Šimtmečių ir dabarties piligrimystė į Trakus
Rugsėjo pirmąjį aštuondienį (1-8 dienomis) Trakuose vyko Trakų Dievo Motinos, Lietuvos globėjos, atlaidai. Lietuvių ir lenkų kalbomis išplatinti plakatai kvietė dalyvauti abiem kalbomis aukojamose šv. Mišiose, išklausyti katechezių, melstis įvairiomis intencijomis prie Trakų Dievo Motinos paveikslo.
Trakų Dievo Motinos atvaizdas yra pirmasis paveikslas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (LDK) oficialiai vainikuotas popiežiaus Klemenso XI atsiųstomis auksinėmis karūnomis. Vainikavimo diena – 1718 m. rugsėjo 4-oji. Tada aštuonias dienas iškilmės vyko pagal Vatikano Šv. Petro bazilikos kapitulos rekomendacijas, o Trakų Dievo Motina buvo paskelbta LDK globėja…
Žmonėms gerai žinomi Trakai, tačiau kaip piligrimystės vieta vis dar atrandama arba jau atradusiems suteikia naujų pojūčių, apmąstymų.
2017 metų rugpjūtį popiežius Pranciškus suteikė Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčiai Bazilikos vardą. Ta proga rugsėjo 3 dieną Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas pamoksle kalbėjo, kad Bazilikos titulas primena istorinę Trakų reikšmę, kad ši bažnyčia funduota Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto, Marijos mylėtojo. Ji mena ankstyvus laikus po Lietuvos krikšto. Nuo seno sunkiais laikais į čia keliaudavo valstybės vyrai ir paprasti žmonės melsti taikos ir klestėjimo Lietuvos valstybei…
Šiemet dera prisiminti, kad pirmasis piligriminis žygis iš Vilniaus į Trakus įvyko 1604 metais. Prieš 420 metų jį suorganizavo jėzuitai, vadovaujami Vilniaus vyskupo Benedikto Vainos. Tada buvo sunkūs valstybei laikai, žmonės meldėsi, kad baigtųsi šalyje maras. 2006 metais kardinolo Audrio Juozo Bačkio globojamas jaunimas atgaivino tokią piligrimystę. Ir šiemetinių atlaidų išvakarėse (rugpjūčio 31-ąją) jaunimas iš visos Vilniaus arkivyskupijos pėsčiomis nuo Aušros Vartų aštuonioliktą kartą keliavo į Trakus. Žygio tema – „Jis kelyje mums kalbėjo“ (dėmesys į Emauso mokinių susitikimą su Prisikėlusiuoju).
Trečiosios atlaidų dienos piligrimystei išsiruošę Alvito parapijos (Vilkaviškio dekanatas) karitiečių paskatinti tikintieji savo išvykos pradžią apjuosė maldomis: Rožiniu, Švč. Mergelės Marijos litanija, Gailestingumo Vainikėliu. Už autobuso langų Suvalkijos lygumas pakeitė Dzūkijos kalvos, po poterėlių bendrakeleiviai keitėsi banguotais išgyvenimais, patirtimis, vaikų ir vaikaičių sėkmėmis. Teorinei pažinčiai su pamaldumo objektu kelyje laiko neužteko.
Išpuoštoje Bazilikoje stovėjo su dar nenuvytusiais žolynais Dievo Motinos paveikslas, kuris per Žolinę tradiciškai pagerbiamas procesijoje iš Bazilikos ir atgal miesto gatvėmis einant gausybei žmonių.
Rugsėjo 3-iąją nenuvystantis maldų vainikas buvo pinamas už kunigus, – kad jie rūpintųsi savo ir kitų dvasiniu pasauliu. Piligrimams patarnavo Švenčionių ir Ignalinos dekanatų kunigai. Šv. Mišioms vadovavo ir homiliją pasakė Ignalinos dekanas ir Švč. Mergelės Marijos Gimimo parapijos klebonas kun. Vidas Smagurauskas, koncelebravo kunigai piligrimai kan. Jonas Paulauskas (Gargždų dekanas ir klebonas), Gintaras Urbštas (Garliavos klebonas, Aleksoto dekanas), dr. Jaroslav Kalinovskij (Virbalio ir Žaliosios parapijų klebonas), Stasys Kazėnas SJ (Kauno Jėzuitų bažnyčios rektorius), Valdemar Širvinskij (Dievo gailestingumo šventovės vicerektorius). Remdamasis tos die
nos Dievo žodžiu, kun. V. Smagurauskas akcentavo, kad esame kviečiami džiaugtis tuo, kokiomis malonėmis mus Viešpats apdovanoja. Į Dievą sudėtos viltys, tikėjimas, kad jis visados yra su mumis, padeda įveikti abejones ir sunkumus.
Po šv. Mišių piligrimai iš Suvalkijos pasigrožėjo Trakais, paskanavo kibinų, apžiūrėjo Šokolado skulptūrų muziejaus eksponatus, o edukacinėje programoje išvydo, kaip gaminami šokoladiniai skanumynai, patys išbandė savo fantaziją ir lauktuvių vežė namiškiams.
Birutė Nenėnienė
Vilkaviškis–Trakai
Autorės nuotraukos
„XXI amžius“, 2024 m. rugsėjo 13 d., nr. 33–34 (2598–2599)