Dar liepos 24 dieną Valstybės sienos apsaugos tarnyboje (VSAT) vyko paskaita apie istorinę asmenybę – paskutinės tarpukario Lietuvos Respublikos Vyriausybės vidaus reikalų ministrą brigados generolą Kazimierą Skučą (1894–1941).
Renginyje dalyvavo VSAT vadas generolas Rustamas Liubajevas, pasieniečių bendruomenės nariai, didelė dalis iš skirtingų Lietuvos miestų prisijungę ir nuotoliu, Pasieniečių klubo nariai.
Moldovos Respublikoje šiemet vyko renginys, kuriuo užbaigtas tarptautinis dviračių ir pėsčiųjų turas sovietų trėmimų ir represijų aukoms atminti. Dviračių ir pėsčiųjų žygiais skaudžios šalių istorijos prisimintos Rygoje, Vilniuje, Balstogėje ir pirmą kartą persikėlė į Moldovos Respubliką.
Rugsėjo 8 dieną Merenės kaime vyko atminimo pėsčiųjų žygis. Merenės kaimas Moldovos pietryčiuose turi unikalią ir turtingą istoriją.
Renginys prasidėjo Merenės parke, kuriame stovi paminklas sovietų represijų ir deportacijos aukoms atminti. Buvo unikali galimybė pamatyti istorines Merenės istorines vietas ir pabendrauti su ten gyvenančiais tremtiniais ir jų artimaisiais.
Spalio 6 dieną Jurbarke bus atidengtas ir pašventintas koplytstulpis žymiam Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės (LDK) poetui, publicistui, istorikui, karo žygių dalyviui kanauninkui Motiejui Strijkovskiui atminti. Jo pavardė koplytstulpio įrašuose atsidurs šalia šv. Roko ir Motiejaus. Iškilmės prasidės Švč Trejybės bažnyčioje 12 valandą. Idėjos autoriai ir sumanytojai – klebonas kun. Darius Auglys ir tautodailininkas, skulptorius Adolfas Teresius.
1884 10 01 Vašingtono konferencijoje įvestas juostinis Žemės laikas. Žemės paviršius padalintas į 24 valandines juostas. Pagrindinė (nulinė) juosta eina Londono Grinvičo astronominės observatorijos teritorija. Lietuvos juostinis laikas priklauso antrajai valandinei juostai ir žymimas: UTC+2 (UTC – pasaulinis koordinuotas laikas).
1914 10 01–03 dienomis Brukline (JAV) yvyko antras visuotinis Amerikos lietuvių seimas. Pirmasis įvyko 1906 m. Filadelfijoje.
1893 09 02 Laibiškių vnk., Skapiškio vlsč., Rokiškio ap., gimė Stasys Pundzevičius, Lietuvos kariuomenės divizijos generolas. Tarnavo Rusijos kariuomenėje. 1918 m. grįžo į Lietuvą. 1919 07 04 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę. Dalyvavo kovose su bolševikais, bermontininkais ir lenkais. 1922 m.
Ir vėl rugpjūčio 21-oji. Ją daugiausia prisimeną tie, kurie 1991 metais dieną-naktį stovėjo prie tuo metu vadinamų Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo (Parlamento) rūmų Vilniuje, kai okupacinės sovietinės armijos specnazo kariškiai mėgino į juos įsiveržti. Prabėgo 33 metai, ir daugelio tą naktį budėjusių jau nebėra tarp mūsų.
Rugpjūčio 23 diena lietuvių tautai yra skausminga ir nulėmusi jos tolesnį likimą. Prieš 85 metus didžiausi XX amžiaus žmonijos diktatoriai ir agresoriai Josifas Visarionovičius Stalinas ir Adolfas Šiklgruberis Hitleris pasidalino Europą tarsi šventinį pyragą į savo įtakos zonas.
