Gruodžio 7 dienos vakare, po iškilmingos ceremonijos, buvo atidaryta Paryžiaus Dievo Motinos katedra, restauruota po prieš penkerius metus įvykusio didelio gaisro. Paryžiaus arkivyskupui Loranui Ulrišui (Laurent Ulrich), o per jį ir kitiems skirtą popiežiaus Pranciškaus sveikinimo žinią, pasirašytą lapkričio 21…
Advento laiko įprasminimui trūktų esminio dalyko, jei neturėtume šv. Jono Krikštytojo. Kas kitas, be Kristaus, įtaigiau kvietė žmones radikaliai atsiversti, kad pasikeistų jų likimai, jei ne tas dvasios karžygys, kuris, gyvendamas dykumoje, pasikliovė vien Dievo malone; dvasia tapo tvirtas kaip uola ir subtiliai jautrus net mažam Dvasios vėjo dvelkimui…
Lapkričio 29 dieną Kaune, Šv. Jurgio konvente, įvyko tradicinis „Bažnyčios kronikos“ fondo organizuotas katalikiškos žiniasklaidos darbuotojų susitikimas. Žiniasklaidininkų susitikimą pradėjo fondo valdybos pirmininkas vysk. Algirdas Jurevičius. Pirmoji susitikimo dalis buvo skirta praktiniam seminarui apie konstruktyvią žurnalistiką „Kaip skelbti Evangeliją skaitmeniniame…
Šį sekmadienį, kai užbaigdami liturginius metus, švenčiame Kristaus, Visatos Valdovo, šventę, prisimename, kad būtent Dievas Sūnus yra Alfa ir Omega, Pradžia ir Pabaiga, arba, tiksliau, visa ko užbaigimas. Jis yra visų mūsų Karalius, net ir tų, kuriems dar neduota suvokti, jog, savo mirtimi ant Kryžiaus, Jis nugalėjo mūsų puikybės hidrą, atiduodamas visą save už kiekvieną. Jis – Bažnyčios Galva, visus kviečiantis (per sakramentinę praktiką) priimti Jo dovanojamą laisvę, kad galėtume būti Jo mistinio Kūno – aktyviais didžiosios Bendrijos – nariais, pašauktais į Dangaus karalystę.
Žinome, kad įžvalgusis Viešpats kiaurai mato ir pažįsta kiekvieno žmogaus širdį, ir Jam nereikia patarėjų, padedančių atpažinti, kas dedasi pagal Jo panašumą sukurtų individų viduje. Tuos žmones, į kuriuos kiti žvelgia iš padilbų ir juos nuvertina, juos Dievas, kaip daugiabriaunius deimantus, paima į rankas, pakelia juos aukštyn, ir visi nustemba, kad Jis mato juose tai, kas pasauliui, panirusiam į savo netikrąjį aš, yra uždengta…
Naujosios popiežiaus Pranciškaus enciklikos „Dilexit nos“ („Pamilo mus“) mokymo kontekstas
Mindaugas BUIKA
Evangelinės ir antgamtinės ištakos
„Kristus mus pamilo“ (Rom 8, 37), – cituodamas šį apaštalo Šv. Pauliaus tvirtinimą jo laiške Romos tikintiesiems, popiežius Pranciškus pradeda naująją encikliką „Dilexit nos“, skirtą Švenčiausiosios Jėzaus Širdies „žmogiškajai ir dieviškajai meilei“ apmąstyti.
Ar kada nors jautėtės, tarsi atsidūrę tamsoje – gyvenimo aklavietėje? Prisimenate tas valandėles, kai atsakymai bei įsitikinimai, kurie anksčiau rodė gyvenimo kelio kryptį, pasirodė esą menkaverčiai, ir jūs, stokodami aiškumo, buvote sutrikę bei pasimetę? Beje, gal praeityje išgyventos nuoskaudos, patirtos netektys ir panašūs dalykai, kaip tirštas rūkas ir dabar tebetemdo jūsų gyvenimą? Įdėmiau pasižiūrėkime į Jericho neregį Bartimiejų, – gal jis galėtų kažko mus pamokyti?
