Pagerbė pirmąjį Lietuvos kariuomenės kūrėją-savanorį

Prie plk. Kazimiero Škirpos ir žmonos Bronės kapų Petrašiūnų kapinėse

Atmintis

Raimundas KAMINSKAS

KAUNAS. Vasario 18 dieną Petrašiūnų kapinėse Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos, Nepriklausomybės gynėjų sąjungos bei Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos atstovai plk. Kazimiero Škirpos 130-ojo gimtadienio proga prie jo ir žmonos Bronės kapų uždegė žvakutes.

Lietuvos kariuomenės kūrėjas-savanoris, Steigiamojo Seimo narys, diplomatas, antisovietinio ir antinacinio pasipriešinimo dalyvis, Vyčio kryžiaus ordino kavalieriaus Kazimieras Škirpa gimė 1895 m. vasario 18 d. Namajūnų kaime (Saločių vlsč.). 1916 metaus K. Škirpa buvo mobilizuotas į carinės Rusijos kariuomenę. Baigė Peterhofo karo mokyklą. 1917 metais buvo vienas iš lietuvių karinių dalinių Rusijoje organizatorių. 1918 m. viduryje pirmasis savanoriu stojo į Lietuvos kariuomenę, dalyvavo Nepriklausomybės kovose su Sovietų Rusijos kariniais daliniais, bermontininkais ir Lenkijos kariuomene. Būdamas Vilniaus karo komendanto padėjėjas, faktiškai ėjo komendanto pareigas. 1919 m. sausio 1 d. su kitais savanoriais Gedimino pilies bokšte pirmą kartą iškėlė tautinę Lietuvos valstybės vėliavą. 1920–1921 metais buvo Steigiamojo Seimo atstovas. 1921 metais mokėsi Ciuricho Aukštojo technikos instituto kariniame fakultete (Šveicarija). 

1922 metais K. Škirpa baigė Aukštuosius karininkų kursus Kaune, o 1925 metais – Belgijos karo akademiją. 1925 metais buvo Generalinio štabo 2-ojo skyriaus viršininkas, 1926 metais tapo Vyriausiojo kariuomenės štabo viršininku. Pradėjo pertvarkyti Lietuvos kariuomenę, parengė jos mobilizacijos planą. Nuo 1927 m. dirbo diplomatinį darbą Vokietijoje, 1928–1937 metais – karo atašė. 1932 metais Savanorių sąjungos suvažiavimas Kaune pripažino K. Škirpą pirmuoju Lietuvos kariuomenės kūrėju-savanoriu. 1937–­1938 metais jis buvo Lietuvos atstovas Tautų Sąjungoje, 1938 m. kovo-gruodžio mėnesiais – nepapras­tasis pasiuntinys ir įgaliotasis mi­nistras Lenkijoje, nuo 1939 metų dirbo Vokietijoje. Kai 1940 m. birželį Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvą, K. Škirpa Berlyne organizavo Lietuvių aktyvistų frontą. 1941 metais tapo vienu iš antisovietinio Birželio sukilimo rengėjų. Sukilimui prasidėjus, Lietuvių aktyvistų frontas K. Škirpą paskelbė Lietuvos laikinosios vyriausybės Mi­nis­tru pirmininku. Tačiau nacistinės Vokietijos valdžia neleido jam išvykti iš Berlyno, taikė namų areštą. 1944 metų memorandume nacių Vokietijos vyriausybei K. Škirpa siūlė Lietuvos valdymą perleisti lietuvių vyriausybei. Dėl to tų metų birželio 14-ąją jis buvo suimtas ir internuotas.

Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, K. Škirpa 1946 metais išvyko į Airiją. Nuo 1949 metų gyveno JAV, dirbo Kongreso bibliotekoje Vašingtone. Veikė įvairiose lietuvių organizacijose. 1957–1958 metais buvo Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto komisijos pirmininkas. 

Mirė 1979 m. rugpjūčio 18 d. Vašingtone. 1995 metais perlaidotas Kaune, Petrašiūnų kapinėse.

Autoriaus nuotrauka

 

 

 

„XXI amžius“, 2025 m. kovo 7 d., nr. 9–10 (2622–2623)