Spalio 16-oji – Mažosios Lietuvos gyventojų genocido atminimo diena
Spalio 16-ąją minime Mažosios Lietuvos gyventojų genocidą. Būtent tą dieną 1944 metais Raudonoji armija, puolanti Gumbinės kryptimi, iš okupuotos Lietuvos Respublikos įžengė į tuometinę Trečiojo Reicho teritoriją.
ŽEIMELIS. 525-ąsias įkūrimo metines minintis šis Pakruojo rajono miestelis, viena iš šalies mažosios kultūros sostinių, svarbiausią gimtadienio renginį paminėjo rugsėjo pirmąjį savaitgalį, per tradicinę jurginų šventę „Pražydo jurginai Žeimely“, kuri kasmet vyksta pirmąjį rugsėjo savaitgalį.
Rugsėjo 12–14 dienomis besidominčius kultūra ir mėgstančius keliauti žmones pakvietė žygis pėsčiomis „Čiurlionis jungia“, skirtas Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-osioms gimimo metinėms.
STONIŠKIAI. Visai neseniai gražiais renginiais Pagėgiuose paminėtas Pagėgių savivaldybės įkūrimo 25-metis. Šventė, sukvietusi bendruomenę ir svečius į jaukų, šviesų bei prasmingą susibūrimą vyko ir Stoniškiuose.
DREVERNA. Šiemet Mažąja Lietuvos kultūros sostine oficialiai tapusioje prie Kuršių marių įsikūrusioje Klaipėdos rajono gyvenvietėje rugpjūčio mėnuo buvo daugiausia prisodrintas kultūrinių renginių.
Vilniaus apskrities mažąja sostine šiemet yra RUDAMINA – Vilniaus rajono savivaldybės miestelis, įsikūręs 12 km į pietus nuo Vilniaus, seniūnijos centras.
1885 10 01 Balbieriškyje, Prienų r., gimė Mykolas Jeronimas Krupavičius, kunigas, prelatas. 1908 m. įstojo į Seinų kunigų seminariją, ją baigęs studijavo Petrapilio dvasinėje akademijoje, ją baigęs 1917 m. paskirtas į Martyno Yčo gimnaziją kapelionu. Čia suorganizavo veiklų krikščionių demokratų sąjūdį. Tarybų valdžia jam paskyrė mirties bausmę už lietuvių kareivių organizavimą prieš bolševikus.
Lankeliškiai. Vištyčio muzikos pakrantės vasaros sezonas, šiemet skirtas Paprūsės 500 metų sukakčiai paminėti, baigėsi ypatingoje Vilkaviškio krašto vietoje – senosios Lankeliškių bažnyčios griuvėsių erdvėje.
ŽEIMELIS. Liepos 21-25 dienomis 525-ąsias įkūrimo metines mininčiame Žeimelyje (Pakruojo r.), vienoje iš šalies mažosios kultūros sostinių, vyko dailininkų pleneras. Dailininkai tapė ant medžio plokščių, kuriomis papuošė miestelį. Buvo pastatyta akmens skulptūra „Šiaurinė žvaigždė“, kalviai nukalė baltų simbolius.
Graži Lietuvos vasara. Šviesos ir šilumos visada laukiame ir džiaugiamės, matydami tame ypatingą aukštosios būties gyvenimą. Panašios mintys ateina ir prisimenant Vilhelmo Storostos-Vydūno stovyklą, kuri vyko Bitėnuose rugpjūčio 4–8 dienomis.
PLAŠKIAI. Gėgės pakrantėje, Pagėgių savivaldybėje, liūdnai stūkso dar pokariu nuniokota Plaškių evangelikų liuteronų bažnyčia, tarytum stovėtų ne Lietuvoje, o Karaliaučiaus krašto teritorijoje užsitęsusią sovietų okupaciją liudytų…