TAURAGĖ. Lapkričio 15 dieną Švč. Trejybės parapijoje vyko vienos dienos Dėkingumo rekolekcijos moterims. Jas vedė dvasinio palydėjimo mgr. Gintautė Kazlauskienė. Gražų rudens rytą parapijos namuose susirinko moterys ne tik iš Tauragės, bet ir iš Vilniaus, Neringos bei Pagėgių.
„Ateityje įvyks – Viešpaties Namų kalnas stovės tvirtai iškilęs virš kalnų… Visos tautos plūs jo linkui (…). Viena tauta nebekels kalavijo prieš kitą, nebebus mokomasi kariauti. O Jokūbo namai! Ateikite, gyvenkime Viešpaties šviesoje“, – štai tokį, net į laikų pabaigą mus nukeliantį, pranašas Izaijas patyrė regėjimą, kuri yra nuoroda į Dievo Karalystę, kurioje nėra sukruvintų kalavijų, nes niekas nekariauja ir nežūsta…
TAURAGĖ. Lapkričio 15 dieną, Gailestingumo Motinos iškilmės išvakarėse, Tauragės „Tikėjimo ir šviesos“ bendruomenė susirinko padėkoti už penkerių metų kelionę – kelią, pažymėtą tikėjimo, draugystės, išbandymų, tarnystės ir begalinio noro matyti bei kurti jautresnę visuomenę.
Aldona Raižytė gimė 1945 m. liepos 31 d. Alytaus aps. Stakliškių vlsč. Kvedariškių k. (dabar Prienų r.) ūkininkų Onos ir Mykolo Raižių šeimoje. Šioje šeimoje augo penki vaikai – brolis ir keturios seserys.
Šiemet penkerius klebonavimo Lukšiuose metus paminėjęs kun. Eugenijus NAUJALIS, kelis metus buvo ir Kapsuko (dabar – Marijampolės) VI vidurinės mokyklos mokinys.
Lapkričio 4-osios vidudienį Vilkaviškio Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo Katedroje, kaip ir kasmet per Vėlinių oktavą, bendrai šv. Mišių aukai susirinko vyskupijoje tarnaujantys kunigai. Vadovaujant vyskupui Rimantui Norvilai melstasi už mirusius vyskupijos dvasininkus. Bažnyčioje kartu meldėsi tikintieji pasauliečiai, prisimindami savo gyvenimuose…
Aukščiausio gailestingumo forma yra žmogaus sukūrimas ir žmonijos atpirkimas, Dievui iš anksto žinant, kad net ir tada, kai Išganytojas, mirdamas ant kryžiaus, visiškai sutaikys žemę su dangumi, visais laikais netruks žmonių, kurie savo gyvenimo būdu tarsi sakys: „Dievo Sūnau, netrukdyk mums taip elgtis, kaip norime! Be Tavęs mums gyventi lengviau, nes Tavo įsakymai mus tik varžo…“
KAZLŲ RŪDA. Besikuriančio Kazlų Rūdos miestelio žmonėms, kuris XX amžiaus pradžioje priklausė Antanavo valsčiui ir Višakio Rūdos parapijai, reikėjo savo maldos namų. Tad jau 1924 m. birželio 19 d. per Devintines kun. Vincentas Borisevičius, būsimasis vyskupas-kankinys, pašventino kertinį akmenį ir pamatus, o tų metų vėlų rudenį bažnyčia iškilo. Kitais metais vyko vidaus įrengimo darbai. 1925 m. lapkričio 8 d. bažnyčia pašventinta, suteikiant Švenčiausios Jėzaus Širdies titulą, vyko pirmosios šv. Mišios.
Vienas „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ leidėjų ir platintojų buvo šviesaus atminimo politinis kalinys, felčeris, saleziečių vienuolijos idėjų ir katalikiškos literatūros leidėjas ir platintojas Povilas (Paulius) Petronis (1916-2003), 1954-1961 metais dirbęs Semeliškių miestelyje felčeriu tada ten veikusioje ligoninėje bei gyvenęs pas Juozą ir Marijoną Kopūstus išsinuomotame kambaryje.
Nukryžiuotojo Jėzaus Prisikėlimas iš mirusiųjų šiomis lapkričio pradžios dienomis suteikia mums šviesos, kad geriau suprastume kiekvieno iš mūsų likimą, – sakė popiežius Leonas XIV Vėlinių sekmadienio vidudienį kreipdamasis į piligrimus, susirinkusius Šv. Petro aikštėje „Viešpaties angelo“ maldos proga. Popiežius priminė…
Spalio 25 dieną Panevėžio Kristaus Karaliaus Katedroje vysk. Linas Vodpojanovas OFM kunigystės šventimus suteikė diak. Dovydui Dabužinskui. Šią neeilinę dieną atvyko kartu melstis, Dievui padėkoti bei kartu su Dovydu pasidžiaugti Vilniaus ir Kauno kunigų seminarijų klierikai, jų vadovai, bičiuliai iš…