Ta daugiatautė ir įvairiakultūrė Rudamina

Lietuvos mažojoje kultūros sostinėje 

Daiva ČERVOKIENĖ  

Vilniaus apskrities mažąja sostine šiemet yra RUDAMINA – Vilniaus rajono savivaldybės miestelis, įsikūręs 12 km į pietus nuo Vilniaus, seniūnijos centras.

Jame stovi medinė katalikų Rudaminos Švč. Mergelės Marijos, Gerosios Patarėjos, bažnyčia (nuo 1909 m.), stačiatikių Rudaminos Šv. Nikolajaus Stebukladario koplyčia, veikia net dvi gimnazijos (Ferdinando Ruščico ir „Ryto“), Rudaminos meno mokykla, du vaikų darželiai, Vilniaus rajono savivaldybės centrinė biblioteka, paštas, AB „Vilniaus paukštynas“. Yra Rudaminos Viešpaties Atsivertimo cerkvės liekanos, buvusi smuklė (architektūros paminklas), tarybinių karių kapai, dvaro sodybos (XVI–XIX a.) fragmentai: XVIII amžiaus rūmai, tvarto liekanos.

Viena iš versijų teigia, kad senovėje dvaras priklausė Rudaminoms-Dusetiškiams, nuo jų ir galėjęs kilti Rudaminos vietovardis. Tokiu atveju tai būtų dvarininkinis vietovardis. Pasak kitos versijos, vietovardžio kilmė gali būti laikoma hidronimine – nuo Rudaminos upelio pavadinimo. 

Istorijos vingiuose

Istorijos šaltiniuose Rudamina minima nuo 1377 metų, o nuo 1397 metų Rudamina vadinama miesteliu. Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Algirdo valdymo metu, 1377 metais, 700 Lietuvos karių, norėdami užkirsti kelią į Vilnių, laimėjo mūšį prieš kryžiuočius. 1394 metais Vytautas Didysis netoli Rudaminos patyrė pralaimėjimą mūšyje prieš tuos pačius kryžiuočius ir prarado keturis karo pulkus, o kunigaikštis Jonas Alšėniškis pateko į nelaisvę.

Istorijos šaltiniuose minima, kad 1781 metais Rudaminos parapinėje mokykloje mokėsi 10, 1782 metais – 21 vaikas. XIX amžiuje Rudamina buvo Vilniaus apskrities miestelis, valsčiaus centras. Sovietmečiu, praėjusio amžiaus septintą dešimtmetį,  čia išaugo „Vilniaus paukštyno“ gyvenvietė, veikė paukštienos gamybos fabrikas, bei tarprajoninė Vilniaus veislininkystės įmonė. „Vilniaus paukštynas“ tada  pagamindavo po 20–30 t mėsos kasdien.

2010 metais prie Rudaminos prijungti Čekėnai.

Herbe – obelis, išnyranti iš plytų

Rudaminos herbe pavaizduota obelis, tarsi išnyranti iš raudonų plytų. Heraldikos apraše teigiama, kad obelis simbolizuoja augimą, savotiškai tarpininkauja tarp Žemės ir dangaus. Apatinėje herbo dalyje esančios plytos primena pamatus, ant kurių statomas namas. 

Kaip prisiminė Rudaminos seniūnijos seniūnas Juzef Šatkevič, kuriant seniūnijos herbą buvo akcen­tuojama, kad Rudamina pradėjo labai vystytis, kai čia įsikūrė „Vilniaus paukštynas“, todėl herbe buvo siūlyta vaizduoti paukščius. Tačiau derinant vietos bendruomenės idėjas su Heraldikos komisijos atstovais sutarta, kad naujos ir tvirtos bendruomenės, apskritai tvirtumo ir stiprumo, plėtros simbolis bus plytos, o obelis – augimo tarsi iki dangaus, tarpininko tarp Žemės ir dangaus simbolis.

