų darbininkų į savo pjūtį. (Mt. 9, 37–38).

Ačiū Dievui, kad atvedė į šią 65 metų kunigystės šventę. Ačiū visiems svečiams“.

Ne, Jubiliatas nevardijo savo anais laikais Dievo tautos labui nuveiktų darbų, neminėjo savo parašytų knygų pavadinimų. O jų esama daug,  kaip antai: „Laisvės taurus ilgesys“, „Bagotoji – mano mielas vaikystės lizdelis“, „Lingavo uosiai ašaroti“, „Kapčiamiesčio parapija“ ir kt. Jas visas kunigas yra padovanojęs savo gimtojo krašto – Višakio Rūdos muziejėliui.

Ir apie jį

„XXI amžius“ keliskart trumpai rašė apie kunigą Igną  Plioraitį jo gyvenimo ir kunigiškosios  tarnystės sukakčių proga. Siūlome porą citatų, kurios jaunesniosios kartos žmonėms daugiau primins šio kunigo kelią. O kartu paliudys, kad laikraštis „XXI amžius“ jau daugiau kaip trisdešimt  metų savo puslapiuose skelbia ir kaupia unikalią dvasininkijos, Bažnyčios (ir  ne tik tai) istoriją, kurios niekur kitur tokios informatyvios nerastume...

„Kunigas Ignas Plioraitis, gyvenantis Kazlų Rūdoje, atšventė 70 metų jubiliejų. Jo pagerbimas prasidėjo  šv. Mišiomis Kazlų Rūdos bažnyčioje. Į šią šventę atvyko nemažas būrys svečių, altorių apsupo net dvylika moksleivių. Šv. Mišias koncelebravo visi trys Kazlų Rūdos kunigai: klebonas Tadas Vallianas, vikaras Artūras Sederevičius ir pats jubiliatas. Pamokslą pasakė parapijos klebonas. Jis kalbėjo apie kunigo pašaukimo kilnumą ir svarbą, dėkojo Dievui už kunigą Igną, kaip dovaną šiai parapijai.

Pasibaigus šv. Mišioms, kun. I. Plioraitis susirinkusiesiems suteikė savo kunigiškąjį palaiminimą. Kunigą garbingo jubiliejaus proga sveikino parapijos adoruojančios mergaitės, Eucharistinio Jėzaus vienuolijos seserys, Bagotosios progimnazijos ir Kazlų Rūdos gimnazijos bendraklasiai, Sumos choras, parapijos moksleivių ansamblis su vadove Audrone, jubiliato giminės ir artimieji. Palinkėdamas ilgo amžiaus, Dievo palaimos ir sveikatos, Sumos choras jubiliatui pagiedojo „Ilgiausių metų“.

Pasibaigus tradiciniams sveikinimams, šventė tęsėsi prie vaišių stalo. Šventei vadovavęs kun. A. Sederevičius suteikė žodį ses. Joanai, kuri eilėmis pasveikino jubiliatą. Ji su vargonininke Audrone apžvelgė jo kunigišką veiklą. Ypač sunkus ir prasmingas jo veiklos etapas buvo Dzūkijos krašte, Kapčiamiestyje. Ten kun. I. Plioraitis dirbo sovietmečiu, kai mūsų tauta ir Bažnyčia kovojo už Tėvynės ir tikėjimo laisvę. Kapčiamiestyje kartu su jaunimu atstatinėjo saugumiečių nugriautus kryžius. Iš viso tuo metu kunigo Igno rūpesčiu vietoj nugriautų kryžių buvo atstatyta vienas koplytstulpis ir penkiolika kryžių. Atgaunant laisvę, 1989 metais, kun. I. Plioraitis pašventino dar dvylika kryžių ir mūrinę koplyčią su Nukryžiuotuoju jos viduje, kuri buvo pastatyta trims kunigams, kentėjusiems sovietų kalėjimuose, atminti: kun. Antanui Keblaičiui, kun. Stanislovui Šilokui ir kun. Juozui Zdebskiui.