Vienas poetas yra pasakęs: „Šėtonas sudreba pamatęs, kaip silpniausias iš šventųjų atsiklaupia prieš Kristų.“ Šio sekmadienio Evangelijos pradžia – daug žadanti. Iš pažiūros galėjo atrodyti, jog, kai kartą vienas jaunuolis pribėgęs prie Kristaus, puolė prieš Jį ant kelių ir klausė: „Gerasis Mokytojau, ką turiu daryti, kad laimėčiau amžinąjį gyvenimą?“ (Mk 10, 17), atrodė, jog jis yra pilnas atsidavimo ir troškimo daryti viską, ką tik palieps Viešpats.
Pranešimas skaitytas 2024 m. rugsėjo 6 d. Šiluvoje rengtoje konferencijoje „Visuomenė be dorybių – grėsmė nacionaliniam saugumui: Šiluvos deklaraciją apmąstant
Kauno arkivyskupas metropolitas dr. Kęstutis Kėvalas
Popiežius Pranciškus savo pasisakymuose ir dokumentuose ne kartą yra užsiminęs apie gender ideologiją ir neigiamas jos pasekmes šiandienos pasaulyje. Posinodiniame apaštališkajame paraginime Amoris Laetitia apie meilę šeimoje rašo: „<…>iššūkį kelia įvairios formos ideologijos, paprastai vadinamos gender. Jos „neigia vyro ir moters prigimtinį skirtingumą bei abipusiškumą.
Šventosios Dvasios veikimas nepavaldus laiko tėkmei, ir neišsitenka žmogiško mąstymo rėmuose. Šio sekmadienio pirmasis skaitinys mums skelbia apie Dievo Dvasios nužengimą ant žydų seniūnų (šalia Mozės esančių), kuri skatino juos pranašauti (Sk 11, 25). Kai ir Eldadas bei Medadas, kurie buvo kitoje vietoje nei seniūnai, Dvasiai veikiant, taip pat ėmė pranašauti, apie tai buvo pranešta Mozei, kad jis juos nutildytų... Tačiau Mozė suprato, kad čia veikia Dievas, ir todėl niekas nedrįso jų tildyti. O tam vaikinui, kuris skundėsi dėl Eldado ir Medado, Mozė tarė: „Ar tu dėl manęs pavydi? Tebūna visi Viešpaties žmonės pranašai, tesuteikia Viešpats savo dvasios visiems!“ (Sk 11, 29).
Praeitame „XXI amžiaus“ numeryje apžvelgėme kelias Didžiųjų Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo atlaidų dienas. Šiandien skaitykite apie likusias dienas ir atlaidų pabaigą.
Malda už kunigų ir vienuolių įsipareigojimą liudyti ir skelbti
„Broliai ir seserys, koks džiaugsmas jus matyti saulės nutviekstoje Šiluvoje, kur susirinkome melstis ir dėkoti už pašaukimo dovaną!“ – rugsėjo 11-ąją džiaugsmingai sveikino Kauno arkivyskupas Kęstutis Kėvalas, sakydamas, jog kunigai ir vienuoliai – tai jungtinės Bažnyčios pajėgos!
Toks tas permainingas žmogaus gyvenimas. Kai mus lydi sėkmė, ir mūsų širdis esti pakylėta, ne taip jau sunku ištarti gerą žodį, o, veikiant malonei, – galime net su emociniu pliūpsniu atvirai išpažinti: „Mano Viešpats ir mano Dievas“! (Jn 20, 28). Šio sekmadienio Evangelija liudija apie Kristų, kelyje savo mokinių klausiusį: „Kuo jūs mane laikote?“ (Mk 8, 29).
