Piligrimai lenksis kryžiui kunigams atminti
Birutė Nenėnienė
Mažučiai. Piligrimus dvasinio peno ir pažinimo troškulys nuveda ir į atokiausias, pagal liaudies tradiciją pripažintas šventas vietas. Viena tokių nuo seniausių laikų žinomų vietovių – Mažučių koplytėlė su Marijos Malonės versmių šaltinėliu (Alksnėnų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapija, Vilkaviškio vyskupija). Šaltinėlio vanduo turįs gydomųjų galių… Ir, pasak legendos, pasirodžiusi pati Marija prašė prausti veidą, tikint dangaus malonių…
Daug metų nusistovėjusi ir nekintanti tradicija, kad prie šaltinėlio esančioje koplytėlėje kiekvieno mėnesio paskutinį šeštadienį, 10 valandą, aukojamos šv. Mišios.
Antri metai Alksnėnų parapijos klebonu tarnaujantis kun. Virginijus Vaitkus nepažeidžia šio papročio. Tik pripažino, kad praeitą žiemą vieną paskutinį šeštadienį, berods sausį, koplytėlėje šv. Mišias šventė… vienas. Pabjurusiu kaimo keliu į nešildomą koplytėlę neužsuko joks piligrimas.
Klebonas kun. V. Vaitkus, užkalbindamas maldininkus, išgirsta juos atvykus iš Žemaitijos, Vilniaus, Kauno, Kaišiadorių… Rugsėjo paskutinį šeštadienį atvažiavo gausus būrys iš Šiaulių rajono, – iš klebono gimtojo krašto. Tad galima sakyti, jog Mažučius žino ar juos atranda piligrimai iš visos Lietuvos. Atvyksta žmonės melstis ir pasisemti šaltinio vandens. Lauke iš latakėlio jis kartais teka menka srovele. Gi paskutinįjį mėnesio šeštadienį šaltinio vandens galima pasisemti ir iš koplytėlės viduje įtaisyto šulinėlio.
Paskutinį spalio šeštadienį (25 dieną) po koplytėlėje aukotų šv. Mišių bus šventinamas kryžius kunigams atminti, tikintis juo pagerbti Vilkaviškio vyskupijos ar net visos Lietuvos dvasininkus. Kun. V. Vaitkus pastebėjo, kad pašventinti kryžių kunigams atminti yra prasminga ir kilnu, nes kunigai neša kryžių kartu su Kristumi. Kartu tai ir priminimas, ženklas, kad kunigas, kaip ir kiekvienas žmogus, negali gyventi be savo gyvenimo kryžiaus.
Ateityje prie kryžiaus bus įrengti stendai su žiniomis apie iš Alksnėnų parapijos kilusį, Budavonėje pirmąją karo dieną nukankintą kunigą Justiną Dabrilą ir su „Titaniko“ laivu nuskendusį kunigą Juozą Montvilą. Šia informacine sklaida, kaip ir kryžiaus statyba bei koplytėlės aplinkos tvarkymu rūpinasi, iniciatyvos imasi parapijiečiai Kęstutis Virketis ir Romas Sveikata. Klebonas tokius kilnius darbus laimina ir mano, kad Bažnyčiai Lietuvoje nebus padaryta žalos, jei pastatomas dar vienas kryžius. „Tai tarsi priminimas neužmiršti Kristaus, Vilties šviesos“, – sakė kun. V. Vaitkus.
Taip jau nutiko, kad prieš metus pradėjęs klebonauti Alksnėnų parapijoje kunigas Virginijus šventina jau ketvirtąjį kryžių – ir visi jie toje pačioje pakelėje į Mažučių koplytėlę. Tris iš jų sukūrė kryždirbys, tautodailininkas garliaviškis Kazimieras Martinaitis. Paskutinis jo darbas – kryžius kunigams. Anksčiau kelią koplytėlės link papuošė jo sukurti kryžiai tremtiniams ir seniesiems kaimo gyventojams.
Vasaros darbams pasibaigus buvo pašventintas įspūdingo grožio koplytstulpis- kryžius ūkininkams. Gal tikriau būtų įvardinti kaip žemdirbių padėką Viešpačiui už galimybę per savo įdėtą darbą naudotis žemės gėrybėmis… Šio atminimo ženklo autorius – kaišiadoriškis kryždirbys, tautodailininkas Vidmantas Kapačiūnas. Šis medžio meistras prieš 35-erius sukūrė, dar ir dabar prie Mažučių koplytėlės prieigas puošiantį skulptūrų taką, kuriame medžio drožiniuose regime Dievo Motinos Marijos septynis skausmus ir džiaugsmus.
Klebonas kun. V. Vaitkus neatmeta svajonės išsipildymo, kad siekis, jog ši sakraliais ženklais papuošta vietovė pateks į lietuviškąją Šv. Jokūbo kelio atkarpą.
Vilkaviškio rajonas
Autorės nuotraukos
„Abipus Nemuno“, 2025 m. spalio 24 d., nr. 20 (245)