Apie Ukrainą, šventiesiems stebint 

Daiva Červokienė

Festivalyje „Nepatogus kinas“ įvyko filmo „Šventiesiems stebint“ premjera. Tai – viltingas pasakojimas iš karo Ukrainoje fronto linijų. 

Nuo pat 2014 metų Krymo aneksijos Oleksandras Klimenko su žmona Sofija Atlantova tapo ikonas ant šovinių dėžių, o jas pardavęs visame pasaulyje, didžiąją surinktų lėšų dalį skiria savanorių medikų organizacijoms.

Spalio sukaktys

1924 10 27 Klaipėdos krašto pirmuoju gubernatoriumi paskirtas Jonas Polovinskas-Budrys, vienas pagrindinių asmenybių siekiant įtvirtinti Klaipėdos krašte Lietuvos Respublikos suverenitetą.

1939 10 27 pasirašytas Lietuvos ir Sovietų Sąjungos susitarimas dėl sienos. Vilnius perduodamas Lietuvai, bet kartu Lietuvoje įkuriamos „raudonosios bazės“. Lietuvos kariuomenės I-ojo pėstininkų Gedimino pulko pagrindu sudaryta Vilniaus rinktinė, vadovaujama brigados generolo V. Vitkausko, suskirstyta į keturias voras, 9 val. sutelkta prie demarkacijos linijos skyrusią Lietuvą nuo Lenkijos okupuoto Vilniaus krašto. Perpjovus užkardos pertvarą, sudeginamos demarkacijos linijos gairės, rinktinės vadas davė komandą: „Į Vilnių marš“. Prasidėjo žygis į Vilnių. Per karinę radijo stotį iš čia transliuotas reportažas. Iki smulkmenų numatytos žygio detalės, paruoštas tikslus iškilmingo vėliavos iškėlimo Gedimino kalne ceremonialas.

Paminėjo kunigą, radijo bangomis skleidusį tiesos žodį apie Lietuvą

Atmintis

Dr. Raimundas KAMINSKAS

KAUNAS. Rugsėjo 5 dieną Kristaus Prisikėlimo Bazilikoje paminėtas antisovietinio pasipriešinimo dalyvis, ilgametis „Vatikano radijo“ lietuvių redakcijos vadovas, kovotojas už religijos laisvę Lietuvoje, mons. Vytautas Kazlauskas (1919 09 05– 1944 04 05–2008 09 26). Tą dieną sukako 105 metai nuo jo gimimo. Renginys prasidėjo šv. Mišiomis, kurias aukojo Kauno Kristaus Prisikėlimo parapijos klebonas kun. teol. lic. Kęstutis Rugevičius kartu su kan., teol. lic. doc. dr. Robertu Pukeniu.

„Viešpatie, kokia laimė, kad leidai prie to prisidėti!“

Atmintis

Minint vysk. Jono Borutos SJ (1944 10 11–1982 08 05–1997 06 21–2022 12 19) gimimo 80-metį

Arvydas Gelžinis

LGGRTC istorikas

Jonas Boruta gimė 1944 m. spalio 11 d. Kaune. Jo tėvas Jonas Boruta (1915–1996), Kauno VDU profesorius, inžinierius mechanikas, priklausė pokario rezistencinei organizacijai Bendrojo Demokratinio Pasipriešinimo Sąjūdžio (BDPS) prezidiumui ir 1948 metais buvo nuteistas 25 metams lagerio. Mama Zinaida Daukšaitė-Borutienė – gydytoja stomatologė. 

Spalio sukaktys

1914 10 11 Rolių k., Lazdijų r., netoli Šeštokų, gimė Juozas Marčiukonis, kunigas, po­etas. Kunigu įšventintas 1937 06 13. 1937–1939 m. buvo Simno parapijos vikaras, kai klebonavo kun. Vincentas  Šeškevičius, pradinių mokyklų kapelionas. 1939 m. išleido savo eilėraščių knygelę „Su širdim“ („Su širdim atėjau į šią žemę,/ su širdim jos klajoju keliais,/ be širdies čia taip liūdna, aptemę,/ su širdim mano gyvenimo saulė nusileis“). Pagrindinė Eilėraščių tema – tėvynės laisvė, kova už ją, mirties nuojauta. Nuo 1940 m. dirbo Seirijuose, Šeštokuose, Rudaminoje, Būdvietyje.

