Muziejus kuria tikrą knygyną 

Lietuvos mažojoje kultūros sostinėje

Birutė Nenėnienė

KUDIRKOS NAUMIESTIS. Gegužės pradžioje kaip koks gegutės kukavimas ar pirmosios perkūnijos aidas per informacijos priemones nušuoliavo Lietuvos nacionalinio muziejaus žinia su intriguojančiu pasakojimu apie jų padalinio Kudirkos Naumiestyje – Vinco Kudirkos muziejaus eksperimentą savo patalpose įkurti knygyną…

Tai vienas iš žingsnių įsijungiant į Paprūsės 500 metų sukakties minėjimą ir garsinant šiais metais Mažąja Lietuvos kultūros sostine tituluotą Kudirkos Naumiestį.

Truputis paaiškinimo...

Prisimintina, kad iškilmingos Vasario 16-osios šventimo programos vienas iš svarbių akcentų buvo Kudirkos Naumiesčio paskelbimas Mažąja Lietuvos kultūros sostine. Kitas ne mažiau svarbus – pagerbti tradiciškai teikiamų kasmetinių „Varpo“ nominacijų nominantai. Už Kudirkos Naumiesčio pamatymą naujomis perspektyvomis, viešinant, garsinant Kudirkos Naumiesčio vardą nominuotas muziejaus edukatorius Aurimas Kanapkis. Tai Šakiuose gimęs, augęs, studijas Vilniuje baigęs 2022 metais atvyko dirbti į muziejų. Ir jau pirmaisiais metais sužibėjo kaip profesionalus, užsidegęs, novatoriškas savo srities žinovas, nuolat randantis, išmąstantis naujas istorijos pateikimo formas. Pernai parengė parodą „Tautiška ir moderniška: tautinio modernizmo apraiškos Kudirkos Naumiestyje“. Muziejininkas, surinkęs autentiškos medžiagos, pasikonsultavęs su specialistais atskleidė tai, kaip puikiai šis pasienio miestas atsiliepė į tarpukario Lietuvoje įgy­vendinamus architektūrinius spren­dimus. Aurimas lydi ekskursijas, parodydamas ir supažindindamas su kai kuriuose pastatuose išlikusiais tarpukario architektūros meto ženklais nuošaliame Paprūsės kampelyje. Aurimas, kaip aktyvus miesto bendruomenės narys, istorinę atmintį atgaivina vesdamas pilietiškumo pamokas Vinco Kudirkos gimnazijos mokiniams, prisidėjo prie knygnešio namelio atsiradimo miesto centre, ties knygnešių Antano Baltrušaičio, Juozo Bagdono ir daktaro Vinco Kudirkos slaugytojos Marcelės Barzdaitytės atminimą įamžinančių medžio skulptūrų (jų autorius tautodailininkas Vidas Cikana).

Teikiant Aurimui „Varpo“ nominaciją palinkėta ir toliau puoselėti ir garsinti savo kraštą. Bet ir be šio palinkėjimo  Aurimo galvoje buvo brandinami nauji planai.

Ieškojimų periode

Jau keleri metai, kai Kudirkos Naumiestyje nėra knygyno. Jis uždarytas ir rajono centre Šakiuose. O Vinco Kudirkos muziejuje visąlaik galima už prieinamą kainą įsigyti beveik šimto pavadinimų vertingų istorinių Lietuvos nacionalinio muziejaus leidinių. Pasak Aurimo, muziejininkų rate jau keleri metai sukosi mintys turėti Kudirkos Naumiestyje knygyną. O ir jam pačiam visada malonu knygyne iš lentynos pasiimtą naują knygą pavartyti ir su ja plačiau susipažinti. Labiausiai norėjosi į Kudirkos Naumiestį „prisišaukti“ knygų vaikams. 

Knygynas muziejaus patalpose – kūrimosi stadijoje. Greta Nacionalinio muziejaus leidinių dar „prabangiai“, erdviai išdėliotos kitų kelių leidyklų knygos. Asortimentas plečiamas „Alma literos“, „Odilės“, „Baltų lankų“, „Žalio kalno“,„700 eilučių“, „Misterio Pinkmano“ leidiniais.

Iš lankytojų tikimasi sulaukti pageidavimų, pasiūlymų, kokios konkrečios leidyklos, kokios tematikos  leidinių jie pageidautų. Ištyrus nuomonę bus galima koreguoti užsakymus. Bus galima čia pat kava pasivaišinti, knygas pavartyti.

Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinės direktorės  dr. Rūtos Kačkutės nuomone, knygynas, kaip ir muziejus, yra kultūros kraujagyslė – tyliai palaiko gyvą organizmą. Kai ji užanka, ima stingti ir vietos  bendruomenės kultūrinė apytaka. Knygynas ne vien prekybos taškas, tai susitikimų, atradimų, asmeninio santykio su tekstu vieta.

