Paminėjo kelias sukaktis

Pirmojo klebono ir bažnyčios statytojo kun. Stanislovo Čėsnos amžinojo poilsio vieta

Vilkaviškio vyskupijoje

Marijampolės dekanate

SASNAVA. Rugsėjo 15-ąją susirinkusieji į titulinius Švč. Mergelės Marijos Gimimo atlaidus paminėjo parapijos įkūrimo 120 metų sukaktį ir maldose prisiminė bažnyčios statytoją, ilgametį parapijos kleboną kun. Stanislovą Čėsną (1864 05 08–1887 06 19–1954 09 15), mirusį prieš 70 metų.

Susirinkusius pasveikinęs klebonas kun. Linas Baltrušaitis padėkojo žmonėms už pasiruošimo šventei talką, nupintais vainikais išpuoštą bažnyčios fasadą, rudeniškai spalvingas puokštes prie altoriaus, o choristams – už giesmes... Šv. Mišias aukojo ir homiliją sakė svečias Kauno kunigų seminarijos dvasios tėvas kun. Gintaras Blužas OFS. 

Po šv. Mišių procesijos aplink bažnyčią ir palaiminimo Švč. Sakramentu bažnyčioje vyko Sasnavos V respublikinis sakralinės muzikos festivalis „Ruduo ir muzika“. Nuskambėjus Zitos Bružaitės giesmei „Himnas muzikai“ (atliko Marijampolės kultūros centro Sasnavos mišrus vokalinis ansamblis „Melodija“, vadovė Marija Grybienė), žiūrovų ir klausytojų širdžių stygas virpino saksofonistų kvartetas iš Kauno.

Sasnavos seniūnė Nijolė Smilgienė priminė, kad kun. S. Čėsna gimė prieš 160 metų (1864 05 08), mirė prieš 70 metų (1954 09 15), Sasnavoje tarnauti pradėjo prieš 120 metų (1904 09 30). 

Maždaug 13 km nuo Marijampolės nutolusiame Sasnavos miestelyje iš toli puikiai matosi virš Sūduvos lygumų iškilęs raudonų plytų bažnyčios bokštas. O prieš šimtus metų šiose vietose vešėjo didžiuliai miškai. Jau 1782 metų istoriniuose dokumentuose minimas Sasnavos kaimas su septyniais gyventojais. 1817 metų pavasarį dabartinių senųjų kapinių dalyje gyventojai pastatė aštuoniakampę  koplyčią. Ji stovėjo toje vietoje, kur dabar yra paminklas knygnešiams atminti. Tų pačių metų rugsėjo 14 dieną Vygrių vyskupijos kurijai leidus koplyčia buvo pašventinta Švč. Mergelės Marijos Vardo garbei. Koplyčią prižiūrėjo Marijampolėje gyvenantys vienuoliai marijonai. Nuolatos dvasininkui gyventi Sasnavoje neleido caro valdininkai. Daugėjo gyventojų, žmonės į koplyčią netilpdavo, tad ji buvo praplėsta. Žmonės susirūpino parapijos įkūrimu. Iš caro valdžios leidimas buvo gautas 1904 metais. Prelatas Juozas Antanavičius (1853 02 15–1876 02 27–1916 08 07) 1904 09 12 dienos aktu Sasnavos parapiją paskelbė Marijampolės filija. Pirmasis  jos klebonas ir buvo kun. Stanislovas Čėsna.1910 08 01 parapijiečiai nutarė Sasnavoje statyti mūrinę bažnyčią, po metų ji pradėta projektuoti. Tačiau užmojus sutrukdė Pirmasis pasaulinis karas. 1926 metais patvirtintas naujas mūrinės bažnyčios projektas (parengė inžinierius Edmundas Alfonsas Frykas). Statyba pradėta 1928 metais, birželio 4 dieną vyskupas Mečislovas Reinys pašventino būsimos bažnyčios pamatų kertinį akmenį, o 1938 11 20 ji buvo konsekruota. Atvyko net du vyskupai: Mečislovas Reinys ir Justinas Staugaitis. Didelė, gotikinio stiliaus bažnyčia ir jos statinių ansamblis įrašyti į Lietuvos Respublikos Nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą.

Senoji medinė Sasnavos bažnyčia, pastačius naują mūrinę, 1952 metais buvo išardyta. Tačiau 2008- 2011 metais atstatyta senoji Sasnavos bažnyčia ir dabar puošia Rumšiškėse esančiame muziejuje suformuotą etnografinio miestelio ansamblį. 

Daugiau apie iškilmes Sasnavoje skaitykite „XXI amžiuje“.

Birutė Nenėnienė

Autorės nuotrauka

„Katalikas“, 2024 m. spalio 11 d., nr. 19 (454)