
Sūduvių žemių ir poeto atspindžiai dailininkų drobėse
Birutė Nenėnienė
VILKAVIŠKIS. Vilkaviškio kultūros centras trečią kartą organizavo tapybos plenerą „Sūduvių žemė: Pa (si) likimai“.


VILKAVIŠKIS. Vilkaviškio kultūros centras trečią kartą organizavo tapybos plenerą „Sūduvių žemė: Pa (si) likimai“.
Rugsėjo 1-ąją prasidėjo nauji mokslo metai. Spalio pradžioje minėsime Mokytojo dieną. Pagarba visiems mokytojams ir dėstytojams, kurie verti tos pagarbos. Bet pri(si)minkime tuos laikus, kai mokykla mokiniams diegė „tarybinį patriotizmą“, siekė nutautinti, ateistiškai auklėti, skatino veidmainiauti. Siūlome keletą citatų iš „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“, kurios galbūt paskatins prisiminti, kokie pavojai grėsė jaunajai kartai tada ir pamąstysime, kuo jie skiriasi nuo šių dienų…

Jau beveik dešimtmetį Kauno klinikų Kraujo centro (KKKC) savanoriai kelis kartus per metus lankosi Vilkaviškio parapijos salėje iš anksto pakviesdami geros valios žmones prisidėti prie kraujo donorystės ir taip padėti gelbėti gyvybes.

Pastaruoju metu per daugybę ginkluotų konfliktų vis dažniau girdint pranešimus apie nežmonišką bado ginklo naudojimą, gyvybės gynėjai ir visi geros valios žmonės ypač susirūpinę, kad civiliai gyventojai, pirmiausia vaikai, jau ir taip skaudžiai kenčiantys karų smurtą, išvengtų siaubingos mirties dėl maisto stygiaus.

„XXI amžiaus“ laikraščio metrikoje pažymėta, jog pirmasis šio leidinio numeris išėjo lygiai prieš 35-erius metus – 1990 metų rugsėjo 6 dieną. Ir mielas sutapimas – Gižų ir Alksnėnų parapijų klebonas kun. Virginijus Vaitkus kunigystei pašvęstas irgi lygiai prieš 35-erius metus, 1990 metų rugsėjo 7 dieną.

Rugsėjo 1-ąją šventėme Mokslo ir žinių dieną, mokiniai ir studentai sugrįžo į mokyklų bei gimnazijų klases ir kolegijų ar universitetų auditorijas.

ŽEIMELIS. Liepos 21-25 dienomis 525-ąsias įkūrimo metines mininčiame Žeimelyje (Pakruojo r.), vienoje iš šalies mažosios kultūros sostinių, vyko dailininkų pleneras. Dailininkai tapė ant medžio plokščių, kuriomis papuošė miestelį. Buvo pastatyta akmens skulptūra „Šiaurinė žvaigždė“, kalviai nukalė baltų simbolius.


TVERAI. Miestelio centre stovinti Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia – didžiausia medinė šventovė Lietuvoje – gali nebesibaiminti gausaus lietaus, nes prieš kelias savaites baigtas jos stogo dangos remontas. Tvarkybos darbus organizavo Kultūros infrastruktūros centras (KIC).

VILKIJA. Mieste prie Nemuno esantis klebonijos pastatas labiau žinomas kaip Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejus.
Rugpjūčio 1 dieną buvo minimos Helsinkio konferencijos baigiamojo akto pasirašymo 50-osios metinės. Per bendrąją audienciją popiežius Leonas XIV priminė, kad siekdamos užtikrinti saugumą Šaltojo karo sąlygomis, 35 šalys pasirašė dokumentą, kuris davė pradžią naujam tarptautinių santykių sezonui. Popiežius pabrėžė, kad tai reiškė ir didesnį dėmesį žmogaus teisėms, ypač religijos laisvei. Bet grįžę 50 metų atgal, pamatysime, kad Helsinkio konferencijos baigiamąjį aktą pasirašiusioje Sovietų Sąjungoje buvę visai kitaip. Spausdiname vieną pareiškimą iš pogrindinio leidinio „Aušra“ nr. 8 (48).

ALKSNĖNAI. Dar savaitę prieš Žolinę, eilinio laiko XIX sekmadienį, Šventojo Rašto skaitiniai, Evangelijos ištrauka bylojo apie laukimą ir tikėjimą. Tą homilijoje ir akcentavo Alksnėnų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos klebonas kun. Virginijus Vaitkus.