Prie širdžių besiglaudžianti poezija 

Vladas VAITKEVIČIUS

Menininkas turi būti savo kūrinyje kaip Dievas – visur esantis ir nematomas. 

Giustavas Floberas

KAUNAS. Poezijos pavasaris gegužės 24 dieną, per Sekmines, į Mažąją Kristaus Prisikėlimo bažnyčią sukvietė žmones pasiklausyti sakralinės poezijos.

Šventoji Dvasia suartino poetus ir klausytojus, neįprastoje tyloje eilėraščiai tarsi sklandė ore, kilo į bažnyčios skliautus. Savo kūrybą iš neseniai išleistos septynioliktos poezijos knygos „Gyvenimo prasmė“ skai­tė prel. prof. dr. Vytautas Steponas Vaičiūnas, eilėraščių nešykštėjo kunigai Skaidrius Kandratavičius, Robertas Grigas, dr. Nerijus Pipiras, diak. brolis Bernardas OFM (Saulius Belickas), poetai Eglė Perednytė, Stanislovas Abromavičius, Vera Vasiljeva, Da­nutė Vaskelaitė. Kauno  sakralinės muzikos mokyklos įkūrėja ir buvusi ilgametė vadovė Nijolė Jau­ta­kienė, be eilėraščių, pamalonino klau­sytojus ir  daina, mamos eilėraščių pa­skaitė duktė Salvinija Jau­ta­kai­tė-­Hargreas. Su savo kūryba susirinkusiuosius supažindino šio renginio moderatorius, literatūrologas, eseistas  dr. Ramūnas Čičelis, Tomas Vyšniauskas, Aldona Ruseckaitė, Edmundas Janušaitis, Lina Navickaitė, Zenė Sadauskaitė ir Vladas Vaitkevičius.

Nepastebimai prabėgo ilgai laukta sakralinės poezijos valanda. Tikimės susitikti kitąmet su naujais eilėraščiais.

Po renginio besivaišinant netrūko nuoširdžių pokalbių, buvo dalijamasi kūrybiniais sumanymais. 

Prel. V. S. Vaičiūnas sodriu balsu užtraukė Lietuvos vargonininko, chorvedžio Pranciškaus Beinario (1921-­2007) lyrinę dainą „Gimtinės beržai“, jam pritarė V. Vasiljeva, N. Jautakienė ir visi balsingi poetai. Buvo taip jauku ir gera. Atrodė, sustojo laikas, bet ne – jis tirpte tirpo, atėjo metas užverti bažnyčios duris…

Birutės KAIRAITYTĖS-VAITKEVIČIENĖS nuotraukos 

„XXI amžius“, 2026 m. birželio 5 d., nr. 21-22 (2682–2683)