Ryškūs lietuviški pėdsakai Seinų krašto muziejuje

Vyskupas Antanas Baranauskas tarp artimiausių bičiulių

Dr. Raimundas KAMINSKAS

Neseniai lankiausi Lenkijoje, Sei­nų krašto Romualdo Jalbžykovskio (Romuald Jałbrzykowski) muziejuje (adresas: ul. Marszałka Józefa Piłsudskiego 28, 16-500 Sejny), kuris įsikūręs istoriniuose Seinų vyskupų rūmuose. Muziejų Seinuose įkūrė Istorijos paminklų apsaugos draugija (lenk. Towarzystwo Opieki nad Zabytkami) 2005 m. gegužės 2 d. 

Šio muziejaus istorinės sienos primena daug įdomių įvykių apie Napoleono kareivius, Seinų vyskupų gyvenimą ir jų tarnystę ar maršalo Juzefo Pilsudskio (Józef Piłsudski) susitikimą su vietos gyventojais 1919 metais bei daug kitų dalykų.

Lietuvos istorinei atminčiai svarbu, kad dabartiniame Seinų krašto muziejaus pastate 1897−1902 metais gyveno Seinų vyskupas Antanas Baranauskas (1835–1902). Istorijos šaltiniai primena svarbų vysk. A. Baranausko pirmąjį pamokslą lietuvių kalba Seinų katedroje ir pirmuosius Seinų vyskupo aplinkraščius, kurie nurodė parapijų administratoriams neprimesti iš anksto vienos kalbos bei vyskupo kasdienis rūpestį, kad lietuviai giedotų lietuviškas giesmes, kad kunigai galėtų lietuviškai skaityti Dievo žodį − ir iš to rūpesčio buvo kilęs užsidegimas kurti bažnytines giesmes (čia jų parašė apie 30) bei didžiulis darbas po 12-15 valandų kasdien į lietuvių kalbą verčiant Šventąjį Raštą.

Lenta, primenanti, kad šiame pastate 1897−1902 metais gyveno Seinų vyskupas Antanas Baranauskas
Antano Baranausko knyga „Miesto grožybės!“ (1908)
Lenkų Adomo Mickevičiaus gimnazijos Kaune ir Lenkų gimnazijos Panevėžyje ženkliukai Autoriaus nuotraukos
Seinų vyskupijos žemėlapis

Seinų krašto muziejuje veikia šešios nuolatinės ekspozicijos: archeologijos, dominikonų ir vyskupų numizmatikos, švietimo, karo reikalų bei Seinų krašte gyvenusių įvairių tautų buities kultūros.

Seinų krašto muziejuje galima rasti nemažai Lietuvos kultūros, buities, švietimo ir kitokių įdomių istorinių pėdsakų. Šį muziejų tikrai verta aplankyti. Tačiau gal jame galėtume atlikti ir tam tikrų papildymus. Gal vietos istorikams ir muziejininkams galėtume broliškai patarti, padėti surasti tam tikrų muziejinių artefaktų apie Lietuvos žmonių sovietų ir nacių genocidą, politinius kalinimus ir trėmimus, apie  Lietuvos antisovietinį pasipriešinimą dabartinės Lenkijos teritorijoje bei kitus bendrus istorinius dalykus, kurie lietuvius ir lenkus vienija. Juk šiandien kartu su Lenkija jau gyvename vienoje vertybinėje erdvėje – Europos Sąjungoje ir NATO.

„XXI amžius“, 2025 m. spalio 10 d., nr. 37–38 (2650–2651)