Legendinio knygnešio pavyzdžiu 

Aurimas pastebėjo ir tai, kad knygyno įkūrimo idėjai pasitarnavo paties didesnis susidomėjimas knygnešio Antano Baltrušaičio veikla ir gyvenimu Naumiestyje. Kudirkos Naumiestis neatsiejamas nuo knygnešių, jų gilios istorijos, atsidavimo, aukos, kad lietuviškas žodis spaudos draudimo metais iš prūsiško buvusio Širvintos miesto pasiektų Paprūsę ir pasklistų toliau po Lietuvą. 

Antanas Baltrušaitis – Antanėlis (1865–1949), išskirtinio likimo žmogus, Kudirkos Naumiestyje 1901 metais nusipirko krautuvę ir 1904 metais įkūrė pirmąjį legalų knygyną Lietuvoje. Aktyviausias spaudos platintojas organizavo viso Suvalkų kraš­to draudžiamos spaudos judėjimą.

Kudirkos Naumiestyje gyveno iki 1944 metų, artėjant karo frontui pasitraukė į Vokietiją, ten mirė ir palaidotas. Jo namas (Tilto g. 12) per Antrąjį pasaulinį karą buvo apgriautas, bet ne taip, kaip buvo nuken­tėjęs visas Kudirkos Naumiestis, jis buvo atstatytas. Dabar ten privati kitų žmonių nuosavybė, naumiestiečių rūpesčiu paženklintas atminimo lentele, jog čia gyveno knygnešys Antanas Baltrušaitis.

Po daugiau nei 120 metų pa­si­šven­tusio knygnešio dvasia tarsi sugrįžta į Kudirkos Naumiestį: neto­liese nuo buvusios A. Baltrušaičio krautuvėlės-knygyno – knygų prieglobsčiu tampa Vinco Kudirkos muziejus.

Kviečia į renginius…

Paprūsės 500-ųjų  metinių proga Mažoji kultūros sostinė Kudirkos Naumiestis savus gyventojus ir svečius pakvies būti įsimintinų įvykių dalyviais ir liudininkais. „Pirmoji kregždė“ jau buvo parskridusi net… praėjusį rudenį: nuo lapkričio pabaigos iki birželio 1 dienos lankytojus džiugino išskirtinai informatyvi ir įdomi Rimaldo Vikšraičio fotografijų ir senovinių vaikų žaislų paroda „Atgal į vaikystę“. Muziejuje klausytasi paskaitos apie Prūsijos valdžios lietuviškus įsakus kaip XVIII amžiaus kasdienybės ir kalbos istorijos šaltinius. Kultūros namai pradžiugino keliais koncertais. Muziejus nuo gegužės paskutinio sekmadienio kiekvieną vasaros sekmadienį kviečia dalyvauti pažintinėse ekskursijose po miestą, kurio vardas keitėsi, bet istorija vis dar gyva. Ir tai, kas išsaugota ir kaip išsaugota pamatyti nauju žvilgsniu. 

Kudirkos Naumiestis – tai pasienio miestas, kurio kitoje pusėje jau svetima valstybė, todėl tiltas per Širvintos upę šiandien… nebeveda niekur. 

Muziejuje ruošiamasi įrengti išskirtinai įdomią ekspoziciją apie Paprūsės miestų Širvintos ir Naumiesčio gyvavimo, dviejų valstybių ir tautų  bendradarbiavimo istoriją, kultūrinius, ekonominius ryšius (Mokytojų Sprainaičių įrengtas „Širvintos kampelis“, stebinantis istoriniais eksponatais, taip pat dar lankomas). 

Birželio 28 dieną vyks Pasaulio naumiestiečių suėjimas – kaip  Kudirkos Naumiesčio miesto šventės dalis. 

Į festivalį ir atlaidus

Birželio 29 dieną pirmą kartą į Kudirkos Naumiestį atkeliaus tradicinis, jau penkioliktasis Šakių savivaldybėje, muzikos festivalis „Beatričės vasaros“. 

Tai ypatingas sekmadienis, nes Kudirkos Naumiesčio parapijoje švenčiami Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus atlaidai. Parapija dovanos Česlovo Sasnausko kamerinio choro koncertą (vadovas Mindaugas Radzevičius), choras giedos 12 valandos šv. Mišiose. 18 val. Vilniaus miesto savivaldybės choras „Jauna muzika“ (meno vadovas ir dirigentas Vaclovas Augustinas) nudžiugins ir grigališkojo choralo giesmėmis.

Šakių rajonas
Autorės nuotraukos 

„Abipus Nemuno“, 2025 m. birželio 6 d., nr. 11 (236)