„Du ar tris  kartus nuvažiavome susitikti su Heraldikos komisijos atstovais Vilniuje, padarėme bendruomenės atstovų nuomonės apklausą dėl miestelio heraldikos abejose mokyklose ir nutarėme, kad obelis, tarsi išnyranti iš raudonų plytų, mums puikiai tinka. Sutarėme greitai ir lengvai. Kaimyninėje Nemėžio se­niū­ni­jo­je diskusijos, kas turėtų būti pavaizduota jų seniūnijos heraldikoje, buvo daug ilgesnės, – prisiminė J. Šatkevič, beje, gyvenantis Nemėžio seniūnijoje.  

Rudaminos herbas buvo patvirtintas beveik prieš dešimtmetį, 2016 m. birželio 30 d. 

Sumanymo istorija 

Kodėl Vilniaus apskrities mažąja sostine šiemet yra Rudamina? To pasiteirauti Rudaminos seniūnas J. Šatkevič  ir Kultūros centro specialistės pasakojo, kad  šis kaimas turi ypatingą reikšmę viso Vilniaus rajono kultūriniame ir bendruomeniniame gy­venime. Rudaminos kultūros centras aptarnauja 14 skyrių įvairiose gyvenvietėse, tad yra laikomas kultūros ir meno idėjų generatoriumi. Rudaminoje veikia viena stipriausių kaimo bendruomenių, aktyviai bendradarbiaujanti su Rudaminos kultūros cen­tru, seniūnija, švietimo įstaigomis, įvairių viešųjų įstaigų atstovais, menininkais, bei siekianti stipraus bendruomeniškumo bei tinklaveiklos gy­venvietėje ir visame rajone.

Rudaminoje, kaip ir visame Vilniaus rajone, gyvena įvairių tautybių atstovai, aktyviai veikia tautinių mažumų bendrijos, gyvuoja įvairių tautų meno kolektyvai (lietuvių, lenkų, rusų, ukrainiečių, totorių, baltarusių, žydų ir kitų). Todėl pagrindinis bendruomenės įgyvendinamų projektų tikslas – atliepti visų gyventojų poreikius ir užtikrinti jų galimybes įsitraukti į kultūrines ir menines veiklas, atitinkančias jų tradicijas, papročius, kasdienį gyvenimą ir ateities viziją. Bendruomenė taip pat siekia, kad gyvenvietės išskirtinumas, ypatumai ir vietos tapatybė būtų pristatomi ir garsinami visoje Lietuvoje bei už jos ribų. 

„Atsižvelgiant į aktyvią seniūnijos įstaigų veiklą, Vilniaus rajono mero patarėjui Edvardui Keizikui kartu su meru Robertu Duchnevič kilo mintis reprezentuoti Rudaminos kaimą kaip Mažąją Lietuvos kultūros sostinę 2025, siekiant pristatyti ir plėtoti savitą regiono kultūrą ir tradicijas, paskatinti skirtingo amžiaus grupių gyventojų aktyvumą ir kūrybingumą dalyvaujant įvairiuose renginiuose, didinti kultūros paslaugų prieinamumą bei palaikyti bendruomenės kūrybines iniciatyvas skirtingose kultūrinės veiklos srityse“, – pabrėžė kultūros darbuotojai. 

Paraišką pateikė Rudaminos se­niūnijos bendruomenės centras kartu su Rudaminos kultūros centru.

Patogu gyventi

Apie projektą „Rudamina – mažoji Lietuvos kultūros sostinė 2025“ kalbėjomės su Rudaminos kultūros centro direktore Violeta Cereška.

Kodėl, Jūsų manymu, Rudamina būtent šiemet paskelbta Mažąja Lietuvos kultūros sostine?

