Plaka laisvos Lietuvos širdis
Vladas VAITKEVIČIUS
KAUNAS. Sausio 14-ąją pilnutėlėje Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) salėje paminėta Laisvės kovų diena, prisiminta, kaip prieš 35 metus, 1991-ųjų sausio 13-ąją, beginkliai žmonės gynė Televizijos bokštą.
Tūkstančių patriotų ryžtas ir meilė Lietuvai privertė okupantus suabejoti savo užmačiomis ir jėga. Keturiolikos žuvusių tautiečių, tarp jų ir kauniečio didvyrio Tito Masiulio (1962–1991), širdžių plakimą šiandien girdime savarankiškos Lietuvos miškų ošime, Baltijos jūros bangų mūšoje, gandrų kleketavime, mažylių krykštavime.
Laisvės kovų minėjimą vedė XXVII knygos mėgėjų draugijos pirmininkė, LPKTS kultūros vadybininkė, projektų vadovė, žurnalistė, poetė Dalia Poškienė. Pirmasis Lietuvos kariuomenės Kauno savanorių rinktinės vadas atsargos majoras Vitalijus Edvardas Straleckas pasakojo apie jo suburtą 50-ies Kauno savanorių būrį, padėjusį ginti Seimą (ekrane slinko Kauno Sąjūdžio nario Leono Vytauto Glinskio filmuota medžiaga apie įvykius Kaune ir Vilniuje 1991 m. sausio mėnesį), apie mirties dvelksmą, gynėjų drąsą ir pasiaukojimą.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) Sekretoriato vyresnysis patarėjas dr. Raimundas Kaminskas perdavė šio centro generalinio direktoriaus dr. Arūno Bubnio sveikinimus ir priminė, kad šiemet sukanka 35 metai kai Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis pakvietė registruotis pirmuosius Lietuvos savanorius.
Niekas neliko abejingas LPKTS valdybos pirmininko Vlado Sungailos pasisakymui ir, be abejo, T. Masiulio mamos Vitalijos Krivickienės ir sesers Giedrės Prialgauskienės nuoširdiems žodžiams apie Tito vaikystę ir jaunystę, jo būdą, pomėgius, įdomius šeimos nutikimus, politinę veiklą. Traukė akį T. Masiulio kelionių po kalnus fotografijų paroda „Laisvės ir kalnų šauksmas“ bei jo mamos Vitalijos kūryba – skiautinių paveikslai. V. Krivickienė yra aktyvi Kauno klubo „Skiaučių menas“ narė. Dalis darbų, skirtų istoriniams ženklams, eksponuojama LPKTS Kauno filialo patalpose.
Renginio dalyvių kalbų atidžiai klausėsi majoras Gediminas Reutas, rašytojas Stanislovas Abromavičius, knygos „Gyvenkit laisvi ir laimingi. Apie Tito Masiulio gyvenimą ir žygdarbį“ autorius. Minėjimo pabaigoje patriotines dainas atliko tremtinių choras „Ilgesys“ (vadovai Bronė Paulavičienė ir Mindaugas Šikšnius).
Teišsipildo poetės Ramutės Skučaitės eilėraščio „Viltis“ pirmame posme išsakytas troškimas:
Atgimt.
Visiems atgimt – iš naujo.
Užgimti be kančios, be kraujo.
Ir visąlaik sykiu laikytis
Nuo tos dienos – nuo kūdikystės.
Birutės Kairaitytės-Vaitkevičienės nuotrauka
„XXI amžius“, 2025 m. sausio 24 d., nr. 3–4 (2616–2617)