Vasaros susitikimai: „Italijos vaizdų“ leidimas – tėviškei paremti
Birutė Nenėnienė
VILKAVIŠKIS. Vieną ilgiausių vasaros dienų vasariškai gaiviu ir ilgesingu poetės Ramutės Skučaitės eilėraščiu „Kitokia vasara“ Vilkaviškio viešojoje bibliotekoje pradėjo įvairių susitikimų su kūrėjais moderatorė bibliotekininkė Vilija Štreimikienė. Ji pakvietė į renginį atėjusius panirti į betarpiškas džiaugsmo, palaimos ar ilgesio būsenas ir sugrįžti į amžinąjį vaikystės laiką. Besisukančiame laiko rate išlieka praeities prisiminimai, kurie kiekvienam savaip svarbūs ir brangūs.
Šįkart prisiminimais leistasi per kraštiečio, talentingo rašytojo jautraus, įtaigaus žodžio kūrėjo Antano Vaičiulaičio, kuriam ši vasara skaičiuoja jau 118-uosius metus, gyvenimą. Ir šie prisiminimai kilo būtent tame pastate, kuriame buvo įsikūrusi „Žiburio“ gimnazija, o joje mokėsi ir ypatingą ryšį su gimtąja kalba ir literatūra mezgė Antanas Vaičiulaitis. Iš čia į gyvenimo kelią išėjo daug garsių literatų, visuomenės veikėjų, tad vien buvimas šioje erdvėje sukuria paslaptingą ir smalsavimui skatinančią atmosferą.
Šįkart prisiminimų keliu apie rašytoją Antaną Vaičiulaitį vedė viešnia, Maironio lietuvių literatūros muziejaus Išeivių literatūros skyriaus vedėja, humanitarinių mokslų daktarė Virginija Babonaitė- Paplauskienė. Mintimis pasidalijo į svečius atvykusios iš JAV paties rašytojo Antano Vaičiulaičio dukros Danutė ir Aldona.
Gausi dokumentų, nuotraukų, laiškų Virginijos Paplauskienės parengta ir 2006 metais, minint rašytojo 100-ąsias gimimo metines, Maironio lietuvių literatūros muziejaus išleista knyga „Antanas Vaičiuliatis. Archyvai“ jau tapusi bibliografine retenybe. Jos sudarytoja pagal joje publikuojamą medžiagą perbėgo mintimis ir vaizdais per pagrindinius rašytojo gyvenimo ir kūrybos momentus. Vilkaviškiečiams, ypač jaunesniosios kartos atstovams, svarbu vis priminti šios iškilios asmenybės kelią ir veiklą, indėlį į lietuvių literatūrą, visuomenės gyvenimą. Gimė jis 1906 metų birželio 23 dieną Didžiųjų Šelvių kaime prie Vilkaviškio, studijavo Lietuvos ir užsienio universitetuose. Jo literatūrinis talentas subrendo ir išsiskleidė tarpukario Lietuvoje. Nors didelę dalį savo gyvenimo Antanas Vaičiulaitis praleido Jungtinėse Amerikos Valstijose, visą tą laiką tarnavo Lietuvos labui Mirė 1992 metų liepos 22 dieną Vašingtone, 1999 metais palaikai perkelti į Vilkaviškio kapines.
Jis labai brangino savo tėviškę, prašė ten gyvenusią seserį išsaugoti gimtuosius namus. Jie išsaugoti, kelrodė rodo kelią į juos. Vaičiulaitynėje daug kartų buvo organizuojami literatūriniai renginiai, juose dalyvaudavo visos trys A. Vaičiulaičio dukros – Aldona, Danutė ir Joana.
Šįkart vilkaviškiečiams buvo pristatoma dar viena bibliografine retenybe tapusi knyga – Antano Vaičiulaičio „Italijos vaizdai“ . Ši nuostabi kelionių knyga pirmąkart Lietuvoje buvo išleista 2015 metais, projektą rėmė A. Vaičiulaičio dukros. Šiemetinį leidimą vėlgi parėmė dukros, už parduotą knygą surinktas lėšas nusprendė paskirti Antano Vaičiulaičio tėviškei rekonstruoti.
Dukros Aldona ir Danutė jautriai kalbėjo apie tai, kaip joms gera ir svarbu žinoti, jog vilkaviškiečiai saugoja joms artimo, brangaus žmogaus – jų tėvelio – atminimą. Priminė, kaip pačiam jų tėveliui buvo svarbu ne kartą apsilankyti Lietuvoje, tėviškėje, o galiausiai amžiams atgulti visą gyvenimą mylėto savo krašto žemėje.
Rašytojo dukros dėkojo Virginijai Paplauskienei už sukauptą ir vienoje vietoje išsaugotą istorinę medžiagą apie rašytoją Antaną Vaičiulaitį. Dukros Lietuvoje paskutinįkart lankėsi prieš šešerius ir dabar tvirtino patiriančios nenusakomą bendrystės jausmą čia, toje vietoje, kur jauno tėvelio siekta mokslo, lavintasi ir iš kur išeita į pasaulį, į gyvenimą.
Autorės nuotrauka
„Sidabrinė gija“, 2024 m. rugpjūčio 9 d., nr. 7 (120)