Kun. I. Plioraitis bendradarbiavo platinant „LKB kroniką“, bendravo su Lietuvos tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komiteto nariais, rinko kunigų ir tikinčiųjų parašus. Jo rūpesčiu buvo surinkti 754 tikinčiųjų parašai, ginant kunigus A. Svarinską ir S. Tamkevičių.

Kunigo Igno lankymasis šeimose skatino jas blaiviai gyventi, uoliau praktikuoti tikėjimą. Jo rūpesčiu Kapčiamiestyje iš tų šeimų išaugo du broliai kunigai – Gintas ir Vytautas Sakavičiai ir dvi vienuolės – Danutė Sakavičiūtė ir Alė Žibūdaitė.

Parapijos klebonas kun. T. Vallianas pasidžiaugė kun. I. Plioraičio dabartine veikla parapijoje, o vargonininkė A. Pranckevičienė gėrėjosi jo punktualumu ateinant švęsti šv. Mišių ir klausyti išpažinčių, taip pat jo turiningais ir įdomiais pamokslais, darbštumu. Kapčiamiestiečiai, su kuriais jai tenka susitikti, ir šiandien apie kunigą Igną atsiliepia pagarbiais žodžiais. Apie nuoširdų bendravimą su šiuo kunigu kalbėjo ir kiti šventės svečiai.

Pats kunigas papasakojo apie savo kelią į kunigystę. Augęs neturtingoje šeimoje, uolus ir darbštus jaunuolis sunkiais sovietų laikais išdrįso atsiliepti į Dievo kvietimą ir įstojo į pogrindinę kunigų seminariją, kurią vėliau baigė stacionare. 1960 metais jis buvo įšventintas kunigu...“ („XXI amžius“, 2002 12 13).

Kai kunigas Ignas Plioraitis šventė auksinį kunigystės jubiliejų (2010 m.), „XXI amžius“ (balandžio 16 d.) rašė: „Kunigas Ignas Plioraitis gimė 1932 metų gruodžio 6 dieną Judrarūdės kaime, netoli Višakio Rūdos. Plioraičių šeimoje augo šeši sūnūs. Kai mama mirė, jam buvo treji su puse. Septintus metus einantis Ignas apsigyveno religingoje mamos sesers šeimoje Bagotojoje. Sulaukęs aštuonerių, jau patarnavo šv.  Mišioms Bagotosios Šv. Antano Paduviečio parapijos bažnyčioje. Baigė Bagotosios septynmetę, o 1952 metais – Kazlų Rūdos vidurinę mokyklą. Įstojo į Lietuvos žemės ūkio akademijos mechanizacijos fakultetą, po to, jau 1953 metais, įstoja į Kauno kunigų seminariją. Seminarijoje studijas teko nutraukti, nes buvo pašauktas į karinę tarnybą. Atitarnavęs grįžo į Lietuvą ir su kareiviška uniforma nuskubėjo į seminariją. Antrojo kurso programą išmoko gyvendamas Bagotojoje ir dirbdamas kolūkyje. Nuo 1957 metų tęsia teologijos studijas Kaune. 1960 m. balandžio 13 dieną vyskupas Julijonas Steponavičius įšventino į kunigus. Pirmąsias šv. Mišias kunigas I. Plioraitis aukojo Bagotosios Šv. Antano Paduviečio bažnyčioje. Dirbti pradėjo  vikaru Kėdainių Šv. Jurgio bažnyčioje. Vėliau perkeliamas į Kauno Šančių Švč. Jėzaus Širdies parapiją. Nuo 1963 metų trejus metus dirba Petrašiūnų bažnyčioje, o nuo 1966 metų - Alytaus Šv. Angelų Sargų bažnyčioje vikaru. Tais pačiais metais paskiriamas Šakių rajono Valakbūdžio Švč. Mergelės Marijos Angelų Karalienės parapijos klebonu. Tačiau po poros metų kun. I. Plioraitį vyskupas J. Labukas kelia į Kapčiamiesčio Dievo Apvaizdos parapiją, kur dirbo 22 metus. 1990 metais skiriamas Pakuonio parapijos klebonu bei aptarnauja Margi­nin­kų parapiją.“

