Žygyje „Čiurlionis jungia“ – menininko vaikystės keliais
Lietuvos kultūros sostinėje
Daiva Červokienė
Žygeiviai nuėjo apie 60 kilometrų: nuo žymiojo menininko gimtosios senosios Varėnos miško takeliais, kaimeliais iki Druskininkų kurorto, kur gyveno žymiojo muziko ir dailininko tėvai ir dažnai lankydavosi žymusis menininkas.
Senas sumanymas
Kaip pastebėjo šio žygio sumanytoja menotyrininkė Aušra Česnulevičienė, sumanymas žygiu sujungti Varėną ir Druskininkus, M. K. Čiurlionio gimimo ir kūrybos lopšius, kurie visam laikui išliko esminiai biografijos taškai žymiausio Lietuvos kompozitoriaus ir dailininko gyvenime, kilo dar 2016 metais.
„Idėja taip sujungti dvi svarbiausias Čiurlionio gyvenimo vietas kilo vieno gražaus vakaro M. K. Čiurlionio namuose-muziejuje metu. Jau tada žygio idėja išaugo į visuomenininkų iniciatyvą „Misija – Čiurlionio kelias“, skirtą medžio skulptūrų ir stogastulpių ansambliui tarp Druskininkų ir Senosios Varėnos, sukurtam minint 100-ąsias M. K. Čiurlionio gimimo metines, išsaugoti“, – prisiminė menotyrininkė.
Švenčiant 150-ąsias M. K. Čiurlionio gimimo metines, ši idėja galiausiai virto kūnu. Žygio maršrutą sukūrė Vilniaus universiteto Žygeivių klubo entuziastai. Tai daręs VU Žygeivių klubo atstovas Jovaras Zigmantas renginyje sakė, kad M. K. Čiurlionis žygeiviams labai artimas savo santykiu su gamta: „Žygeiviai mėgsta ištrūkti iš miesto, semtis įkvėpimo iš gamtos, dainuoti. Džiaugiuosi, kad kuriant žygio maršrutą pavyko ne tik išlaikyti pagrindinę žygio idėją, bet ir įtraukti įvairius lankytinus objektus, nuostabius Dzūkijos kaimus ir miestelius“.
Išskirtinė kultūrinė programa
Žygis „Čiurlionis jungia“ truko beveik tris dienas: prasidėjo šalia paminklo M. K. Čiurlioniui prie Senosios Varėnos Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios, o baigėsi prie Druskininkų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčios.
Dienomis buvo einama, o vakarais žygeivių laukė įspūdingos kultūrinės programos, kuriose galėjo dalyvauti ne tik žygio dalyviai.
Pirmasis vakaras Zervynų kaime buvo skirtas muzikai ir etnomuzikologei Jadvygai Čiurlionytei. Jame savo prisiminimais ir įžvalgomis dalinosi Lietuvos muzikos ir teatro akademijos etnomuzikologas doc. dr. Rimantas Astrauskas, o renginių ir televizijos laidų vedėja, folkloro dainininkė ir atlikėja, etnomuzikologė, etninės kultūros puoselėtoja, nematerialiojo kultūros paveldo specialistė, humanitarinių mokslų daktarė Loreta Sungailienė užvedė ne vieną M. K. Čiurlionio harmonizuotą liaudies dainą (ir ne tik).
Antrąjį žygio vakarą Ratnyčioje, prie Šv. apaštalo Baltramiejaus bažnyčios, nuskambėjo žymiojo M. K. Čiurlionio provaikaičio pianisto Roko Zubovo, vieno Lietuvos Sąjūdžio iniciatorių, legendinės grupės „Antis“ lyderio ir dainininko Algirdo Kaušpėdo, saksofonisto Vytauto Labučio, kontrabosininko Eugenijaus Kanevičiaus kurta misterija „Laiškai Devdorakėliui“.
