
Zita Šlepetienė
Keisis skveras šalia vienos ryškiausių Vilniaus senamiesčio architektūrinių ikonų ir populiaraus turistų traukos objekto – Šv. Onos bažnyčios. Išduotas statybą leidžiantis dokumentas Vilniaus vystymo kompanijos parengtam šios viešosios erdvės pertvarkymo projektui. Projektu siekiama įprasminti vietos istorinę reikšmę, pagerinti susisiekimą pėstiesiems ir suteikti skverui aiškią reprezentacinės erdvės funkciją.

Vaida Samuolytė
Sostinės senamiestyje baigti Vilniaus bonifratrų Šv. Kryžiaus (Bonifratrų) bažnyčios tvarkybos, remonto ir restauravimo darbai. Projekto tikslas – sustabdyti natūralios degradacijos procesus, sutvirtinti stogo konstrukcijas, atnaujinti kritinius elementus ir sugrąžinti autentiškas pastato išorės detales, kad kultūros vertybė būtų patikimai išsaugota ateičiai. Tvarkybos darbus organizavo Kultūros infrastruktūros centras (KIC).

Paveldas
Vaida Samuolytė
TVERAI. Miestelio centre stovinti Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia – didžiausia medinė šventovė Lietuvoje – gali nebesibaiminti gausaus lietaus, nes prieš kelias savaites baigtas jos stogo dangos remontas. Tvarkybos darbus organizavo Kultūros infrastruktūros centras (KIC).

Paveldas
Vaida Samuolytė
VILKIJA. Mieste prie Nemuno esantis klebonijos pastatas labiau žinomas kaip Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejus.

Restauruojant bei konservuojant Vilniaus Kalvarijų komplekso Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčios, vadinamos Kalvarijų bažnyčia (Kalvarijų g. 327) interjero sienų tapybą, restauratoriai (UAB „Opus Optimum“) pranešė apie atradimą, su kuriuo balandžio mėnesį buvo supažindinta Restauravimo taryba. Surasta ankstesnė, nei iki šiol žinota…

Vilniaus baroko perlo – Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios – pagrindinio fasado tvarkybos darbai vyko 2022–2023 metais. Dabar jau galima grožėtis restauruotais bokštais ir centrine fasado dalimi. Atlikus polichrominius tyrimus (autorius – Vytautas Raila), buvo nustatyti trys pirminiai baroko…

Rugilė Matusevičiūtė
„Dvarą įsigijome pigiau, nei kainuoja įstatyti vieną langą“, – pasakoja restauruojamo XVI amžiaus Kamariškių dvaro vadovas Arūnas Survila. Prieš kelerius metus nedidelė komanda ryžosi avantiūrai – prikelti visiškai sugriuvusį dvarą netoli Latvijos pasienio ir paversti jį kūrybos erdve menininkams bei lėto gyvenimo ir ramybės uostu keliautojams. Kaip sako pats Arūnas – Kamariškių dvaru siekiama atgaivinti kultūros paveldą ir sukurti erdves, kuriose žmonės galėtų ne tik dirbti, bet ir kurti naujas idėjas.