Birutė Nenėnienė

Nuotrauka iš globos namų archyvo

Ištraukos iš „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ primena…

Kapčiamiestis (Lazdijų raj.). 1979 m. rugpjūčio 5 d. Kapčiamiesčio klebonas kun. Ignas Plioraitis ir 38 tikintieji raštu kreipėsi į Lietuvos TSR Kultūros ministeriją, papasakodami, kad š. m. birželio 26 d. naktį „nežinomi chuliganai nugriovė Kapčiamiesčio senose kapinėse du vertingus, iš praeito šimtmečio paminklus“. Pareiškimo autoriai susirūpinę, kad „panašus likimas gali ištikti vienintelį šiose kapinėse bestovintį 1831 m. sukilimo dalyvės E. Pliaterytės paminklą“ ir pašo, kad būtų uždrausta griauti kapinėse (prie šių kapų yra valgykla – restoranas) ir kad būtų atstatyti nugriauti paminklai.

Lazdijų raj. vykdomojo komiteto pirmininko pav. Vanagas atsakė, kad „Kapčiamiesčio apylinkės vykdomajam komitetui pavesta atstatyti į pirmykštę padėtį nugriautus kryžius ir sustiprinti senųjų kapinaičių priežiūrą bei užlaikymą.“ Atsakyme, tarp kitko, rašoma: „Mes prieštaraujame nepagrįstam prasimanymui, mėginant kaltę suversti ateistams“.

„Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“, 1979, nr. 40.

Kapčiamiestis (Lazdijų raj.). Į Kapčiamiesčio apylinkę keletą kartų buvo atvykę rajono valdžios atstovai surašyti bažnytinio inven­toriaus. Bažnytinio komiteto nariams buvo išsiuntinėti kvietimai nurodytu laiku prisistatyti į apylinkę – nė vienas iš komiteto į apylinkę nenuvyko. 1982 m. sausio 20 d. į Kapčiamiestį atvyko raj. Vykdomojo komiteto pavaduotojas Vanagas. Jis nustebo, radęs dar neužpildytus bažnyčios inventorizacijos aktus, ir pareikalavo, kad apylinkės darbuotoja Janina Margelienė kartu su parapijos klebonu Plio­raičiu ir komiteto nariais nueitų ir juos užpildytų.

– Aš tai neisiu! – pasipriešino Janina Margelienė.

Vasario 9 d. į Kapčiamiesčio apylinkę vėl atvyko pirmininko pavaduotojas Vanagas. Į apylinkę buvo iškviestas ir mokyklos direktorius Z. Sabalius. Bet bažnytinis komitetas ir šj kartą nesirodė. Buvo iškviestas ir kun. Ignas Plioraitis, kuris taip pat nenuvyko.

„Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“, 1982, nr. 52.

Kapčiamiestis (Lazdijų raj.). 1982 m. vasario 15 d. Kapčiamiesčio klebonas kun. Ignas Plioraitis buvo iškviestas pas Lazdijų raj. VK pirmininko pav. L. Vanagą, kuris priekaištavo, kad parapijos komitetas nepasirašo sutarčių su valdžia, nesurinktas parapijos 20-tukas, nesurašytas ir neįkainuotas bažnyčios inven­torius. L. Vanagas kaltino kleboną trukdymu ir perskaitė kažkokius straipsnius, kur už trukdymą sudaryti sutartis gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.

