Medijų rėmimo fondas iš dalies finansuoja projektą „Metų įvykiai ir žmonės“, skyręs 5000€.
Birželio 20 dieną prasidėjo išskirtinis vasaros renginys – ilgametis, gilias šaknis Druskininkuose įleidęs XXIII tarptautinis muzikos ir menų festivalis „Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu“.
1800 07 03 Šileliuose gimė Juozas Goštautas, tautinio išsivaduojamojo sąjūdžio veikėjas, 1830-1831 m. sukilimo dalyvis. Prisidėjo prie baudžiavos panaikinimo Lietuvoje. Mirė 1871 m.
SŪDAVA. Per Sekmines sūdaviečiai šventė Sūdaviečių etnokultūros asociacijos įkūrimo 20-metį ir teigė, kad aplinkui Sekminių niekas nešvenčia taip kaip jie… Jeigu Gražiškių krašte nusistovėjusi tradicija Šyvio šokdinimas, tai Sūdavoje – Sekminių šventimas… Nuo ankstyviausių paryčių grupė entuziastų (jų siela ir vedlys Kęstutis Nikliauza) lanko visus aplinkinių kaimų gyventojus, su muzika pažadina kviesdami į šventę.
KAUNAS. Birželio 2 dieną Žemaičių gatvėje, ant 10-ojo namo, kuriame yra memorialinis Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės butas ir kuriame iki šiol gyvena Čiurlionių šeimos ainiai, atidengta atminimo lenta (autorius – skulptorius Gediminas Pašvenskas) žydų gelbėtojams, Pasaulio tautų teisuoliams rašytojoms Mikalojaus Konstantino Čiurlionio žmonai Sofijai Kymantaitei-Čiurlionienei (1886-1958), jų dukrai Danutei Čiurlionytei-Zubovienei (1910-1995) bei jos vyrui architektui Vladimirui Zubovui (1909-2007) atminti.
Tvarkydama savo „popierinį bagažą“ į rankas paėmiau storą pilką papkę. Ne iš karto suvokiau kas joje yra. Lyg ne mano buvusi, tačiau kažkaip turėta. Atsiverčiau pirmą puslapį ir apsidžiaugiau prisiminusi…
Štuthofo (Stutthof) koncentracijos stovykla – viena žiauriausių hitlerinių koncentracijos stovyklų. Apie ją žinome iš šiame „mirties fabrike“ kalėjusių žmonių knygų1, atsiminimų publikacijų, plačiajai visuomenei skirtų istorikų straipsnių2.
1950 06 04 Čikagoje mirė Kazys Grinius. 1893 m. baigė Maskvos universiteto Medicinos fakultetą. 1914–1919 m. su šeima gyveno Rusijoje. 1919 m. grįžo į Lietuvą. Buvo Steigiamojo, I, II, III Seimų narys. VI ministrų kabineto (1920 06 19–1922 02 02) ministras pirmininkas, Lietuvos Respublikos prezidentas (1926 06 07–1926 12 17). 1944 m. pasitraukė į Vakarus. Gimė 1866 12 17 Selemos Būdos k., Marijampolės ap.
Monsinjoro Alfonso Svarinsko (1925 01 21–1954 10 03–2014 07 17) 100-ųjų gimimo metinių minėjimas balandžio 15 dieną prasidėjo Lietuvos Respublikos (LR) Seime, jam skirtos parodos atidarymu Lietuvos laisvės gynėjų galerijoje.
1940 06 02 Lietuvos UR ministras Juozas Urbšys įpareigojo Stasį Lozoraitį eiti Lietuvos diplomatinio šefo pareigas jei Lietuvą ištiktų katastrofa.
1940 06 04 praėjus keturioms dienoms po perduoto Pozdniakovui siūlymo (05 30), kad į Maskvą vyks Lietuvos užsienio reikalų ministras J. Urbšys, gauta iš LR pasiuntinio Maskvoje dr. Natkaus telegrama, kad V. Molotovas nori kalbėtis ne su ministru Urbšiu, o su Lietuvos Respublikos Ministru pirmininku Merkiu.
1940 m. birželio 15 d. į Lietuvos valstybės teritoriją Sovietų Sąjunga įvedė savo kariuomenę ir taip pradėjo šalies okupaciją.