Medijų rėmimo fondas iš dalies finansuoja projektą „Metų įvykiai ir žmonės“, skyręs 5000€.
ŠVĖKŠNA. Balandžio 27 dieną, Dievo gailestingumo sekmadienį, Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčioje lankėsi Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius. Šiemet Švėkšna yra paskelbta Mažąja kultūros sostine, todėl prie šventoriaus išdygo velykiniai medžiai, išdabinti margintais kiaušiniais, o per visus metus nestinga renginių bei meninių akcentų, praturtinančių miestelio gyvenimą.
Šviesaus atminimo sesers Felicijos Nijolės Sadūnaitės (1938 07 22–2024 03 31) mirties metinių minėjimas kovo 30 dieną prasidėjo šv. Mišiomis Vilniaus Šv. Kryžiaus Atradimo (Kalvarijų) bažnyčioje. Šv. Mišias aukai vadovavo ir homiliją sakė Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas.
Apie 1525 metus – Vakarų aukštaičių tarmės ruože (Jurbarkas – Ariogala – Tytuvėnai) gimė Baltramiejus Vilentas, lietuvių raštijos darbuotojas, evangelikų liuteronų kunigas, giesmių kūrėjas, Martyno Mažvydo pusbrolis, jo darbų tęsėjas. Apie 1546–1549 (ar 1550) Prūsijos kunigaikščio Albrechto lėšomis studijavo teologiją Karaliaučiaus universitete. Nuo 1553 m. – Karaliaučiaus Šv. Mikalojaus lietuviškos parapijos klebonas. Bendradarbiavo su M. Mažvydu, paveldėjo jo rankraščius. 1566 ir 1570 m. išleido 2 dalimis M. Mažvydo giesmyną „Gesmes Chriksczoniskas“, į kurį įdėjo ir savo verstų giesmių. Išvertė iš vokiečių kalbos M. Liuterio mažąjį katekizmą, į kurį įdėjo M. Mažvydo išplėstą vieną 1547 m. katekizmo dalį. Reikšmingiausias Vilento veikalas – „Evangelijos ir epistolos”. Vertė iš M. Liuterio vokiško teksto. Išliko tik 2 šio veikalo egzemplioriai: Vilniuje ir Giotingene. Mirė 1587 04 05 Karaliaučiuje.
Pirmajame „XXI amžiaus“ straipsnyje (Nr. 13–14, 2025 04 04) nurodėme keletą sąvokos „Penktoji kolona“ kilimo versijų ir jos veiklos apraiškų kai kuriose pasaulio šalyse. Nėra abejonių, kad „penktakolonininkai“ nuo senų laikų reiškėsi bei reiškiasi ir Lietuvoje.
1985 05 03 Los Andžele, JAV, mirė Stasys Raštikis, Lietuvos kariuomenės vadas, generolas, politikas, LR krašto apsaugos ministras. Baigęs Dūkšto pradžios mokyklą ir Zarasų progimnaziją, 1915 m. stojo savanoriu į carinę Rusijos kariuomenę. Dalyvavo Pirmame pasauliniame kare, kovėsi Lietuvoje, Galicijoje, Rumunijoje, rusų-turkų fronte. 1917 m. baigė Tifliso (Tbilisio) karo mokyklą ir iki karo pabaigos liko Kaukazo fronte.1918 m. pavasarį grįžo į Lietuvą, įstojo į Kauno kunigų seminariją.
Balandžio 1-ąją pas Viešpatį iškeliavo sesuo Monika Gavėnaitė SJE – Laisvės kovų dalyvė, „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ bendradarbė. Balandžio 2 dieną ji buvo pašarvota Šiluvos Bazilikoje.
BAZILIONAI. Prieš 10 metų mirė Romualdas Ozolas (1939–2015) – Nepriklausomybės akto signataras, Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio kūrėjas, filosofas, rašytojas, redaktorius, augęs ir brendęs Šiaulių rajone, greta Bazilionų esančiame Mekių kaime, baigęs tuometę Bazilionų vidurinę mokyklą, Bazilionams palikęs savo biblioteką, įkurto žurnalo „Padubysio kronikos“ leidybą.
Balandžio 6 dieną Bazilionų mėgėjų teatro kolektyvas, vadovaujamas Birutės ir Raimondo Sinkevičių, pakvietę ir keletą Bazilionų bendruomenės narių, vyko į Vilnių aplankyti R. Ozolo kapo Antakalnio kapinėse.
Prieš 50 metų, 1975 m. balandžio 4 d. Žaslių geležinkelio stotyje įvyko viena didžiausių Lietuvoje geležinkelio katastrofų.
Iš Vilniaus į Kauną maždaug 70 km per valandą greičiu važiavęs keleivinis traukinys, netoli Žaslių geležinkelio stoties, trenkėsi į per daug išsikišusią, atsarginiame kelyje stovėjusio prekinio traukinio cisterną su benzinu. Stiprus smūgis prakirto cisterną, nuo kibirkščių kilo didžiulis gaisras.
BERČIŪNAI-DRAGONYS-DEGLĖNAI. Balandžio 5 dieną Berčiūnų Lietuvos Kankinių bažnyčioje šv. Mišiomis prasidėjo Ažagų-Eimuliškio kautynių 80-mečio minėjimas.
PAGĖGIAI. Kovo 22-oji – Pagėgių savivaldybės Vydūno viešojoje bibliotekoje minima kasmet, nes šią dieną 1868 metais gimė filosofas, rašytojas, dramaturgas, publicistas, sveikuolis, kultūros veikėjas, chorvedys, švietėjas Vilhelmas Storostas-Vydūnas.
Šiemet sukanka 500 metų, kai susikūrė Prūsijos kunigaikštystė ir Paprūsės regionas, apimantis teritoriją maždaug nuo Vištyčio su Kudirkos Naumiesčio, Virbalio, Kybartų, Vilkaviškio, Marijampolės, Šakių, Sudargo, Jurbarko, Skirsnemunės gyvenvietėmis.
Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba pranešė, kad prasidėjęs pavasaris atnešė gerų žinių – kovo 15 dieną rasti Lietuvos partizanų dokumentai. Į ritinėlį susukti ir į artilerijos sviedinio tūtą sudėti dokumentai rasti Raseinių rajone, buvusio Paserbenčio kaimo teritorijoje, šalia dabartinio Pašaltuonio III kaimo. Tūta su dokumentais buvo paslėpta po žeme, maždaug 20–30 cm gylyje.
Radinį aptikęs Pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono karys Rokas Krencius dokumentų ritinėlį perdavė VšĮ „Kultūros vertybių globos tarnyba“ vadovui dr. Linui Kvizikevičiui, o šis jį perdavė Lietuvos ypatingajam archyvui.