Po to perspėjo kleboną, kad vaikai netarnautų šv. Mišioms, nedalyvautų procesijoje ir pan., nes tai laikoma vaikų mokymu, kuris yra uždraustas. Mokyti religijos valdžia leidžia tik dvasinėje seminarijoje.

Be to, reikalavo duoti žinias rajono valdžiai, kada ir kokie bus atlaidai, kurie kunigai bus kviesti. Įsakė metų pabaigoje pateikti žinias apie parapijos finansinę ir religinę padėtį. Perspėjo, kad šventoriuje nebūtų prekybos rožančiais, kryželiais ir t.t. Tai galima pardavinėti tik zakristijoje.

Toliau L. Vanagas aiškino, kad Kapčiamiesčio parapiją jie laiko tik iš pasigailėjimo, nes nepadarytos sutartys, nėra 20-tuko. Kiekvieną momentą gali parapijos komitetą nušalinti, bažnyčią uždaryti.

Pokalbis, kurio metu daugiau kalbėjo L. Vanagas, užtruko 1 val.

1982.11.16 d. į Kapčiamiesčio apylinkės būstinę atvyko L. Vanagas, kur pakartotinai buvo sukviesti parapijos komiteto nariai. Pusantros valandos L. Vanagas dėstė panašiai tą patį, ką ir klebonui. Po to pokalbio jau eilę dienų rajono valdžia kasdien vis teiraujasi Kapčiamiesčio apylin­kės vadovų:

– Ar jau jūs susitarėte su parapijos komitetu, kurią dieną bus galima surašyti visą bažnyčios turtą ir jį įkainuoti? Skubiai praneškite!

Bet pranešimo rajono valdžia vis nesulaukia.

„Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“, 1982, nr. 53.

Paveisininkai (Lazdijų raj.). Kapčiamiesčio apylinkėje, Pa­vei­si­nin­kuose, yra valdžios neužregistruota bažnyčia. Tikinčiųjų prašomas kun. I. Plioraitis nuo 1982 m. gegužės 30 d. pirmaisiais mėnesio sekmadieniais ir per atlaidus Paveisininkų bažnyčioje atlaiko šv. Mišias ir aptarnauja tikinčiuosius.

1982 m. spalio 3 d. Paveisininkų bažnyčioje buvo švenčiami Kūdikėlio Jėzaus Teresėlės atlaidai. Atlaidų dieną Kapčiamiesčio apylinkės milicijos įgaliotinis V. Kavaliukas, apy­lin­kės pirmininkas Z. Lapinskas, kolūkio pirmininkas V. Jurašius, agronomas M. Garbenčius ir inžinierius V. Žiurinskas vaikštinėjo apie šventorių ir kamantinėjo į bažnyčią atvykusius lengvųjų automobilių savininkus; galop sustatė jiems aktus, nubausdami po 10 rub. už įvažiavimą į draudžiamą zoną.

Nepaisant valdžios pareigūnų trukdymų, bažnyčia buvo pilna žmonių, o kun. I. Plioraitis atlaikė iškilmingas šv. Mišias.

„Lietuvos Katalikų Bažnyčios  kronika“, 1982, nr. 55.

Kapčiamiestis (Lazdijų raj.). 1983 m. IV.28 Lazdijų raj. pavaduotojas I. Vanagas supažindino Kapčiamiesčio parapijos kun. Igną Plio­raitį su tokiu įspėjimu: „Aš, Vanagas, Liudas, Lazdijų raj. vykd. komiteto pirm. pavaduotojas, įspėju Kapčiamiesčio kleboną kun. Ig. Plio­rai­tį:

1. Jūs leidžiate patarnauti religinėse apeigose nepilnamečiams vaikams (išvardino eilę patarnautojų).

2. Jūs įtraukiate jaunimą už ribų į religijos politinę veiklą:

a) kartu su jaunimu pasiuntėte areštuotam mokytojui A. Grigui Velykinį pasveikinimą;

b) suorganizavote jaunimą aplankyti areštuotą mokytoją A. Grigą;

c) su jaunimu fotografavotės prie ką tik nugriauto kryžiaus Karaivonių kaime, netoli Kapčiamiesčio;

d) organizavote ir įtraukėte nepilnametį jaunimą rinkti parašus dėl kryžių nugriovimo ir dėl kun. Alf. Svarinsko arešto.