Labai vertino pušį
Pasiekę Druskininkus, žygeiviai sustojo maždaug toje vietoje, kur stovėjo vadinamasis Krisiuko namelis – ten pirmiausia apsigyveno butą išsinuomavę Čiurlioniai. Ten pasižiūrėjo ir į išskirtinę pušį šalia Druskonio ežero, kurios šaknys tarsi sudaro savotišką kėdutę. Iš atsiminimų žinoma, kad čia mėgdavo sėdėti ir saulėlydį palydėti M. K. Čiurlionis, šiemet prie jos pastatyta ir tai bylojanti atminimo lenta.
A. Česnulevičienė priminė, kad M. K. Čiurlionis labai mėgo pušis, jos šakelę įsimesdavo į savo kelionių lagaminą kaip namų simbolį. Menotyrininkė pacitavo ir M. K. Čiurlionio laiško dalį Eugenijui Muravskiui, kuriame šis apgailestaudamas rašė bičiuliui, kad jis nežino, kaip gera grįžti plentu namo: ežerėlis, išlakios pušys, matosi bažnytėlės bokštai, kaimo žmonės dirba savo darbus…
Nusilenkė menininko tėvams
Prie Druskininkų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčios žygeivių laukė sutiktuvės su pyragu, arbata, choras „Druskininkai“ atliko kelias M. K. Čiurlionio harmonizuotas lietuvių liaudies dainas.
A. Česnulevičienė priminė, kad senojoje Druskininkų bažnyčioje M. K. Čiurlionio tėvas Konstantinas vargonininku dirbo 28 metus, čia buvo ir mažojo Kastuko muzikinės karjeros pradžia – jį tėvelis vesdavosi groti į bažnyčią nuo šešerių metų. Menotyrininkė priminė, kad jei ne tada Druskininkuose gyvenęs kurorto gydytojas Juzefas Markevičius, nežinia, kaip būtų susiklostęs Kastuko gyvenimas, gal būtų tapęs tik parapijos vargonininku. Tačiau gydytojas pastebėjo išskirtinius jo gabumus muzikai, apie vaiką papasakojo kunigaikščiui Mykolui Oginskiui ir paprašė priimti į Plungės dvare veikusią muzikos mokyklą…
Būrelis druskininkiečių ir žygio dalyvių su A. Česnulevičiene dar aplankė ir senąsias kurorto kapines, malda ir atminimo žvakelėmis pagerbė Adelę Mariją Magdaleną Čiurlionienę (Radmanaitę) ir Konstantiną Čiurlionį, kurie suteikė gyvybę ir užaugino garsųjį Mikalojų Konstantiną Čiurlionį.
Kelionės magija
Šio straipsnio autorei neteko dalyvauti žygyje „Čiurlionis jungia“, tik pasikalbėti su keliais jo dalyviais. Visi pabrėžė, kad žygis labai skyrėsi nuo masinių renginių, žygių ar švenčių bei gyrė jo maršrutą, puikią ir prasmingą meninę programą, Dzūkijos miškų vaizdingumą.
O VU Žygeivių klubo atstovas J. Zigmantas priminė, ką M. K. Čiurlionis viename laiškų rašė apie kelionių magiją: „Kad taip galima būtų gyventi nuolat plačiai pravertomis akimis viskam, kas gražu, ir nepabusti, negrįžti į save. Nebent vien tiktai kelionė apytikriai teikia tokį gyvenimą“.
Žymusis M. K. Čiurlionio provaikaitis pianistas R. Zubovas pastebėjo, kad M. K. Čiurlionis kiekvienam kalba savaip: „Kaip neišsemiama kiekvieno mūsų gyvenimo kelionė, taip ir susitikimai su Čiurlioniu kiekviena kartą dovanoja naujus atradimus ir stebuklus. Kelionė begalinė, o Čiurlionis – iki galo nepažintas, kol mes patys augame ir keliaujame“.
Kristupo Andrulionio nuotraukos
„Abipus Nemuno“, 2025 m. spalio 10 d., nr. 19 (244)