„XXI amžiaus“ priedas apie gimtinės žmones ir darbus
Kai šiemet ankstyvam pavasariui prašvitus Vilkaviškyje prie Vaikų ir jaunimo centro pirmąkart didžiulėje pievoje sužydo narcizai, jų sodriu geltoniu besigrožintys praeiviai dar nelabai įsivaizdavo, kaip ir kur, kokia čia turėtų įsikomponuoti skulptūra… pasaulinio lygio balerinai Soniai Gaskel?
Žemaičių Kalvarijoje vyko ypatinga šventė – sukako 380 metų, kai čia įsteigta pirmoji mokykla. Ta proga įstaigą ir visus gyventojus pasveikino Plungės rajono savivaldybės vicemeras Žydrūnas Purauskis.
Esami ir buvę mokyklos mokiniai, mokytojai, darbuotojai šventę pradėjo šv. Mišiomis Žemaičių Kalvarijos šventovėje. Šv. Mišias aukojo buvęs parapijos klebonas kan. Andriejus Sabaliauskas. Po pamaldų visi buvo kviečiami prie mokyklos bendrai nuotraukai.
Ilgametis buvęs Onuškio pagrindinės mokyklos mokytojas Vydas Kasperavičius – gerai žinomas skulptorius ir tapytojas.
ONUŠKIS. Lapkričio 7 dieną 2024 metų Lietuvos mažojoje kultūros sostinėje atidaryta meno galerija, o joje – iš šios seniūnijos kilusio Juozo Lebednyko (1947 08 20-2024 09 17) darbų paroda „Pražydę sodai“, kurioje rodomos žymaus menininko skulptūros ir pastelės. Garsus skulptorius seniai svajojo apie meno galeriją gimtinėje, bet nesulaukė jos atidarymo.
2024-ųjų Lietuvos kultūros sostine paskelbti Kaišiadorys – miestas vidurio Lietuvoje, įsikūręs kone tarp Kauno ir Vilniaus.
Vėlinių oktavą ir visą mėnesį bažnyčiose šv. Mišių auka ir maldomis prisimenami mirusieji. Vyskupijų katedrose susirinkę bendrai maldai mirusiuosius dvasininkus prisiminė vyskupai, kunigai ir tikintieji. Bažnyčiose susikaupimui kvietė ir sakraliosios muzikos koncertai. Spalio paskutinėmis dienomis, artėjant Visų Šventųjų dienai ir…
Lietuvos kultūros sostinė šiais metais yra tarp Viliaus ir Kauno įsikūrę Kaišiadorys. Šiame mieste ir rajone vyko nemažai išskirtinių renginių. Apie kai kuriuos rašė ir „XXI amžius“. Šįkart išsamiau apie Lietuvos kultūros sostinės renginius pasakoja Kaišiadorių kultūros centro komunikacijos specialistė Asta SABONYTĖ-JANKAUSKIENĖ.
Penkias dienas netoli Kruonio esančiame Zauliškių kaime kaukšėjo akmens kaltai ir kvepėjo virinamu metalu – po šiltu šiųmetinio rugsėjo dangumi čia vyko pirmasis mūsų rajono istorijoje skulptorių pleneras „Kaišiadorių istorijos akcentai“, kurio kūrybos vaisiai puošia Kaišiadorių erdves ir yra tapę visų mūsų turtu ir džiaugsmu.
Kas važiuoja nuo Marijampolės Kybartų link per Alvito gyvenvietę pamažintu greičiu už Širvintos upelio dešinėje pusėje tolėliau virš medžių pamato naujosios bažnyčios iškilusį kryžių. Bet nuo dabar įkalnėje prie pat kelio pastebės gražų suolelį.
MERKINĖ. Miškelyje tarp Kryžių kalnelio, kur sovietų pakalikai užkasinėdavo nukankintus partizanus, ir miestelio kapinaičių, archeologai atkasė neįtikėtiną radinį – net penkių laisvės kovotojų palaikus. Šią teritoriją jie kasinėjo dar vasarą, kur pagal liudininkų pasakojimus, turėjo būti užkasti vienas ar du partizanai, ir vieną po kito atkasė net trejus palaikus.
PASVALYS. Šių metų Europos paveldo dienos Lietuvoje tema – „Kultūros paveldas: ryšiai, įtakos, keliai“. Rugsėjo 7 dieną Pasvalio krašto muziejuje vykusių Europos paveldo dienų tema – „Inžinerijos paveldas Pasvalio krašte: įtakos ir keliai iš XIX amžiaus į XX amžių“. Renginį kruopščiai suplanavo ir vedė Pasvalio rajono savivaldybės vyr. specialistas Gražvydas Balčiūnaitis. Jam talkino gausus Pasvalio krašto muziejaus kolektyvas.
Paskaitą „Transporto infrastruktūros statiniai pasaulyje ir Lietuvoje: dabartyje, praeityje ir ateityje“, demonstruodamas skaidres, skaitė prof. dr. Darius Bačinskas (VGTU).
Rugsėjo 14-ąją visi keliai vedė į Dzūkijos širdį – Varėną, kur 27-ąjį kartą vyko tradicinė Grybų šventė. Varėna garsi savo miškais ir gamtos grožiu, o šventės metu tampa grybavimo entuziastų traukos tašku, primindama senąsias Dzūkijos krašto grybavimo tradicijas. Norintys Varėną…