Medijų rėmimo fondas iš dalies finansuoja projektą „Metų įvykiai ir žmonės“, skyręs 5000€.
Balandžio 1-ąją pas Viešpatį iškeliavo sesuo Monika Gavėnaitė SJE – Laisvės kovų dalyvė, „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ bendradarbė. Balandžio 2 dieną ji buvo pašarvota Šiluvos Bazilikoje.
BAZILIONAI. Prieš 10 metų mirė Romualdas Ozolas (1939–2015) – Nepriklausomybės akto signataras, Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio kūrėjas, filosofas, rašytojas, redaktorius, augęs ir brendęs Šiaulių rajone, greta Bazilionų esančiame Mekių kaime, baigęs tuometę Bazilionų vidurinę mokyklą, Bazilionams palikęs savo biblioteką, įkurto žurnalo „Padubysio kronikos“ leidybą.
Balandžio 6 dieną Bazilionų mėgėjų teatro kolektyvas, vadovaujamas Birutės ir Raimondo Sinkevičių, pakvietę ir keletą Bazilionų bendruomenės narių, vyko į Vilnių aplankyti R. Ozolo kapo Antakalnio kapinėse.
Prieš 50 metų, 1975 m. balandžio 4 d. Žaslių geležinkelio stotyje įvyko viena didžiausių Lietuvoje geležinkelio katastrofų.
Iš Vilniaus į Kauną maždaug 70 km per valandą greičiu važiavęs keleivinis traukinys, netoli Žaslių geležinkelio stoties, trenkėsi į per daug išsikišusią, atsarginiame kelyje stovėjusio prekinio traukinio cisterną su benzinu. Stiprus smūgis prakirto cisterną, nuo kibirkščių kilo didžiulis gaisras.
BERČIŪNAI-DRAGONYS-DEGLĖNAI. Balandžio 5 dieną Berčiūnų Lietuvos Kankinių bažnyčioje šv. Mišiomis prasidėjo Ažagų-Eimuliškio kautynių 80-mečio minėjimas.
PAGĖGIAI. Kovo 22-oji – Pagėgių savivaldybės Vydūno viešojoje bibliotekoje minima kasmet, nes šią dieną 1868 metais gimė filosofas, rašytojas, dramaturgas, publicistas, sveikuolis, kultūros veikėjas, chorvedys, švietėjas Vilhelmas Storostas-Vydūnas.
Šiemet sukanka 500 metų, kai susikūrė Prūsijos kunigaikštystė ir Paprūsės regionas, apimantis teritoriją maždaug nuo Vištyčio su Kudirkos Naumiesčio, Virbalio, Kybartų, Vilkaviškio, Marijampolės, Šakių, Sudargo, Jurbarko, Skirsnemunės gyvenvietėmis.
Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba pranešė, kad prasidėjęs pavasaris atnešė gerų žinių – kovo 15 dieną rasti Lietuvos partizanų dokumentai. Į ritinėlį susukti ir į artilerijos sviedinio tūtą sudėti dokumentai rasti Raseinių rajone, buvusio Paserbenčio kaimo teritorijoje, šalia dabartinio Pašaltuonio III kaimo. Tūta su dokumentais buvo paslėpta po žeme, maždaug 20–30 cm gylyje.
Radinį aptikęs Pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono karys Rokas Krencius dokumentų ritinėlį perdavė VšĮ „Kultūros vertybių globos tarnyba“ vadovui dr. Linui Kvizikevičiui, o šis jį perdavė Lietuvos ypatingajam archyvui.
Druskininkai šiemet tapo šalies kultūros sostine, ta proga mieste vyks daug įvairių kultūrinių renginių.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus sprendimas dėl paminklo Juozui Krištaponiui Ukmergėje užrašo keitimo panaikintas teismo sprendimu – teismas Draudimų propaguoti totalitarinius režimus komisijos išvadą pripažino neatitinkančia skaidrumo, objektyvumo ir nepiktnaudžiavimo valdžia reikalavimų
Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų teisėjų kolegija 2025 m. kovo 27 d. sprendimu panaikino Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus 2023 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą „Dėl viešojo objekto pakeitimo“, kuriuo vadovaujantis paminklinis akmuo Juozui Krištaponiui Ukmergėje turėjo būti pakeistas nuimant Juozo Krištaponio bareljefą bei atminimo lentą Juozui Krištaponiui pakeičiant lenta žuvusiems Vyties apygardos partizanams.
Kovo 26 dieną Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, Jurbarko rajono meras Skirmantas Mockevičius, Kultūros paveldo departamento direktorius Vidmantas Bezaras, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) generalinis direktorius Arūnas Bubnys ir kiti garbingi svečiai aplankė paskutinę Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos prezidiumo pirmininko generolo Jono Žemaičio-Vytauto vadavietę-bunkerį Šimkaičių miške.
Kovo 26 dieną Vilniuje, prie paminklo sovietinės okupacijos aukoms atminti, buvo minimos 1949 m. kovo 25–28 d. Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje vykusios masinės gyventojų trėmimo operacijos, slaptuose jos planuotojų ir vykdytojų dokumentuose užkoduotos pavadinimu „Priboj“ („Bangų mūša“) 76-osios metinės.
Kilus naujam šurmuliui apie Penktąją koloną, šįkart, kaip tvirtina aukščiausi šalies pareigūnai, įsiraususią ne visuomenėje, o valdžioje, rodo, kad šiomis geopolitinėmis sąlygomis Lietuvoje nuspaustas raudonas pavojaus mygtukas.