Lietuvos kultūros sostinės titulą perima Druskininkai – kurortas, garsėjantis ne tik sveikatinimu, bet ir intensyviu kultūriniu gyvenimu, kuris 2025-aisiais taps dar ryškesnis.
Jei lygintume atsinaujinusią Židikų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią (Mažeikių r.) su ankstesne, didžiausias į akis krintantis skirtumas būtų stogas – senoji bažnyčia buvo uždengta skiedromis, dabar nuo kritulių pastatą saugo ilgaamžė plieninė skarda. Bažnyčia tvarkyta Kultūros infrastruktūros centro (KIC) užsakymu. Atlikti konservavimo, restauravimo, avarijos grėsmės pašalinimo, remonto darbai.
Žaslių pagrindinės mokyklos pradinių klasių mokytoja Laimutė Dekienė, pedagoginį darbą dirbanti jau kone keturis dešimtmečius, gerai žinoma ne tik savo miestelio žmonėms ir Kaišiadoryse, šių metų Lietuvos kultūros sostinėje. Ji yra „Enciklopedijos vaikams apie Lietuvą“ autorė, dažna viktorinų, intelektinių žaidimų dalyvė. Daug kas ją įsidėmėjo žaidime „Auksinis protas“. Su pedagoge kalbėjomės apie mokytojo specialybę, mokyklą ir mokinius, kūrybiškumą ir jo ugdymą, projektą „Kaišiadorys – Lietuvos kultūros sostinė 2024“.
Viena baigiamųjų projekto „Kaišiadorys – 2024-ųjų Lietuvos kultūros sostinė“ programos dalių buvo Žaslių kultūros centre vykęs renginys „Virtuozų vitrina“: vieno žymiausių pasaulio pianisto Leopoldas Godovskio įkvėpti“.
690-ties metų sukaktį paminėjusiuose Dubingiuose, vienoje iš šalies mažųjų kultūros sostinių, maldos namai yra išskirtinai jauni – pastatyti tik 2012 metais. Kaip kažkada buvo rašyta žiniasklaidoje, miestelyje tarsi „iš dangaus nusileido nauja bažnyčia“, o šiemet apie Šv. Jurgio bažnyčią, jos istoriją, pasirodė ir knyga.
Lapkričio 23 dieną prasmingai paminėta Lietuvos kariuomenės diena. Šakių rajone, Endrikių kaime, buvo pašventintas naujai pastatytas atminimo ženklas žuvusiems partizanams, žygiuota partizanų keliais. Šio renginio sumanytojai – Lietuvos šaulių sąjungos Suvalkijos šaulių 4-osios rinktinės Kudirkos Naumiesčio 410-osios šaulių kuopa ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šakių filialas.
Lapkričio 23-ąją, Lietuvos kariuomenės gimimo dieną, Lietuvoje pagerbtas 1918-1923 metų savanorių ir vėlesnių laikų kovotojų už Lietuvos laisvę atminimas, pasveikinti šių dienų kariai.
Nemažai šių metų „Kaišiadorys – Lietuvos kultūros sostinė 2024“ renginių vyko ne pačiame mieste, o ir šio rajono pakraštyje įsikūrusioje kaimo turizmo sodyboje „Senosios Gegužinės ūkis“.
Kai šiemet ankstyvam pavasariui prašvitus Vilkaviškyje prie Vaikų ir jaunimo centro pirmąkart didžiulėje pievoje sužydo narcizai, jų sodriu geltoniu besigrožintys praeiviai dar nelabai įsivaizdavo, kaip ir kur, kokia čia turėtų įsikomponuoti skulptūra… pasaulinio lygio balerinai Soniai Gaskel?
Žemaičių Kalvarijoje vyko ypatinga šventė – sukako 380 metų, kai čia įsteigta pirmoji mokykla. Ta proga įstaigą ir visus gyventojus pasveikino Plungės rajono savivaldybės vicemeras Žydrūnas Purauskis.
Esami ir buvę mokyklos mokiniai, mokytojai, darbuotojai šventę pradėjo šv. Mišiomis Žemaičių Kalvarijos šventovėje. Šv. Mišias aukojo buvęs parapijos klebonas kan. Andriejus Sabaliauskas. Po pamaldų visi buvo kviečiami prie mokyklos bendrai nuotraukai.
ONUŠKIS. Lapkričio 7 dieną 2024 metų Lietuvos mažojoje kultūros sostinėje atidaryta meno galerija, o joje – iš šios seniūnijos kilusio Juozo Lebednyko (1947 08 20-2024 09 17) darbų paroda „Pražydę sodai“, kurioje rodomos žymaus menininko skulptūros ir pastelės. Garsus skulptorius seniai svajojo apie meno galeriją gimtinėje, bet nesulaukė jos atidarymo.