Jūs gerai žinote įstatymą, kad Bažnyčia atskirta nuo mokyklos. Jūs neturite teisės burti, organizuoti jaunimą. Jums vieta tik bažnyčioje – poteriauti.

3. Jau eilė metų, kai Jūs nepranešate mums, kada Kapčiamiestyje bus atlaidai ir kokie juose dalyvaus kunigai.

4. Jūs kišatės į parapijos komiteto reikalus, štai atsiuntėte parapijos komiteto rinkimų protokolo tik vieną egzempliorių, o mums reikalingi trys. Ten pasirašė parapijos „dvidešimtukas“. Kodėl nenurodėte dvidešimtuko pavardžių? Kam slepiate?

Kun. Plioraitis pareikalavo įspėjimo nuorašo, bet negavo. Religijos laisvės vardan pasirašyti po įspėjimu kategoriškai atsisakė.

„Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“, 1983, nr. 58.

Kapčiamiestis (Lazdijų raj.). 1983 m. liepos 22 d. į Lazdijų raj. prokuratūrą pas prokurorą S. Žiautį buvo iškviestas Kapčiamiesčio parapijos klebonas kun. Ignas Plioraitis. Kadangi kun. I. Plioraitis, motyvuodamas nesijaučiąs kaltas, rašyti pasiaiškinimą atsisakė, tai jj rašė pats prokuroras J. Žiautys. Pasinaudodamas Lazdijų raj. vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojo I. Vanago surinkta medžiaga, prokuroras J. Žiautys pasiaiškinime palietė šiuos klausimus:

– Kodėl nesutariate su rajono vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotoju I. Vanagu?

– Kaip pokalbių su valdžios atstovais medžiaga patenka į „Kroniką“, pvz., jūsų pokalbis su L. Vanagu?

– Kodėl neduodate rajoninei valdžiai žinių apie atlaidus?

– Kodėl bažnytinis komitetas nesudaro sutarties su rajono vykdomuoju komitetu? Gal kaip klebonas kišatės į šj reikalą ir tuo trukdote?

– Kaip ir kada buvote išrinktas parapijos bažnytinio komiteto pavaduotoju, – juk jums būti komitete draudžiama? Gal prievartaujate komiteto narius?

– Ar pamoksluose nepasisakote prieš valdžią ir bedievius?

– Gal renkate ar organizuojate parašų rinkimą po įvairiais pareiškimais?

– Kodėl organizuojate jaunimą patarnauti bažnyčioje? 

Kun. I. Plioraitis prokuroro surašyto pasiaiškinimo neskaitė ir po juo nepasirašė. „Nors visus kaltinimus neigiate, bet aš, kaip prokuroras, privalau jus raštiškai įspėti“, — kalbėjo prokuroras J. Žiautys ir padavė kunigui pasiskaityti sekančio turinio įspėjimą: „Įspėju dėl sistemingo sakymo priešateistinių pamokslų, trukdymų laikytis sutarčių nuostatų ir jaunimo organizavimo. Dėl sutarčių nuostatų nevykdymo būsite baudžiamas administracine bauda, o už bet kokį jaunimo organizavimą būsite patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.“

Po įspėjimu kun. I. Plioraitis nepasirašė. Kunigui nusirašyti jam skirtą įspėjimą prokuroras J. Žiautys neleido. Pokalbis truko maždaug dvi valandas.

„Lietuvos Katalikų Bažnyčios  kronika“, 1984, nr.63.

„Katalikas“, 2025 m. balandžio 18 d., nr. 8 (467)