1799 12 01 Vilniaus vyskupystėje įvestas Julijaus kalendorius.
1904 12 01 Peterburge išleistas pirmasis savaitraščio „Lietuvių laikraštis“ numeris. Tai buvo pirmasis legalus laikraštis lietuvių kalba Rusijos imperijoje.
1919 12 01 atidaryta Lietuvos diplomatinė atstovybė Prancūzijoje. Jos vadovu paskirtas lietuvių kilmės prancūziškai rašęs poetas Oskaras Milašius.
2019 11 22 Vilniaus Rasų kapinių koplyčioje perlaidoti 1863–1864 m. sukilėliai. 1863 06–1864 03 Vilniaus generalgubernatoriui Michailui Muravjovui patvirtinus mirties bausmė pakariant arba sušaudant Lukiškių aikštėje Vilniuje buvo įvykdyta 21 asmeniui, tarp jų – dviem pagrindiniams Lietuvos sukilimo vadams –…

Lietuvos kultūros sostinėje
Lietuvos kultūros sostinė šiais metais yra tarp Viliaus ir Kauno įsikūrę Kaišiadorys. Šiame mieste ir rajone vyko nemažai išskirtinių renginių. Apie kai kuriuos rašė ir „XXI amžius“. Šįkart išsamiau apie Lietuvos kultūros sostinės renginius pasakoja Kaišiadorių kultūros centro komunikacijos specialistė Asta SABONYTĖ-JANKAUSKIENĖ.
1919 11 11 Latvių kariuomenė pralaužė bermontininkų frontą prie Elėjos upės ir laimėjo kautynes su Geležine divizija. Pralaimėję Geležinė divizija ir Vokiečių legionas traukėsi Jelgavos link. 1944 11 11 VKP(b) CK nutarimu buvo sudarytas Lietuvos biuras – aukščiausia LTSR valdžia,…

Aldona Jakavonienė VILNIUS. Spalio 16 dieną Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso Konferencijų salėje vyko Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) organizuotas Mažosios Lietuvos gyventojų genocido 80-ųjų metinių minėjimas. Renginio pradžioje ir pabaigoje skambėjo Vilniaus kolegijos studentės Liepos Valeikienės…
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras organizavo partizanų dainų vakarą „Bunkerių paukščiai“. Renginys vyko Tuskulėnų memorialo koplyčioje-kolumbariume. Partizanų dainų vakaras vyko Tuskulėnų memorialo koplyčios-kolumbariume, kur ilsisi daugelio partizanų ir kitų Vilniaus NKGB vidaus kalėjime nužudytų žmonių palaikai. Renginyje skambėjo…

KAUNAS. Rugsėjo 19 dieną Lietuvos švietimo muziejuje atidaryta paroda „Vieno diplomo istorija“. Pasak jos kuratorės Dalios Galminienės, paroda yra apie to diplomo savininko, Žemės ūkio akademijos absolvento, tremtinio Vinco Murzos (1903–1953) biografiją gimė iš siekio atkurti paprasto miškininko gyvenimą, atspindintį…

Aldona Jakavonienė
MAŽEIKIAI. Spalio 23 dieną Mažeikių muziejuje vyko konferencija, skirta Lietuvos ginkluoto pasipriešinimo okupacijai 80-mečiui paminėti ir Lietuvos Vietinės rinktinės (LVR) įkūrėjui, iš Mažeikių krašto kilusiam generolui Povilui Plechavičiui atminti. Renginyje dalyvavo rajono moksleiviai, jaunieji šauliai, istorijos mokytojai, muziejininkai ir kiti garbūs svečiai.

Dalia Poškienė
XXVII KMD pirmininkė, LPKTS kultūros vadybininkė
KAUNAS. Čia paminėtos Lietuvos diplomato, žvalgo, 1923 metų „Klaipėdos sukilimo“ karinio vado, dviejų Vyčio Kryžiaus ordinų kavalieriaus Jono Polovinsko-Budrio (1889-1964) mirimo 60-osios metines.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) Sekretoriato vyresniojo patarėjo, XXVII knygos mėgėjų draugijos nario dr. Raimundo Kaminsko iniciatyva surengtas pažintinis žygis-ekskursija Jono Polovinsko-Budrio takais Kaune.

Karaliaučiaus universitetui – 480 metų
Dalia Poškienė
LPKTS kultūros vadybininkė, LŽS narė, XXVII knygos mėgėjų draugijos pirmininkė
KAUNAS. Švč. Trejybės evangelikų liuteronų bažnyčioje surengta konferencija, skirta Karaliaučiaus universiteto 480-osioms metinėms paminėti.

LAZDIJAI. Spalio 9 dieną Laisvės kovų muziejuje vyko dokumentinio filmo „Antanas Lukša. Brolio pažadas“ pristatymas. Filmas skirtas Laisvės kovotojui, ilgamečiam Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) vadovui ir garbės pirmininkui, Lietuvos partizano Juozo Lukšos-Daumanto broliui, Antanui Lukšai, 100-ųjų gimimo metinių proga. Filmą pristatė autorė ir režisierė, žurnalistė Rūta Sinkevičienė.

Daiva Červokienė
Festivalyje „Nepatogus kinas“ įvyko filmo „Šventiesiems stebint“ premjera. Tai – viltingas pasakojimas iš karo Ukrainoje fronto linijų.
Nuo pat 2014 metų Krymo aneksijos Oleksandras Klimenko su žmona Sofija Atlantova tapo ikonas ant šovinių dėžių, o jas pardavęs visame pasaulyje, didžiąją surinktų lėšų dalį skiria savanorių medikų organizacijoms.