Sovietų Rusijos valdytojui atiteko Baltijos kraštai, Suomija, Besarabija (dalis Rumunijos), suteikta laisvė manevruoti kai kuriose Lenkijos, Ukrainos teritorijose, o III Reicho fiureris nekliudomas savivaliavo Vakarų ir Vidurio Europoje, 1936 metais prisijungęs Austriją, vėliau Čekoslovakiją prie naujai kuriamos arijų rasės imperijos.
Rugpjūčio 29 dienos vakarą Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) Tuskulėnų rimties parke vyko saulėgrąžų skynimo akcija. Tai simbolinis paramos ir palaikymo Ukrainos nepriklausomybės dienai paminėti renginys. Šiemet pavasarį pasėtų saulėgrąžų skynimo renginys simboliškai sutapo su Ukrainos gynėjų…
1939 08 25 viešbutyje prie Gleivico Alfredas Helmutas Naujokas gavo telegramą: „Bobutė susirgo“. Tai buvo signalas: „Vokietija greitai puls Lenkiją. Būkite pasiruošę“. Tą pačią dieną 150 lenkiškai kalbančių vokiečių policininkų slapta perėjo sieną į Lenkiją, tačiau tuoj pat gavo komandą grįžti atgal – dar kažko trūko pasiruošiant užpuolimui. Operacija pravesta ypač slaptai – lenkų pasieniečiai nieko nepastebėjo.
1789 08 26 prancūzų Didžioji Revoliucija paskelbė „Žmogaus ir piliečio teisių deklaraciją“. Karališkoji balta vėliava pakeista į trispalvę: raudona–balta–mėlyna, kuri asocijavosi su trimis revoliucijos šūkiais: „laisvė, lygybė, brolybė“. Vėliavos vienodo pločio juostos – visų šių vertybių lygybės idėja. Vienos spalvos uzurpacija kitos atžvilgiu reiškė demokratinių principų laužymą.
Tikriausiai jokie parašyti žodžiai negalėtų įvertinti Antano Vivulskio (1877 02 20–1919 01 10) – genijaus mums paliktos Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo koplyčios architektūrinės, istorinės ir net metafizinės reikšmės. Tai objektas, daug pralenkęs savo laikmetį ir simboliškai įtvirtinantis tai, kas šio didžio menininko suvokimu buvo lietuviškumas pasauliniame kontekste. Dabar gi, sukakus 100 metų nuo šios koplyčios konsekracijos, 2024 metų rugsėjo 8 dieną tikimasi, jog pastatas bus paskelbtas aukščiausio lygmens valstybės saugomu kultūros paminklu.
Piemojo Lietuvos Respublikos prezidento Antano Smetonos giumimo 150-osios metinės – tai džiugi šventė! Malonu būtų ją pradėti paties Prezidento kalba. Tačiau, manau, nesupyksit, jei pasielgsiu kiek kitaip. „Lietuvos aide“ radau ne mažiau tai progai tinkantį Rimvydo Žiliuko straipsnį „Kaip vertinti Antaną Smetoną?“
1859 08 03 Pinske, Baltarusijoje, gimė Simonas Rozenbaumas. 1887 m. Baigė Novorosijsko universiteto teisės fakultetą. 1906 m. išrinktas Rusijos sionistų organizacijos pirmininku. 1915–1919 m. gyveno Vilniuje ir vadovavo žydų sionistų organizacijai. 1918 m. kooptuotas į Valstybės tarybą, buvo užsienio reikalų viceministras. Dalyvavo Paryžiaus taikos konferencijoje (1919) Lietuvos delegacijos sudėtyje, o 1920 07 12 dalyvavo pasirašant taikos sutartį su Sovietų Rusija. 1920 m. Lietuvos Steigiamojo Seimo narys. IX (E. Galvanausko) ministrų kabinete (iki 1924 02 12) buvo ministras be portfelio žydų reikalams. 1924 m. išvyko į Palestiną. Nuo 1929 m. buvo Lietuvos generalinis konsulas Palestinoje. Mirė 1934 12 06 Tel Avive.