Įamžino politinį kalinį ir vertėją

Dr. Raimundas KAMINSKAS

DRUSKININKAI. Spalio 5 dieną Vytauto gatvėje, minint Tarptautinę mokytojų dieną, atidengtas atminimo ženklas „Krėslas–kėdė“, sukurtas pagal autentišką artefaktą (skulptorius prof. Alfonsas Vaura),  politiniam kaliniui, vertėjui Antanui Dambrauskui (1911–1995). Renginyje dalyvavo A. Dambrausko  artimieji, Druskininkų meras Ričardas Malinauskas, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro (LGGRTC) atstovai, Lietuvos kultūros tyrimų instituto ir Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos atstovai, VDU dėstytojai, mokytojai, bendruomenininkai, miestiečiai bei svečiai.

Apie Kazimierą Skučą – iš jo dukterėčios ir LGGRTC istoriko lūpų 

Dar liepos 24 dieną Valstybės sienos apsaugos tarnyboje (VSAT) vyko paskaita apie istorinę asmenybę – paskutinės tarpukario Lietuvos Respublikos Vyriausybės vidaus reikalų ministrą brigados generolą Kazimierą Skučą (1894–1941).

Renginyje dalyvavo VSAT vadas generolas Rustamas Liubajevas, pasieniečių bendruomenės nariai, didelė dalis iš skirtingų Lietuvos miestų prisijungę ir nuotoliu, Pasieniečių klubo nariai.

Moldovoje – unikali galimybė kartu atrasti bendrą istoriją 

Moldovos Respublikoje šiemet vyko renginys, kuriuo užbaigtas tarptautinis dviračių ir pėsčiųjų turas sovietų trėmimų ir represijų aukoms atminti. Dviračių ir pėsčiųjų žygiais skaudžios šalių istorijos prisimintos Rygoje, Vilniuje, Balstogėje ir pirmą kartą persikėlė į Moldovos Respubliką. 

Rugsėjo 8 dieną Merenės kaime vyko atminimo pėsčiųjų žygis. Merenės kaimas Moldovos pietryčiuose turi unikalią ir turtingą istoriją. 

Renginys prasidėjo Merenės parke, kuriame stovi paminklas sovietų represijų ir deportacijos aukoms atminti. Buvo unikali galimybė pamatyti istorines Merenės istorines vietas ir pabendrauti su ten gyvenančiais tremtiniais ir jų artimaisiais. 

Kuo svarbus Motiejus Strijkovskis?

Ruslanas Baranauskas

Spalio 6 dieną Jurbarke bus atidengtas ir pašventintas koplytstulpis žymiam Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės (LDK) poetui, publicistui, istorikui, karo žygių dalyviui kanauninkui Motiejui Strijkovskiui atminti. Jo pavardė koplytstulpio įrašuose atsidurs šalia šv. Roko ir  Motiejaus. Iškilmės prasidės Švč Trejybės bažnyčioje 12 valandą. Idėjos autoriai ir sumanytojai – klebonas kun. Darius Auglys ir tautodailininkas, skulptorius  Adolfas  Teresius.

Spalio sukaktys

1884 10 01 Vašingtono konferencijoje įvestas juostinis Žemės laikas. Žemės paviršius padalintas į 24 valandines juostas. Pagrindinė (nulinė) juosta eina Londono Grinvičo astronominės observatorijos teritorija. Lietuvos juostinis laikas priklauso antrajai valandinei juostai ir žymimas: UTC+2 (UTC – pasaulinis koordinuotas laikas). 

1914 10 01–03  dienomis Brukline (JAV) yvyko antras visuotinis Amerikos lietuvių seimas. Pirmasis įvyko 1906 m. Filadelfijoje.

Rugsėjo sukaktys

1893 09 02 Laibiškių vnk., Skapiškio vlsč., Rokiškio ap., gimė Stasys Pundzevičius, Lietuvos kariuomenės divizijos generolas. Tarnavo Rusijos kariuomenėje. 1918 m. grįžo į Lietuvą. 1919 07 04 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę. Dalyvavo kovose su bolševikais, bermontininkais ir len­kais. 1922 m.

Degei, bet nesudegei, tik ateities žvaigžde tapai

Lidija Veličkaitė

Ir vėl rugpjūčio 21-oji. Ją daugiausia prisimeną tie, kurie 1991 metais dieną-naktį stovėjo prie tuo metu vadinamų Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo (Parlamento) rūmų Vilniuje, kai okupacinės sovietinės armijos specnazo kariškiai mėgino į juos įsiveržti. Prabėgo 33 metai, ir daugelio tą naktį budėjusių jau nebėra tarp mūsų.