„XXI amžiaus“ priedas apie Lietuvą ir pasaulį
Rugsėjo 15-osios „Viešpaties angelo“ maldos susitikime popiežius Pranciškus vėl kalbėjo apie žiaurią karų tikrovę, jų keliamą skausmą, paliekamas žaizdas, nekaltųjų žūtis. „Nepamirškime karų, dėl kurių pasaulyje liejasi kraujas. Galvoju apie iškankintą Ukrainą, Mianmarą, Artimuosius Rytus. Kiek daug nekaltų aukų! Galvoju…
Pastaruoju metu suintensyvėjusios Rusijos raketų atakos atnešė mirtį ir naikinimą Ukrainos daliai, esančiai netoli nuo Europos Sąjungos sienų. Nuo pat karo pradžios savanorių asociacija „MedPsy“ įsipareigojo teikti medicininę ir psichologinę pagalbą žmonėms, atvykstantiems į Lvivą iš Ukrainos rytų. Lvivas, didžiausias…
Europarlamentarai susirūpinę dėl Europos Sąjungoje (ES) ir pasaulyje didėjančio ekstremalių meteorologinių reiškinių intensyvumo ir dažnumo, įskaitant gausius kritulius, potvynius, karščio bangas ir gaisrus. Rugsėjo 19-ąją priimtoje rezoliucijoje dėl pražūtingų potvynių Austrijoje, Čekijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Lenkijoje, Rumunijoje ir Slovakijoje Europos Parlamento…
Jeruzalės patriarchai ir Bažnyčių vadovai paskelbė dar vieną pareiškimą, kuriame išreiškia susirūpinimą dėl didelės įtampos, dėl kurios regionas atsidūrė prie didelio masto karo slenksčio. Jeruzalės patriarchai ir Bažnyčių vadovai bendrame pareiškime pažymi, kad, nepaisant pakartotinių jų ir tarptautinės bendruomenės raginimų…
Atsiliepiant į Lenkijos vyskupų konferencijos pirmininko arkivyskupo Tadeušo Vojdos (Tadeusz Wojda) raginimą, sekmadienį, rugsėjo 22 dieną, Lenkijos bažnyčiose buvo rengiama nacionalinė pagalbos nuo potvynių nukentėjusiems žmonėms rinkimo diena. Nuo pirmųjų pastarosios ekologinės krizės dienų vyskupijų Caritas centrai padeda nukentėjusiems žmonėms…
Potvyniai Bangladeše, kurio didelė dalis topografiškai yra trijų didelių upių delta, nėra naujiena. Musoniniai lietūs, didesnės audros nuolatos sukelia regioninius potvynius, o sena ir blogai prižiūrima užtvankų bei kanalų infrastruktūra menkai amortizuoja jų poveikį. Tačiau šių dienų potvyniai – itin…
Šiuo metu visuomenėje aktyviai svarstant klausimą dėl rusų kalbos likimo mokyklose, Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakulteto Slavistikos katedros vadovas doc. Pavel Lavrinec dalijasi patirtimi apie kintantį santykį su savo gimtąja kalba ir rusų kalbos ateitį Lietuvoje.
Sekmadienį, rugpjūčio 11 dieną, Briuselyje nuo infarkto mirė apaštališkasis nuncijus Europos Sąjungoje arkivyskupas Noelis Trenoras (Noël Treanor). Šias pareigas jis ėjo nuo 2022 m. Arkivyskupui buvo 73 metai. N. Trenoras gimė 1950 m. Šiaurės Airijoje. 1976 m. įšventintas kunigu. 1993…
Japonijos katalikų vyskupų konferencijos pirmininkas Tokijo arkivyskupas Isao Kikuči pakvietė tikinčiuosius paminėti šią sukaktį dešimčia maldos už taiką dienų. „Turėtume sugebėti nuolankiai mokytis iš savo praeities klaidų ir stengtis jų nekartoti. Tik mes galime sustabdyti smurtą, kurio liudininkais ne kartą buvome.“ Šiuo raginimu baigiama žinia, kurią Tokijo arkivyskupas I. Kikuči parašė pirmosios ant Hirosimos miesto numestos atominės bombos metinių proga, skelbia italų katalikų žinių agentūra SIR. Tai buvo 1945 m. rugpjūčio 6 d., po trijų dienų buvo numesta dar viena atominė bomba ant Nagasakio. Šiomis dienomis Japonija mini to baisaus niokojimo, sukrėtusio visą pasaulį, aukas.
Popiežiaus Pranciškaus kvietimu šį rugpjūčio mėnesį ypatingu būdu meldžiantis už politinės tarnystės kilnumą, norime apžvelgti jo mintis, išsakytas Italijos katalikų 50-osios Socialinės savaitės dalyviams.
„Kas lietuvių gali laukti geriausio mus supančioje aplinkoje po 30 metų? Ateities siekiamybė yra harmoningas miesto santykis su gamta, leisiantis užtikrinti ilgalaikį Lietuvos patrauklumą vietos gyventojams, reemigrantams ir išorės talentams, taip pat tvarioms žinių ekonomikos korporacijoms. Po 28 metų Lietuva bus prisitaikiusi prie klimato pokyčių ir netgi sugebės gauti iš to naudos. Tai idealus variantas, tačiau dabartinė situacija yra kiek kitokia“, – sako Vilniaus universiteto (VU) Chemijos ir geomokslų fakulteto profesorius Egidijus Rimkus VU ir Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) surengtoje ekspertų diskusijoje apie klimato kaitą ir tai, koks bus mūsų santykis su gamta bei aplinka ateityje.
Sparčiai augant pasaulio gyventojų skaičiui, didėjant aplinkos užterštumui, vykstant karo veiksmams, kyla vis daugiau su vandens saugumu susijusių iššūkių. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) mokslininkai kalba apie visame pasaulyje kylančias problemas, nuo švaraus geriamojo vandens nepriteklių išgyvenančių Afrikos šalių, ginkluotų kovų dėl vandens, verslo ir visuomenės interesų konfliktų, iki karo veiksmų ir Ukrainos hidroelektrinės sprogdinimo sukeltų padarinių.