Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba pranešė, kad prasidėjęs pavasaris atnešė gerų žinių – kovo 15 dieną rasti Lietuvos partizanų dokumentai. Į ritinėlį susukti ir į artilerijos sviedinio tūtą sudėti dokumentai rasti Raseinių rajone, buvusio Paserbenčio kaimo teritorijoje, šalia dabartinio Pašaltuonio III kaimo. Tūta su dokumentais buvo paslėpta po žeme, maždaug 20–30 cm gylyje.
Radinį aptikęs Pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono karys Rokas Krencius dokumentų ritinėlį perdavė VšĮ „Kultūros vertybių globos tarnyba“ vadovui dr. Linui Kvizikevičiui, o šis jį perdavė Lietuvos ypatingajam archyvui.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus sprendimas dėl paminklo Juozui Krištaponiui Ukmergėje užrašo keitimo panaikintas teismo sprendimu – teismas Draudimų propaguoti totalitarinius režimus komisijos išvadą pripažino neatitinkančia skaidrumo, objektyvumo ir nepiktnaudžiavimo valdžia reikalavimų
Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų teisėjų kolegija 2025 m. kovo 27 d. sprendimu panaikino Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus 2023 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą „Dėl viešojo objekto pakeitimo“, kuriuo vadovaujantis paminklinis akmuo Juozui Krištaponiui Ukmergėje turėjo būti pakeistas nuimant Juozo Krištaponio bareljefą bei atminimo lentą Juozui Krištaponiui pakeičiant lenta žuvusiems Vyties apygardos partizanams.
Kovo 26 dieną Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, Jurbarko rajono meras Skirmantas Mockevičius, Kultūros paveldo departamento direktorius Vidmantas Bezaras, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) generalinis direktorius Arūnas Bubnys ir kiti garbingi svečiai aplankė paskutinę Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos prezidiumo pirmininko generolo Jono Žemaičio-Vytauto vadavietę-bunkerį Šimkaičių miške.
Kovo 26 dieną Vilniuje, prie paminklo sovietinės okupacijos aukoms atminti, buvo minimos 1949 m. kovo 25–28 d. Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje vykusios masinės gyventojų trėmimo operacijos, slaptuose jos planuotojų ir vykdytojų dokumentuose užkoduotos pavadinimu „Priboj“ („Bangų mūša“) 76-osios metinės.
Kilus naujam šurmuliui apie Penktąją koloną, šįkart, kaip tvirtina aukščiausi šalies pareigūnai, įsiraususią ne visuomenėje, o valdžioje, rodo, kad šiomis geopolitinėmis sąlygomis Lietuvoje nuspaustas raudonas pavojaus mygtukas.
Prieš kelias savaites būrelis žmonių, kuriems, matyt, tikrai rūpėjo Lietuvos istorija, ginčijosi kuris buvo pirmasis Lietuvos prezidentas – Antanas Smetona ar Aleksandras Stulginskis. Pasakytume, kad ir vieni, ir kiti buvo teisūs. Žiūrint kokiomis aplinkybėmis esant jie buvo išrinkti.
KAUNAS. Kovo 4 dieną ant namo K. Donelaičio g. 14 atidengta atminimo lenta lietuvybės puoselėtojai ir švietėjai, Pasaulio tautų teisuolei ir diplomatei, visuomenininkei Birutei Verkelytei-Fedaravičienei (1915–2017). Ją pašventino ir žodžius apie B. Verkelytę-Fedaravičienę tarė buvęs karo kapelionas, ats. mjr., kun. Alfonsas Bulotas.
ŠAKIAI. Kovo 14 dieną savivaldybės viešojoje bibliotekoje vyko knygos „Aštuoni Lietuvos laisvės kovos karžygiai“, skirtos partizanų, apdovanotų aukščiausiu Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio koviniu žymeniu – Laisvės kovos karžygio vardu, pristatymas.
1945 04 02 Vokietijoje, Lauenburge (dab. Lenborkas, Lenkija) mirė Kazys Navakas, Lietuvos generolas. Tarnavo Rusijos kariuomenėje. 1919 m. buvo Sibiro Vytauto Didžiojo lietuvių bataliono karininkas, antros kuopos vadas. Išvengęs tragedijos Čeremuškine grįžo į Lietuvą ir 1920 12 09 buvo mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę. Nuo 1921 05 23 – Kauno karo mokyklos dėstytojas. 1923 m. dalyvavo Klaipėdos sukilime. 1923-1925 m. studijavo Prahos karo intendantų akademijoje. Baigęs dirbo kariuomenės intendantu, kariuomenės tiekimo valdybos viršininku. 1937 02 16 jam suteiktas brigados generolo laipsnis. 1940 07 29 išleistas į atsargą, ūkininkavo savo ūkyje. 1944 08 18 stojo savanoriu į Tėvynės apsaugos rinktinę. Užblokavus pasitraukimo galimybę į Vakarus, liko Lenkijoje. Palaidotas ten pat. Gimė 1894 12 09 Vilkiškių k., Pumpėnų vlsč., Panevėžio ap.
Šie metai valstybės kultūros ir dvasinio, materialaus paveldo įprasminimo kontekste yra susiję su Mažosios Lietuvos regionu, nuo 1422 metų Melno taikos sutartimi atsidūrusiu vokiškosios jurisdikcijos dėmesio objektu. Žymiausias viduramžių valdovas Vytautas Didysis teritoriją nuo Smalininkų, Antšvenčių, Žirniškių (Klaipėdos kraštas) tarsi kokį šventinį pyragą atidavė vystytis germaniškai kolonizacijai. Čia iki pat 1923 metų Klaipėdos sukilimo vyko nuolatinė kova tarp lietuvybės ir protestantizmo, savo misionierišką šviečiamąją veiklą atliko pastoriai teologai, pasprukę iš etninės Lietuvos dėl jėzuitų ordino antidemokratinių veiksmų.
