Laikraštis apie katalikų gyvenimą Lietuvoje ir pasaulyje
Velykų pirmadienio rytą į Tėvo namus iškeliavo popiežius Pranciškus. Kardinolas Kevinas Jozefas Farelas (Kevin Joseph Farrell) pranešė: „Brangūs broliai ir seserys, su giliu liūdesiu turiu pranešti apie mūsų Šventojo Tėvo Pranciškaus mirtį.
– Nes jame yra kūdikis, – atsako mama.
– Mama, ar tu jį myli?
– Na, žinoma. Aš jį labai myliu.
– Tai kodėl tu jį suvalgei?
Šį kartą prabilome vaikelio lūpomis, ir tegul tai būna šypsenos verta dovanėlė motinoms, kai Motinos dieną laiminame bei meldžiamės už visas gimdytojas.
Didžiojo penktadienio rytą, balandžio 18-ąją, Vilniaus jėzuitų namuose, bendrabrolių apsuptas, savo žemiškąją kelionę baigė net keliuose žemynuose apaštalavęs, daugelį mylėjęs ir daugelio mylėtas tėvas jėzuitas Antanas Saulaitis.
Šiais metais Religijų reikalų tarybos įgaliotinis K. Tumėnas pradėjo „šviesti ir auklėti“ vyskupus, vyskupijų valdytojus ir dekanus. Vasario mėn. jis skaitė paskaitą Telšių kurijoje, vasario 18 d. – Kauno arkivyskupijos kurijoje, kovo 18 – Kaišiadorių vyskupijos kurijoje, balandžio 17 d. – Panevėžio kurijoje.
Savo paskaitose K. Tumėnas kaltino „LKB kroniką“.
K. Tumėnas aiškino, kad valstybės ir Bažnyčios santykiai gerėja. Yra problemų, sunkumų, bet juos galima išspręsti. Ilgametė patirtis rodo, kad tarybų valdžia tik tuomet laikys gerus santykius su Bažnyčia, jei pastaroji kapituliuos. Šiuo metu gyvybinės Bažnyčios problemos nesprendžiamos, pavyzdžiui, katekizmų išleidimas, kunigų seminarijos klausimas ir kt., o vien ieškoma naujų būdų Bažnyčią sunaikinti.
Kaip ant Taboro kalno atsimainęs Jėzus visas švytėjo gamtos dėsnius pranokstančia šviesa, ir Jį išvydę trys Jo mokiniai galėjo tik iš dalies tuomet suvokti, kad jie buvo apdovanoti tokiu nepaprastu reginiu, kuris būdingas tiktai Anapusybei, taip panašiai ir Verbų sekmadienį Jėzaus šlovingas įžengimas į Jeruzalę buvo tam tikro „atsimainymo“ reiškinys, kai didžiulė minia, matydama kukliai ant asilaičio Jojantįjį, „džiaugsmingai šlovino Jį už visus stebuklus, kuriuos jie buvo regėję“ (Lk 19, 37).
Sekmadieniais beveik visose Lietuvos bažnyčiose po šv. Mišių jose dalyvavusi tikinčiųjų bendruomenė kviečiama bendra malda kreiptis į Jėzų Kristų, Gerąjį Ganytoją atsiųsti šiais laikais darbininkų į savo vynuogyną, jaunuoliams atsiliepti į Viešpaties pašaukimą ir tapti gerais kunigais.
Jau pranešėme, kad kovo 24 dieną mirė politinis kalinys, ats. viršila Romas Žemaitis (1966 06 07–2025 03 24). Šiandien supažindiname su dar keliais tekstais apie jį, kuriuos spausdino „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“.
Kovo 24 dieną mirė neginkluotojo antisovietinio pasipriešinimo dalyvis, politinis kalinys, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos narys ats. viršila Romas Žemaitis (1966 06 07–2025 03 24).
Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda ir pirmoji ponia Diana Nausėdienė, kovo pradžioje su vizitu lankęsi Vatikane ir Romoje, parašė padėkos laišką popiežiui Pranciškui. Prezidentas ir pirmoji ponia padėkojo Popiežiui už tai, kad 2025 metų Jubiliejui jis pasirinko šūkį Vilties piligrimai.
Popiežius Pranciškus parašė laišką Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininkui Vilniaus arkivyskupui Gintarui Grušui ir padėkojo Romoje kovo pradžioje besilankiusiems piligrimams iš Lietuvos už jų paaukotą pinigų sumą, skirtą Popiežiaus vykdomiems gailestingumo darbams.
„Noriu nuoširdžiai padėkoti jums ir visai lietuvių bendruomenei už man perduotą auką, skirtą gailestingumo darbams, – rašo Pranciškus. – Dėkoju už man parodytą dvasinį artumą ir jūsų dėmesingumą vargstantiesiems. Linkiu, kad ir toliau išgyventumėte šiuos jubiliejinius metus, nauju būdu patirdami Dievo gailestingumą. Prašau melstis už mane, o aš melsiuosi už jus. Meldžiu Švenčiausiosios Mergelės Marijos ir šventojo Kazimiero užtarimo ir iš visos širdies teikiu tėvišką palaiminimą, skirdamas jį visai lietuvių tautai.“
Kovo 17 dieną mirė sunkiai sirgęs Turgelių, Tabariškių ir Akmenynės parapijų klebonas kun. Raimundas Macidulskas. Jis gimė 1968 m. birželio 8 d. Vilniuje. Augo tikinčioje šeimoje, nuo mažens uoliai lankė Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčią, patarnavo šv. Mišiose ir jau mokydamasis vidurinėje mokykloje rimtai svarstė apie kunigo pašaukimą.
