Vyčio apygardos partizanų žūties 80-osios metinės
Raimundas KAMINSKAS
Sausio 12 dieną Ukmergėje ir rajone paminėtos Vyčio apygardos partizanų žūties Lėno miške 80-osios metinės. Ta proga minėjimo dalyviai Ukmergėje pirmiausiai susirinko prie paminklo pirmajam Lietuvos partizanų Vyčio apygardos vadui plk. Juozui Krikštaponiui (1912-1945), sugiedojo Lietuvos himną, uždegė žvakutes.
Seimo narys dr. Vytautas Sinica kalbėjo apie tai, kad negalime leisti be teismo pasmerkti partizano J. Krikštaponio, „Lietuvoje teisingumą vykdo tik teismai. Istorikų vertinimų nepakanka tam, kad apkaltintume žmogų vykdžius nusikaltimus prieš žmogiškumą. Krikštaponis kaltinamas nusikaltimais žmogiškumui ir šie kaltinimai turi būti kaip nekeliantys abejonių įrodyti teisme, o ne remtis vien pavieniais prieštaringais liudijimais“, – teigė Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos narys V. Sinica.
Pasak Seimo nario, Nacionalinio susivienijimo atstovo parlamente, liudijimai dėl tariamo J. Krikštaponio dalyvavimo žydų žudynėse Baltarusijoje yra labai prieštaringi. „Skirtingi žmonės – ir net tie patys žmonės skirtingu metu – liudija labai skirtingai. Praėjus vos keliems metams po II pasaulinio karo ir J. Krikštaponio žūties, dar Stalino laikotarpiu, žudynių dalyviai vieningai liudijo, kad J. Krikštaponio jose nebuvo ir jis jokių įsakymų nedavė. Vietoje jo žudynėms vadovavo Nikodemas Reikalas. Praėjus 30 metų jau atsirado liudijimų, kad J. Krikštaponis ten dalyvavo. Visi šie liudijimai išgauti SSRS prievartos struktūrų, KGB ir kitų. Tuo tarpu Ukmergės krašto gyventojai jau laisvoje Lietuvoje liudijo, kad žudynių laiku J. Krikštaponis buvo Lietuvoje. Be skirtingų liudijimų, jokių faktinių įrodymų apie jo tiesioginį dalyvavimą žydų žudynėse apskritai nėra. Būtina atsižvelgti į informacinio karo kontekstą ir nuolatines Rusijos pastangas juodinti Lietuvos laisvės kovų istoriją, vaizduojant partizanus kaip nacių kolaborantus ir karo nusikaltėlius. Todėl reikalaujame Lietuvos valstybę gerbti save, ir laisvės kovotojų atminimą šalinti tik tuomet, kai yra akivaizdi, abejonių nebekelianti, teisme įrodyta jų kaltė dėl kokių nors nusikaltimų“, – sakė V. Sinica.
Desovietizacijos komisija 2023 metais yra priėmusi sprendimą, kad Ukmergėje stovintis paminklas J. Krikštaponiui turi būti nukeltas, motyvuodama tuo, esą batalionas, kuriame kuopos vadu tarnavo J. Krikštaponis, vokiečių okupacinės vadovybės 1941–1943 metais galėjo būti panaudotas žydų, karo belaisvių, civilių gyventojų persekiojimui ir naikinimui Baltarusijoje. Laisvės kovotojų organizacijos bei partizano artimieji yra kreipęsi į teismą dėl jo garbės ir orumo apgynimo. Sprendimas šioje byloje dar nepriimtas.
Lėno miške, prie Lietuvos partizanų mūšio vietos ir jiems skirto paminklo, irgi vyko iškilminga Vyčio apygardos partizanų pagerbimo ceremonija.
Lėno Šv. Antano Paduviečio bažnyčioje šv. Mišias už 1945 m. sausio 12 d. žuvusius Lietuvos partizanus aukojo ir homiliją sakė Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas, šv. Mišias koncelebravo parapijos klebonas kun. Raimondas Kazlauskas.
Vėliau žuvusieji Lietuvos partizanai pagerbti Lėno kapinėse.
Renginio pabaigoje Užugirio muziejuje-mokykloje apžiūrėta ekspozicija, vyko susitikimas su Lietuvos partizanų artimaisiais, klausytasi meninės programos.
Autoriaus nuotraukos
„Abipus Nemuno“, 2025 m. sausio 24 d., nr. 2 (227)