Rudamina visada pasižymėjo aktyvia kultūrine veikla, renginiais bei projektais. Manau, kad šiemet Rudamina buvo įvertinta bei atrinkta į mažąsias Lietuvos kultūros sostines ir dėl savo daugiakultūriškumo ir aktyvių bendruomenių – čia gyvena lietuviai, lenkai, rusai, baltarusiai, todėl šventės, tradicijos ir kultūra nuolat persipina. Labai svarbu ir tai, kad Rudaminoje aktyviai veikia ne tik kultūros centras, bet ir mokyklos keliomis kalbomis, meno mokykla, Vilniaus rajono centrinė biblioteka.

Kuo pasižymi, išsiskiria gyvenimas Rudaminoje? Gyventojų seniūnijoje daugėja ar mažėja?

Rudamina geografiškai yra 12 kilometrų į pietus nuo Vilniaus – patogi gyvenamoji vieta, turinti stiprią savą kultūrinę tapatybę. Per pastaruosius dešimtmečius gyventojų skaičius miestelyje didėja (skirtingai nei daugelyje kitų rajono kaimų). Manoma, jog visų pirma todėl, kad gyvenvietė yra arti Vilniaus – jaunoms šeimoms patraukli vieta kurtis. Čia gyventi patogu – netoli parduotuvės, poliklinika, biblioteka, dvi gimnazijos (viena – lietuvių, kita – len­kų ir rusų kalba), meno mokykla, vaikų darželiai, kultūros centras, paštas, grožio salonai, kavinės ir gyvūnų priežiūros salonai. Čia jaučiamas stiprus „mažo miestelio“ ryšys – daug kas pažįstami, organizuojami bendri renginiai, mokyklos ir kultūros centras tampa natūraliomis susitikimo erdvėmis.

Kaip vadinate Rudaminą – kaimu ar miesteliu? Enciklopedijoje rašoma, kad tai kaimas, nors jis atitinka visus miestelio kriterijus: yra seniūnijos centras, čia yra bažnyčia, veikia net dvi gimnazijos.

Ir iš teisų, Rudamina enciklopedijose ir oficialiai yra kaimas, nes teisiškai jam nėra suteiktas miestelio statusas. Tačiau Vilniaus rajono savivaldybės administracija jau svarsto jį pakeisti, nes, kaip taikliai pastebėjote, Rudamina atitinka miestelio kriterijus. Vietos gyventojai dažnai patys Rudaminą dažniausiai vadina miesteliu, nes taip tikroviškiau ir patogiau, „kaimas“ skambėtų tarsi men­kinančiai tokiai išplėtotai gy­ven­vie­tei. 

Rudaminoje šiemet vyko daug įvairių kultūrinių, bendruomeninių renginių. Kokius įvardintumėte kaip svarbiausius?

Visų pirma, tai Mažosios kultūros sostinės metų atidarymo renginys kovo 4 dieną – teatralizuota programa, kurioje pristatytas animacinis filmukas apie Rudaminos pavadinimo kilmę ir simbolį. Visus metus vyksta įvairios konferencijos, kūrybinės dirbtuvės, edukacijos – nuo tradicinių senųjų verbų rišimo iki teatro ar šokio iniciatyvų. Labai svarbia įvardinčiau ir dviejų dalių lauko parodą „Rudaminos istorijos ir dabarties pėdsakais“ – atidarytą gegužės 15 dieną, skirtą vietos istorijai ir atminties ženklams.

Manau, daug kas paminėtų džiazo vakarus Rudaminoje, kuriuose lan­kėsi Šiaulių orkestrai, arba šeimos ir sporto šventę, kurioje dalyvavo vietiniai kolektyvai bei svečiai iš Lenkijos, vyko bendri koncertai, įvairūs susitikimai, stovyklas ir edukacijas vaikams „Vilniaus kraštas – kultūra gyva bendruomenėje“.  

Rugpjūčio 29 dieną atsisveikinome su vasara „Goodbye summer party“, renginyje koncertavo ne tik Lietuvos žvaigždės, bet ir Sheila Bonnicks iš „Boney M“, o rugsėjo 5 dieną stebėjome „Šokančio vandens pasaką“. Prie ežero Rudaminoje atsirado fontanas vienai dienai, vienai nakčiai.

