Telšių vyskupijoje
Šilutės dekanate
PAGĖGIAI. Šv. Kryžiaus parapijoje klebonas kun. relig. m. mgr. Kazys Žutautas tarnavo aštuonerius metus. Parapijos tikintieji šiemet prisiminė svarbias jo datas: klebono gražų gimtadienį (45!) ir kunigystės šventimų 20-metį (2004 08 01). Linksmai nusiteikę bažnyčios choristai linkėjo, kad Dievo gailestingumas ir Dievo palaima lydėtų kiekvieną dieną, o sielos ramybė bei džiaugsmas būtų pastovūs gyvenimo palydovai. Linkėta stiprybės ir išminties, kad jų klebonas visados rastų tinkamus žodžius ir darbus, uždegančius žmonėse viltį ir ramybę.
Telšių vyskupijoje
Skuodo dekanate
SKUODAS. Švč. Trejybės bažnyčioje vyko paskutiniai vasarą Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų atlaidai, liaudyje vadinami Žoline. Tai pati šviesiausia ir džiaugsmingiausia vasaros palydėtuvių šventė, kai Marijos ir pagrindinis altorius skendi spalvingoje laukų, pievų ir darželių gėlių, o šįkart saulėgrąžų ir senovinių geltonų jurginų žiedų jūroje, o visa bažnyčia pražysta tikinčiųjų rankose laikomomis žolynų puokštelėmis.
RUGSĖJIS
3 – Šv. Grigalius Didysis, popiežius, Bažnyčios mokytojas (540–604), palikęs sėkmingą politinę karjerą, tapo vienuoliu benediktinu. 590 m. išrenkamas popiežiumi. Grigalius I pirmasis pradėjo vartoti titulą „Dievo tarnų tarnas“ (lot. Servus servorum Dei), kurį popiežiai tebevartoja iki šiol. Reformavo bažnytinį giedojimą, kuris jo garbei vadinamas grigališkuoju. Grigalius yra vienas iš keturių didžiųjų Vakarų Bažnyčios mokytojų. Bažnyčią valdė kaip tikras ganytojas, visokiais būdais padėdamas vargšams, puoselėdamas vienuolinį gyvenimą, visur stiprindamas tikėjimą.
8 – Švč. Mergelės Marijos Gimimas (Šilinė). Jeruzalėje, Marijos gimimo vietoje, buvo pastatyta ir pašventinta Šv. Onos bažnyčia. Nuo VII a. rugsėjo 8 d. Romoje švenčiama Marijos gimimo diena, nuo XI a. – jau visoje Vakarų Bažnyčioje. Marijos Gimimo šventė su Viešpaties (gruodžio 25 d.) ir Jono Krikštytojo (birželio 24 d.) gimimo dienomis yra vienintelės Romos kalendoriuje „gimimo“ šventės.
Rugpjūčio 15 dieną šventėme Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų iškilmę, kad sustiprintume tikėjimą ir viltį, jog mūsų visų galutinis tikslas – pasiekti tai, ką pirma mūsų pasiekė Dievo Motina. Ji pirma mūsų ėjo keliu, vedančiu į laimingą amžinybę, į kurią visi esame pašaukti. Švenčiausioji Mergelė, skirtingai negu visi žmonės, gimė laisva nuo gimtosios nuodėmės, kad per ją galėtų įsikūnyti Dievo Sūnus. Panašiai ir po mirties jai buvo suteikta ypatinga privilegija – ji buvo paimta į savo Sūnaus šlovę neturėdama laukti visų mirusiųjų priskėlimo. Tikėjimas, kad Kristus nepaliko savo motinos kūno žemėje, bet padarė jį panašų į savo prisikėlusį kūną ir pasiėmė į dangų, Bažnyčioje buvo išpažįstamas nuo pirmųjų amžių, tačiau oficialia Bažnyčios tikėjimo dogma jis tapo tik 1950 metais.
Dangaus Duona prieštaravimo ženklas?
„Aš esu gyvoji duona, nužengusi iš dangaus. Kas valgys šią duoną, gyvens per amžius“ (Jn 6, 51). Šių Viešpaties žodžių be proto nuolankumo, pavaldaus Kryžiaus išminčiai (plg. 1 Kor 1, 18), neįmanoma priimti. O kaip galima pakeisti savo mintis bei požiūrius, kai trūksta tikėjimo malonės? Žydams, girdintiems Mesijo žodžius apie atėjusią pas juos iš aukštybių Duoną, kuri faktiškai yra pats Dievo Siųstasis, tereikėjo savyje turėti daugiau palankaus nusiteikimo Kalbančiajam, ir, užuot Jį lyginus su jiems pažįstamu dailide Jėzumi, paprasčiausiai priimti tai, ką Jis skelbė apie save. Tada ne tik 12 Jo mokinių būtų tapę artimiausiaisiais, bet mažiausiai 72 Jo sekėjai būtų galėję susilaukti uolių tarnų ir ištikimų draugų titulo!
