KAUNAS. Rugsėjo 5 dieną Kristaus Prisikėlimo Bazilikoje paminėtas antisovietinio pasipriešinimo dalyvis, ilgametis „Vatikano radijo“ lietuvių redakcijos vadovas, kovotojas už religijos laisvę Lietuvoje, mons. Vytautas Kazlauskas (1919 09 05– 1944 04 05–2008 09 26). Tą dieną sukako 105 metai nuo jo gimimo. Renginys prasidėjo šv. Mišiomis, kurias aukojo Kauno Kristaus Prisikėlimo parapijos klebonas kun. teol. lic. Kęstutis Rugevičius kartu su kan., teol. lic. doc. dr. Robertu Pukeniu.
Minint vysk. Jono Borutos SJ (1944 10 11–1982 08 05–1997 06 21–2022 12 19) gimimo 80-metį
Arvydas Gelžinis
LGGRTC istorikas
Jonas Boruta gimė 1944 m. spalio 11 d. Kaune. Jo tėvas Jonas Boruta (1915–1996), Kauno VDU profesorius, inžinierius mechanikas, priklausė pokario rezistencinei organizacijai Bendrojo Demokratinio Pasipriešinimo Sąjūdžio (BDPS) prezidiumui ir 1948 metais buvo nuteistas 25 metams lagerio. Mama Zinaida Daukšaitė-Borutienė – gydytoja stomatologė.
1914 10 11 Rolių k., Lazdijų r., netoli Šeštokų, gimė Juozas Marčiukonis, kunigas, poetas. Kunigu įšventintas 1937 06 13. 1937–1939 m. buvo Simno parapijos vikaras, kai klebonavo kun. Vincentas Šeškevičius, pradinių mokyklų kapelionas. 1939 m. išleido savo eilėraščių knygelę „Su širdim“ („Su širdim atėjau į šią žemę,/ su širdim jos klajoju keliais,/ be širdies čia taip liūdna, aptemę,/ su širdim mano gyvenimo saulė nusileis“). Pagrindinė Eilėraščių tema – tėvynės laisvė, kova už ją, mirties nuojauta. Nuo 1940 m. dirbo Seirijuose, Šeštokuose, Rudaminoje, Būdvietyje.
DRUSKININKAI. Spalio 5 dieną Vytauto gatvėje, minint Tarptautinę mokytojų dieną, atidengtas atminimo ženklas „Krėslas–kėdė“, sukurtas pagal autentišką artefaktą (skulptorius prof. Alfonsas Vaura), politiniam kaliniui, vertėjui Antanui Dambrauskui (1911–1995). Renginyje dalyvavo A. Dambrausko artimieji, Druskininkų meras Ričardas Malinauskas, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro (LGGRTC) atstovai, Lietuvos kultūros tyrimų instituto ir Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos atstovai, VDU dėstytojai, mokytojai, bendruomenininkai, miestiečiai bei svečiai.
Dar liepos 24 dieną Valstybės sienos apsaugos tarnyboje (VSAT) vyko paskaita apie istorinę asmenybę – paskutinės tarpukario Lietuvos Respublikos Vyriausybės vidaus reikalų ministrą brigados generolą Kazimierą Skučą (1894–1941).
Renginyje dalyvavo VSAT vadas generolas Rustamas Liubajevas, pasieniečių bendruomenės nariai, didelė dalis iš skirtingų Lietuvos miestų prisijungę ir nuotoliu, Pasieniečių klubo nariai.
Moldovos Respublikoje šiemet vyko renginys, kuriuo užbaigtas tarptautinis dviračių ir pėsčiųjų turas sovietų trėmimų ir represijų aukoms atminti. Dviračių ir pėsčiųjų žygiais skaudžios šalių istorijos prisimintos Rygoje, Vilniuje, Balstogėje ir pirmą kartą persikėlė į Moldovos Respubliką.
Rugsėjo 8 dieną Merenės kaime vyko atminimo pėsčiųjų žygis. Merenės kaimas Moldovos pietryčiuose turi unikalią ir turtingą istoriją.
Renginys prasidėjo Merenės parke, kuriame stovi paminklas sovietų represijų ir deportacijos aukoms atminti. Buvo unikali galimybė pamatyti istorines Merenės istorines vietas ir pabendrauti su ten gyvenančiais tremtiniais ir jų artimaisiais.
Spalio 6 dieną Jurbarke bus atidengtas ir pašventintas koplytstulpis žymiam Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės (LDK) poetui, publicistui, istorikui, karo žygių dalyviui kanauninkui Motiejui Strijkovskiui atminti. Jo pavardė koplytstulpio įrašuose atsidurs šalia šv. Roko ir Motiejaus. Iškilmės prasidės Švč Trejybės bažnyčioje 12 valandą. Idėjos autoriai ir sumanytojai – klebonas kun. Darius Auglys ir tautodailininkas, skulptorius Adolfas Teresius.
1884 10 01 Vašingtono konferencijoje įvestas juostinis Žemės laikas. Žemės paviršius padalintas į 24 valandines juostas. Pagrindinė (nulinė) juosta eina Londono Grinvičo astronominės observatorijos teritorija. Lietuvos juostinis laikas priklauso antrajai valandinei juostai ir žymimas: UTC+2 (UTC – pasaulinis koordinuotas laikas).
1914 10 01–03 dienomis Brukline (JAV) yvyko antras visuotinis Amerikos lietuvių seimas. Pirmasis įvyko 1906 m. Filadelfijoje.
1893 09 02 Laibiškių vnk., Skapiškio vlsč., Rokiškio ap., gimė Stasys Pundzevičius, Lietuvos kariuomenės divizijos generolas. Tarnavo Rusijos kariuomenėje. 1918 m. grįžo į Lietuvą. 1919 07 04 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę. Dalyvavo kovose su bolševikais, bermontininkais ir lenkais. 1922 m.
Ir vėl rugpjūčio 21-oji. Ją daugiausia prisimeną tie, kurie 1991 metais dieną-naktį stovėjo prie tuo metu vadinamų Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo (Parlamento) rūmų Vilniuje, kai okupacinės sovietinės armijos specnazo kariškiai mėgino į juos įsiveržti. Prabėgo 33 metai, ir daugelio tą naktį budėjusių jau nebėra tarp mūsų.
Rugpjūčio 23 diena lietuvių tautai yra skausminga ir nulėmusi jos tolesnį likimą. Prieš 85 metus didžiausi XX amžiaus žmonijos diktatoriai ir agresoriai Josifas Visarionovičius Stalinas ir Adolfas Šiklgruberis Hitleris pasidalino Europą tarsi šventinį pyragą į savo įtakos zonas.
Sovietų Rusijos valdytojui atiteko Baltijos kraštai, Suomija, Besarabija (dalis Rumunijos), suteikta laisvė manevruoti kai kuriose Lenkijos, Ukrainos teritorijose, o III Reicho fiureris nekliudomas savivaliavo Vakarų ir Vidurio Europoje, 1936 metais prisijungęs Austriją, vėliau Čekoslovakiją prie naujai kuriamos arijų rasės imperijos.
Rugpjūčio 29 dienos vakarą Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) Tuskulėnų rimties parke vyko saulėgrąžų skynimo akcija. Tai simbolinis paramos ir palaikymo Ukrainos nepriklausomybės dienai paminėti renginys. Šiemet pavasarį pasėtų saulėgrąžų skynimo renginys simboliškai sutapo su Ukrainos gynėjų…
