Pajevonio kalnelį papuošė karavyko kryžius ir Šv. Rokas

Istorijos vingiai

Birutė Nenėnienė

PAJEVONYS. Rūškanas antrasis Advento sekmadienis ypatinga šviesa suspindo Pajevonyje. Įkalnę  į Šventakalnį papuošė naujas kryžius ir koplytstulpis. Po šv. Mišių gausiai susirinkus bendruomenės žmonėms ir svečiams naujus kapinių akcentus pašventino klebonas kun. Audrius Kurapka.

Muziejininkės Aušros Mickevičienės idėją ir rūpestį atkurti Pajevonio kapinėse 1947 metais statytą ir jau nunykusį karavyko kryžių savo projektu „Karavyko kryžiaus atnaujinimas Pajevonio kapinėse“ parėmė bendruomenė „Pajevonio versmė“ ir Pajevonio seniūnija.

Suvalkijoje vienas žinomiausių  savo originalia drožyba kūrėjų medžio meistras iš Kriūkų Andrius Bieliukas ne tik atkūrė karavyko kryžių, bet dar ir tobulai išdrožė jį papildantį dvasinį ženklą – koplytstulpį su Šventu Roku.

Susirinkusiems vietoje saulės šilumą paskleidė lauželio liepsna. Laikantis senos tradicijos, kad šventinto kryžiaus medžio nedera sukūrenti krosnyje, lauželyje buvo sudeginta nunykusio kryžiaus viena kryžma.

Pajevonio seniūnė Gintauta Žaliniakienė meistrą drožėją Andrių Bieliuką pagerbė seniūnijos moterų iš gebenių nupintu vainiku. Žalumynų girliandomis buvo papuošti ir kryžius bei koplytstulpis. Seniūnė už bendrą darbą dėkojo muziejininkei Aušrai Mickevičienei, bendruomenės pirmininkui Albinui Zinfeldui, girininkui Rymantui Vaičaičiui, ūkinin­kams Antanui Zdanaičiui, Valdui Vakarinui, rajono savivaldybės švietimo, kultūros ir sporto skyriaus specialistui Artūrui Blauzdžiūnui. Seniūnė jiems įteikė prisiminimo dovanėles. 

Aušra Mickevičienė pasidžiaugė, kad šito kryžiaus pastatymas ir pašventinimas – tai tarsi šių metų jos darbo apvainikavimas, įprasminimas, kalėdinė dovana. Ji metų pradžioje savivaldybei teikė tris projektus dėl kryžių atstatymų. Finansavimą gavo vienam – rengtam su Pajevonio bendruomene. Andrių Bieliuką pakvietė, todėl, kad jis geba labai gražiai, be brėžinių atkurti skulptūrą. Tiesa, senasis karavyko kryžius buvo paprastas, tačiau 1947 metais paliktas „Š. R.“ raidžių įspaudas padiktavo mintį kryžių papuošti Švento Roko skulptūra. Meistras pasiūlė, kad geriau išdrožti atskirai Šv. Roko figūrą – koplytstulpį nei kad komponuoti prie kryžiaus. Kryžiui iš to paties ąžuolo A. Bieliukas išdrožė ir Kris­taus kančią vietoje senajame kryžiuje kabėjusios metalinės, erozijos su­ėstos. Meistras sakė, kad iki šiol nebuvo drožęs Šv. Roko. Bet šiuo metu tvarko kryžių karavyką su Šv. Roko skulptūra. Kryžius stovės Sutkų kaimo kapinaitėse (Šakių r.).

Karavyko kryžiaus atsiradimo istorija Pajevonio kapinėse dar prašosi pasigilinimo. Iš žmonių prisiminimų žinoma, kad jo pastatymu pasirūpino pajevonietė Magdalena Akunauskienė. Ji ir amžinojo poilsio atgulusi netoliese šio kryžiaus.

Karavyko kryžiai statomi kaip apsauga ar padėka nuo negandų, epidemijų, baisių ligų. Kol kas nežinoma, kokia 1947 metais čia pastatyto kryžiaus konkreti intencija. Tik žinoma, kad pašventino tada klebonavęs kun. Jurgis Sventickas.

Kryžius karavykas (jis taip vadinamas Lietuvoje) – tai dviejų kryžmų kryžius; viršutinė trumpesnė už apatinę. Šio kryžiaus funkcija išskirtinė – tikėta, kad gelbsti nuo maro. Lietuvoje vadintas maro kryžiumi, taip pat – Šv. Zacharijaus, Šv. Roko, Šv. Benedikto kryžiumi. Mat tikima, kad šie šventieji taip pat saugo nuo maro, kitų ligų.

Tikėjimas dviejų kryžmų kryžiaus galia plito iš Ispanijos Karavako de la Krusa  miestelio. Kryžiaus relikvija per Kryžiaus karus 1229 metais iš Jeruzalės atkeliavusi į čia. Relikviją vietos gyventojai labai gerbė ir tikėjo, jog ji saugo miestelį nuo nelaimių, gamtos stichijų, ligų.

Karavako kryžiaus galia įtikėta po Tridento susirinkimo, kai jo dalyviai maro epidemijos metu per šį kryžių kreipėsi Dievo apsaugos ir mirtina liga nepakirto. Lietuvoje šie kryžiai ėmė plisti XVI-XVII amžiuje. Daug jų pastatyta 1848 metais įsiplieskus dėmėtosios šiltinės ir dizen­terijos epidemijoms. 

Karavaka de la Krusas tapo populiaria piligriminių kelionių vieta, gerai žinoma Ispanijoje. 1998 metais Šv. Jonas Paulius II suteikė ypatingą privilegiją: Karavakos de la Kruso šventovėje  rengti Jubiliejinius metus kas septynerius metus. Šių metų sausio 12 dieną Šventieji metai iškilmingai užbaigti, kiti bus po septynerių metų. Per 2024 metus šioje šventovėje sulaukta 800 000 piligrimų, į ją veda septyni keliai, kurių ilgis nuo 60 iki 900 kilometrų.

Vilkaviškio rajonas
Autorės nuotrauka

„Abipus Nemuno“, 2025 m. gruodžio 19 d., nr. 24 (249)