„Švęskime ir nesukime sau galvos…“

Istorijos vingiai

Birutė Nenėnienė

BOBIAI. Priešpaskutiniojo gegužės šeštadienio vidudienį prie kaimo pakraštyje stovinčio kryžiaus besirenkantys žmonės sveikinosi ir glebėsčiavosi, – juk seniai nesimatę, vieni kitų pasiilgę. Mat, iš šio kaimo kilę – čia gimę, čia augę – neliko abejingi Sūdaviečių etnokultūros asociacijos vadovės Reginos Vansevičienės įvairiais būdais išplatintam kvietimui į šventę, skirtą Bobių kaimo rašytiniuose šaltiniuose paminėjimo 250 metų sukakčiai.

Pirmasis šventės akcentas – susikaupimas maldoje už Amžinybėn iškeliavusius kaimo žmones, po to – gegužinės pamaldos. Vadovaujant Didvyžių Šv. popiežiaus Leono II klebonui kun. Mindaugui Martinaičiui sugiedota Švč. Mergelės Marijos litanija. Šio susitikimo ir minimos sukakties atminimui susirinkusieji netoli kryžiaus pasodino ąžuoliuką, bendrystės jausmą užtvirtino visi kartu sudainuodami „Ąžuolai žaliuos…“ 

Toliau šventė persikėlė į Sūdavos krašto muziejų Rementiškių dvare. Žaliuojančiame vardiniame ąžuolyne, prie jau kitų šį Suvalkijos kraštą išgarsinusiems žmonėms atminti pasodintų ąžuolų, savo medelį pasodino Bobiuose gimęs ir augęs, iš čia į mokslus išėjęs ir habilituotas elektromechanikos inžinerijos mokslų daktaras Jonas Juozas Bukšnaitis.

Bobiai –  mažas kaimelis Didvyžių Šv. popiežiaus Leono II parapijos pakrašty tarsi koks atsiskyrėlis atokiau besilaikantis nuo stambesnių gyvenviečių. Per jį nuvingiuojantis vietinės reikšmės kelias atsiremia ir baigiasi prie Šešupės, Grigaičių miško pakraštyje. O šio kelio pradžioje – sankryžoje su kitu vietinės reikšmės  keliu – greta kryžiaus stovi atminimo akmuo, kuriame įrėžta žinia, jog čia gyveno žurnalistas, rašytojas Bronius Zumeris (1920-1997). 

Šį prieš 105-erius metus Bobiuose gimusį ir nuo mažens žinių troškusį žmogų gyvenimo keliai išvedė į platųjį pasaulį.1945-1949 metais Freiburgo universitete studijavo filosofiją, istoriją ir psichologiją. 1949 metais išvyko į Australiją, iš pradžių gyveno Sidnėjuje, vėliau Melburne, kur studijavo germanistiką ir istoriją. Aktyviai įsijungė ir pats organizavo lietuviškų, katalikiškų bendruomenių veiklas, ateitininkus, redagavo lietuviškus, katalikiškus leidinius, dirbo televizijoje. Ėmėsi iniciatyvos organizuoti Australijos lietuvių katalikų federaciją, buvo jos vadovus. Aktyviai dirbo Melburno lietuvių parapijos taryboje, besirūpindamas, kad jaunimas nenutoltų nuo krikščioniškų šaknų ir lietuvybės. Kaip spaudos darbuotojas stengėsi patekti į vietos australų gyvenimą ir populiarino pavergtos Lietuvos klau­simą, išplatino nemažai literatūros anglų kalba apie Lietuvą. Išleido keletą knygų, įvairiomis temomis rašė Australijos spaudos leidiniuose ir t. t. 

Tačiau sovietmečiu išleistose enciklopedijose apie Bronių Zumerį viso šito nerasi. Jo vardą į gimtąjį kraš­tą sugrąžino tuometinės Sūdavos vidurinės mokyklos mokytoja, kraštotyros entuziastė ir Sūdavos krašto muziejaus įkūrėja Regina Naujokaitienė. Siekdama įamžinti iškilių krašto žmonių atminimą Br. Zumerio kontaktus gavo, deja, praėjus metams po jo mirties. Tačiau užsimezgusi bendrystė su velionio žmona ir sūnumi, taip pat Broniumi, leido ne tik daug sužinoti apie šio žmogaus veiklą, bet ir gauti muziejui neįkainojamai vertingos istorinės medžiagos. Australijoje gimęs ir augęs, lietuviška, katalikiška dvasia išauklėtas sūnus Bronius Zumeris, teisininkas, praėjus dešimčiai metų po savo tėvo mirties aplankė jo gimtuosius Bobius, artimai susibičiuliavo su jau amžiną atilsį mokytoja Regina Naujokaitiene, kaimo žmonėmis.

