Visi straipsniai

Istorinės atminties politika

Lidija Veličkaitė

Rugsėjo 16 dieną Lietuvos Res­publikos Seimo Konstitucijos salėje surengta konferencija „Istorinės atminties politika: reikia nacionalinio susitarimo“.

Jei esi tikintis, tai ir būk tikintis visais savo sprendimais

Kunigas, pasipriešinimo sovietiniai okupacijai dalyvis Robertas GRIGAS atvirai aiškina savo poziciją Rusijos barbariškos agresijos prieš Ukrainą kontekste. Jo taikdariška pozicija daugeliu atvejų įvardijama vos ne prorusiška, tad išsamiau pasidomėkime. Kunigą kalbina Tomas ČYVAS.

Lietuvos kariuomenės rezervas: visuotinės gynybos pamatas 

Spalio 26 dieną Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje įvyko Kraš­to apsaugos ministerijos organizuota konferencija, skirta aptarti rezervo vaidmenį valstybės gynyboje. Tradicine tapusios konferencijos metu su atsargos ir dimisijos karių organizacijomis buvo aptartos rezervo sistemos aktualijos, iššūkiai ir perspektyvos. Ypatingas…

Viską pastatė ant meilės „kortos“

Kun. Vytenis VAŠKELIS

Kitoks matymas

Žinome, kad įžvalgusis Viešpats kiaurai mato ir pažįsta kiekvieno žmogaus širdį, ir Jam nereikia patarėjų, padedančių atpažinti, kas dedasi pagal Jo panašumą sukurtų individų viduje. Tuos žmones, į kuriuos kiti žvelgia iš padilbų ir juos nuvertina, juos Dievas, kaip daugiabriaunius deimantus, paima į rankas, pakelia juos aukštyn, ir visi nustemba, kad Jis mato juose tai, kas pasauliui, panirusiam į savo netikrąjį aš, yra uždengta…  

Mylinčios Jėzaus Širdies šlovinimas

Naujosios popiežiaus Pranciškaus enciklikos „Dilexit nos“ („Pamilo mus“) mokymo kontekstas

Mindaugas BUIKA

Evangelinės ir antgamtinės ištakos

„Kristus mus pamilo“ (Rom 8, 37), – cituodamas šį apaštalo Šv. Pauliaus tvirtinimą jo laiške Romos tikintiesiems, popiežius Pranciškus pradeda naująją encikliką „Dilexit nos“, skirtą Švenčiausiosios Jėzaus Širdies „žmogiškajai ir dieviškajai meilei“ apmąstyti.

Paminėta Pasaulinė organų donorystės ir transplantacijos diena

Spalio mėnesį visame pasaulyje minima organų donorystės diena yra kaip ypatinga proga pagerbti tuos, kurie pasidalijo savo gyvybės dovana su kitais, ir skatinti visuomenę sužinoti daugiau apie organų donorystės svarbą. Lietuvoje ši diena daugelyje vietovių buvo paminėta įvairiais renginiais, suvienijusiais…

Donorams atminti – pulsuojanti žvakių širdis

Vilkaviškio parapijos namuose Kauno klinikų centras reguliariai kviečia žmones dovanoti kraujo – parodyti savo rūpestį ir padovanoti kraujo. Kiekvieną kartą ši akcija (paskutinis kvietimas buvo spalio 6-ąją) pritraukia naujų žmonių, kurie jaučiasi laimingi, žinodami, kad jų kraujo lašelis yra neįkainojama…

Malda už gyvybę – nusikaltimas?

„Buferinių zonų“ prie abortų klinikų Didžiojoje Britanijoje problema

Mindaugas BUIKA

Policija kontroliuoja mintis

Žinomo anglų rašytojo Džordžo Orvelo (George Orwell) prieš 75 metus publikuotas fantastinis romanas „1984-ieji“ apie represinio totalitarinio režimo sąlygomis veikiančią ir netgi piliečių mintis bandančią kontroliuoti policiją (thought police) netikėtai tapo realybe pačioje demokratinėje Didžiojoje Britanijoje.

Šv. Pranciškaus ir tarptautinės gyvūnų globos dienos atspindžiai mokinių kūryboje

Ieva Vitkauskaitė

Spalio 3 dieną Kauno Šv. Jurgio Kankinio (Pranciškonų) bažnyčioje atidaryta IV Kauno miesto mokinių dailės ir fotografijos konkurso „Šv. Pranciškus – gyvūnų globėjas“ darbų paroda.

Dailės ir fotografijos konkursas

Kaune jau tampa tradicija paminėti Šv. Pranciškaus – gyvūnų globėjo – dieną organizuojant Kauno miesto mokinių dailės ir fotografijos konkurso darbų parodą, kuri primintų visuomenei apie rūpestį gyvūnais, atsakomybę prieš tuos, kurie šalia mūsų.

Nėra nuojautos, kad dėl Vokietijos brigados kažkur įstrigsime

Pirmieji Vokietijos brigados atstovai į Lietuvą atvyko šių metų balandį, o per artimiausius metus savo šalyje turėsime per 5 000 vokiečių karių. Atvykstantiems sąjungininkų kariams Rūdninkuose statoma didžiausia karinė infrastruktūra Lietuvos istorijoje. Vokietijos brigados dislokavimas Lietuvoje yra ne tik milžiniškas…

Mintys artėjant Vėlinėms

Romas BACEVIČIUS

Artėjant Visų šventųjų dienai ir Vėlinėms lankome ir tvarkome kapus. Juos lankant kartais tenka nuvažiuoti daug kilometrų, nes artimieji ir giminės dažnai būna palaidoti skirtingose Lietuvos vietose. Prieš pora savaičių teko aplankyti giminių kapus Rumšiškių kapinėse. Atkreipiau dėmesį į kalinių kapų sektorių. Vaizdas pasirodė liūdnokas. Pravieniškių kalėjime mirę ar nusižudę kaliniai, kurių neatsiima artimieji, būna palaidoti už valstybės lėšas. Dažniausiai be kunigo apeigų, galbūt net nežinant, ar tas kalinys buvo katalikas, stačiatikis, liuteronas, musulmonas ar netikintis. Prie kapo stovi kryžius su vardu, pavarde ir gimimo bei mirties metais. Dalis kryžių supuvę, nuvirtę, o kai kur – jau tik apžėlę kauburėliai…