Brangūs broliai ir seserys,
šiandienos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų Iškilmė mums yra tarsi mažosios Velykos, kuriose prisimename didžiulę Dievo dovaną žmogui – prisikėlimą iš numirusiųjų ir amžinąjį gyvenimą. Mergelė Marija su siela ir kūnu savo Sūnaus Jėzaus Kristaus yra paimama į Dangų. Tai Sūnaus dovana Motinai. Tai Dievo dovana žmogui. Mergelė Marija, pasak ją pasveikinusio angelo Gabrieliaus, yra „malonėmis apdovanotoji“ (Lk 1, 28). Tai Bažnyčios tikėjime apima Marijai tekusią nekaltojo prasidėjimo malonę bei jos paėmimo į dangų dovaną, liudijančią ypatingą Dievo Motinos vaidmenį žmonijos istorijoje. Šis iškilmingai švenčiamas slėpinys mums skelbia nuostabią perspektyvą, į kurią visi esame kviečiami, – Dangaus karalystę. Apie ją kiekvienų iškilmingų šventų Mišių metu drauge arba asmeniškai melsdamiesi Apaštalų išpažinimą tariame žodžius: „Tikiu kūno iš numirusiųjų prisikėlimą ir amžinąjį gyvenimą.“
Netektis
A†A kun. Feliksas Čiškauskas
(1954 08 23–1985 04 14–2024 08 07)
Rugpjūčio 7 dieną Anykščių ligoninėje po sunkios ligos mirė kunigas Feliksas Čiškauskas, Kupiškio Kristaus Žengimo į Dangų parapijos vikaras.
Liepos 28 dieną lietus neišgąsdino tikinčiųjų, kurie tradiciškai atvyko į Kryžių kalno atlaidus. 11 val. piligrimai pėsčiomis iškeliavo iš Šiaulių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus Katedros į Kryžių kalną, kur 15 val. visi drauge meldėsi šv. Mišiose. Joms vadovavo Šiaulių…
Rugpjūčio 3-iąją Ariogaloje, gražiame Dubysos slėnyje, 34-ąjį kartą vyko tradicinis tremtinių, politinių kalinių ir Laisvės kovų dalyvių sąskrydis „Su Lietuva širdy“. Į renginį suvažiavo įspūdingas būrys buvusių tremtinių, politinių kalinių ir Lietuvos laisvės kovų dalyvių iš visos Lietuvos. Sovietinės okupacijos…
Rugpjūčio 3 dieną baigėsi beveik visą savaitę Romoje vykęs Mišių patarnautojų iš dvidešimties Europos šalių susitikimas, kurį surengė Tarptautinė ministrantų asociacija. Dalyvavo daugiau kaip 50 tūkst. per Mišias patarnaujančių vaikų ir jaunuolių. Daugiausia ministrantų, net apie 35 tūkst., atvyko iš…
Liepos 26-28 dienomis Klaipėdoje vyko jubiliejinė Jūros šventė. Pirmoji Jūros šventė uostamiestyje organizuota 1934 metais. Atidarydamas pirmąją Jūros šventę tuometinis prezidentas Antanas Smetona pabrėžė Lietuvos, kaip jūrinės valstybės statusą ir išryškino Klaipėdos uosto reikšmę. Jubiliejinėje Jūros šventėje dalyvavo ir Telšių…
Telšių vyskupijoje
Gargždų dekanate
VEIVIRŽĖNAI. Liepos 21 dieną čia buvo švenčiami Šv. Marijos Magdalenos atlaidai. Tai istoriškai svarbiausia miestelio šventė, kasmet sutraukianti būrį maldininkų ir vietos tradicijų puoselėtojų. Bažnyčia atlaidų dalyvius pasitiko išpuošta pintais ąžuolo lapų vainikais, vietos bendruomenės moterų darytomis gėlių puokštėmis, papuošusiomis visus bažnyčios altorius. Ypatingas dėmesys skirtas šv. Marijai Magdalenai – vainikuotas jos paveikslas, esantis bažnyčios šoniniame altoriuje ir šventoriuje stovinti jos statula.