Mokytojos kraštotyrininkės iniciatyva Bobiuose ir buvo pastatytas atminimo akmuo Broniui Žumeriui atminti. 

Bobių kaimas mena ir kitus savo krašto žmones. Tarpukariu kaimas priklausė Žaliosios valsčiui, o jam kurį laiką vadovavo Bobių kaimo gyventojas Juozas Jasulaitis. Lietuvos nepriklausomybės ginti 1919-1923 metais iš Žaliosios valsčiaus išėjo 74 vyrai. Tarp jų buvo ir jaunas Bobių gyventojas Pranas Tamošaitis. Jo sūnus Stasys Tamošaitis savo lėšomis šio krašto savanorių atminimą įamžino įrengiant atminimo lentą su jų įrašytais vardais prie Žaliosios parapijos senosios klebonijos. 

„Kaimo neaplenkė nei Pirmasis, nei Antrasis pasauliniai karai, nei kolektyvizacija, – kalbėjo renginio organizatorė, dabartinė Bobių gyventoja Regina Vansevičienė. – Nebėra  Grėbliūnų, Dubickų, Rastauskų, Tamošaičių, Zumerių, Tupčiauskų, Jakevičių sodybų. Jas palaidojo laiko likimas ir didžioji melioracija. 1960  metais Jono ir Kristinos Bukšnaičių namuose buvo atidaryta Bobių pradinė mokykla. 1969 metais joje mokėsi  aštuoniolika vietinių vaikų, 1970 metais – 23. Šiuo metu mokyklos nebėr. Kaime yra penkiolika kiemų.“

Bobiai pirmąjį kartą bendrai šventei buvo susirinkę 1998 metais, kai minėjo Br. Zumerio mirties metines ir buvo atidengtas atminimo akmuo. Tai buvo didelė šventė, joje dalyvavo net svečių iš Kalifornijos (JAV). Įsimintina 2002-aisiais surengta antroji šventė, kai netikėtai užklupo lietus su perkūnija ir visi svečiai išsiskirstė po savo (jau ne pačių gyvenamus) kiemus… Trečioji šventė vyko  2022 metais, spalio mėnesį, kai buvo pašventintas kaimo kryžius, už kurį dėkingi kryždirbiui liaudies meistrui Kazimierui Martinaičiui. Prasmingas užrašas: „O, Jėzau, sielas atgaivink, leisk amžinai būti su Tavimi kartu“ liudija ir iš šio kaimo išsiskirsčiusių žmonių dvasinį ryšį.

Renginio organizatorė už bendruomenės švenčių palaikymą dėkojo klebonui kun. Mindaugui Martinaičiui ir Klausučių seniūnei Juditai Skystimienei.

Nuo 2018 metų Bobių kaime veikia Valdo Melninko paukštininkystės ūkis, kuriame per trumpą laiką iki pusantro kilogramo užauga per 40 tūkstančių viščiukų ir jie realizuojami. Tad Valdas sulaukė nuo visų Bobių kaimo žmonių pasakyto ačiū už kalėdines dovanas, už gerą kelią per gyvenvietę, paramą šiai šventei.  

„Švęskime jubiliejų ir nesukime sau galvos, kur kas buvo parašyta. Prieš pirmąją šventę šią datą pasakė Regina Naujokaitienė“, – nuramino Regina Vansevičienė, kai paklausiau, kokiame konkrečiame dokumente pirmąkart minimas Bobių kaimo pavadinimas. 

Iki 1919 metų, kol buvo įkurta Didvyžių Šv. popiežiaus  Leono parapija, Bobių kaimas priklausė Alvito parapijai. Dar 1744 metų Vilniaus sinodo dokumentuose randame įrašą, jog tarp 42-jų šiai parapijai priklausiusių kaimų įvardinti ir Bobiai. Taigi, vietovė turėjo būti žinoma keliais dešimtmečiais anksčiau nei prieš pustrečio šimto metų.

Vis dėlto, Paprūsės krašto žmonėms šventes švęsti yra miela malonu. Tad ir Sekminės čia ypa­tin­gos: birželio 8 dieną, 12 valandą, Didvyžių Šv. popiežiaus Leono II bažnyčioje bus aukojamos šv. Mišios, o 14 valandą prie Sūdavos krašto muziejaus Sūdaviečių etnokultūros asociacija kviečia į savo veiklos 20-mečio minėjimo ir Sekminių šventimo programą su suvalkietiškomis tradicijomis ir meno kolektyvų pasirodymais.

Vilkaviškio rajonas
Autorės nuotraukos

„Abipus Nemuno“, 2025 m. birželio 6 d., nr. 11 (236)