Turbūt svarbu būtų pristatyti aktyviausius Rudaminos bendruomenės narius, kolektyvus?

Šis garbus titulas Rudaminos niekada nebūtų pasiekęs be aktyvių žmonių, visų pirma Rudaminos seniūnijos bendruomenės pirmininko Vladislav Kačanovskij, rašytojos ir dailininkės Irenos Fedorovič-Vasilevskos, kuri savo meilę Rudaminai reiškia ne tik tapydama, bet ir rašydama knygas apie ją,  Rudaminos meno mokyklos, ugdančios jaunuosius ta­len­tus, dainų ir šokių kolektyvų „Rudamianka“, „Žiogeliai“, „Gija“, „Kolurija“, kurie neša žinią apie Rudaminą ir Vilniaus kraštą Lietuvoje ir užsienyje, dviejų gimnazijų, kuriose mokiniai mokosi lietuvių, lenkų ir rusų kalbomis, rengiančių mokinių koncertus, spektaklius. 

Ir, žinoma, Rudaminos kultūros centro komandos, kuri triūsia, kad viskas vyktų sklandžiai, ypač renginių organizatorės Anos Kačanovskos, kuri kuruoja bei koordinuoja renginių ciklą „Rudamina mažoji kultūros sostinė 2025“.

O gal ir ką nors materialaus miesteliui paliko Mažosios Lietuvos kultūros sostinės metai?

Atminimo regalijas – simbolius ir ženklus, kurie lieka miesteliui kaip „Mažosios kultūros sostinės“ statuso įrodymas. Ir tą dviejų dalių lauko parodos ekspoziciją, kurios gali tapti nuolatinėmis iniciatyvomis.

Tad kas dar išskirtinio šiemet vyks Rudaminoje?

Rugsėjo 26 dieną „Ryto“ gimnazija pakvies į teatralizuotą renginį „Prikelta Rudaminos legenda”, spalio 7 dieną vyks Senjorų išminties vakaras, o kiek vėliau šį mėnesį – ir vienuoliktasis Tarptautinis etninės kultūros festivalis „Vilnijos kraštas – kultūrų paribys amžių tėkmėje“, Tarptautinis vaikų ir jaunimo forumas „Menų forumas 2025“. Lapkričio mėnesį vyks Protmūšis „Ką aš žinau apie Rudaminą?“ ir tarptautinis chorų festivalis „Musica Vitae 2025“.

Gruodžio mėnesį numatytas kalėdinis renginys vaikams „Susitikimas su Kalėdų seneliu“ ir padėkos bei uždarymo renginys „Rudamina – Mažoji Lietuvos kultūros sostinė 2025“.

Gal jau galime ir apibendrinti, ką Rudaminai davė Mažosios Lietuvos kultūros sostinės metai?

Visų pirma didesnį matomumą ir žinomumą – tapome žinomesni Lietuvoje, apie Rudaminą daugiau rašė ir pasakojo šalies žiniasklaida, ją aplan­kė daugiau svečių iš kitų regionų. Šis titulas sustiprino ir suvienijo mūsų miestelio bendruomenes – švietimo įstaigas ir kultūros centrą, biblioteką. Pradėjome naudoti frazę – #KultūraJungia. Svarbu kultūros tęstinumas – iš naujo atrasta vietos istorija, legendos, papročiai, užauginta nauja iniciatyvų karta.

Galima sakyti, kad šie metai Rudaminai buvo savotiškas brandos egzaminas – leido parodyti, kad nedidelė, bet gyvybinga vietovė gali būti kultūros sostine, atvira ir savo žmonėms, ir svečiams.

Vilniaus rajonas
Rudaminos kultūros centro archyvo nuotraukos

„Abipus Nemuno“, 2025 m. rugsėjo 19 d., nr. 18 (243)