2018 m. balandžio 27 d.
Nr. 17 (2284)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

XXI Amžius


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Abipus Nemuno

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Už laisvę

Pro Deo et Patria

Slaptieji takai

Atodangos


XXI Amžius


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai
2018 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

XXI Amžius


MŪSŲ
RĖMĖJAS

100 metų –
tūkstančiai žygių...


Kelionės


Lietuvos
Krikščioniškosios
Demokratijos
Partija


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 0,30 € + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją


MŪSŲ BIČIULIAI


 

Šiame numeryje:

Mirė kultūrologas
Petras Kimbrys

Laisvos tautos
ir valstybės prasideda
nuo laisvų asmenų

Dėl sušaudytos
Vyriausybės
paniekinimo

Pjautynės tęsiasi.
Ar bus grįžta prie
valstybės reikalų?

Krašto apsaugos
struktūras remiančios
visuomeninės
organizacijos pasirašė
Vienybės deklaraciją

Suverenumo
atsisakymo pasekmės:
Sekmadienis Ltd.
vs Lietuva

Apie pokario
kriminalą
ir partizanus

Pakaunės partizanus
pagerbė ir savi,
ir Europos šalių
atstovai

Knygoje –
apie medžius

Krikščionio gyvenimas – nuolatinė kova

Popiežius Pranciškus apie budrumą ir įžvalgą siekiant šventumo

Mindaugas Buika

Šventasis Tėvas pabrėžia, kad šėtono
gundymai ir išpuoliai yra realūs,
todėl kova su jais turi būti atkakli

Apsisaugoti nuo velnio

Naujasis popiežiaus Pranciškaus apaštalinis paraginimas „Gaudete et Exsultate“ („Būkite linksmi ir džiūgaukite“), skirtas pašaukimo į šventumą šiuolaikiniame pasaulyje temai, apžvalgininkų kartais vertinamas kaip XXI amžiaus krikščionio gyvenimo vadovas. Priminęs, kad su Krikšto sakramento malone šventumo siekis skirtas visiems, ir apibendrindamas savąjį moralinį ir socialinį mokymą, išvystytą per pastaruosius penkerius pontifikato metus, Šventasis Tėvas penktojoje dokumento dalyje aptaria praktinius pasiūlymus, kurie ypač aktualūs dabar tikintiesiems patiriant išbandymus bei iššūkius. Su Jėzaus Draugijos nariui būdingu tiesumu ir atvirumu jis pabrėžia: Krikščioniškas gyvenimas yra nuolatinė kova, kurioje būtina įveikti sielos viduje ir išorėje išgyvenamus velnio gundymus ir išpuolius. Reikia sutelkti jėgas ir drąsą, kad nugalėjus tą blogį, būtų patikimai realizuota kiekvienam krikščioniui skirta Evangelijos liudijimo ir skelbimo misija visose asmeninio ir visuomeninio gyvenimo srityse. „Šis mūšis saldus, nes leidžia pajusti džiaugsmą kiekvieną kartą, kai Viešpats triumfuoja mūsų gyvenime“, – tvirtina popiežius Pranciškus. Beje, minėtoje apaštalinio paraginimo dalyje daugiau nei dešimt kartų piktąjį pavadindamas tikruoju jo vardu („velnias“) Šventasis Tėvas duoda atsakymą tiems, kurie neseniai iškėlė keistas abejones, ar jis iš viso tiki pragaro buvimu.


Norvegijos sosto įpėdinio vizitas Lietuvoje

Norvegijos sosto įpėdinis kronprincas
Haakonas ir kronprincesė Mette-Marit
su Lietuvos prezidente Dalia Grybauskaite
vaikščiodami po Vilniaus Senamiestį
nusifotografavo su grupe juos
pasitikusių jaunuolių

Lietuvoje su dviejų dienų oficialiu vizitu lankėsi Norvegijos sosto įpėdinis kronprincas Haakonas ir kronprincesė Mette-Marit. Prezidentė su būsimuoju Norvegijos karaliumi aptarė dvišalius santykius, bendradarbiavimą NATO ir regiono saugumo užtikrinimo klausimus, tarpusavio ryšių stiprinimą ekonomikos, energetikos ir kultūros srityse. Kronprinco šeimą lydėjo Norvegijos gynybos ministro ir aukšto lygio verslininkų delegacijos. Šis vizitas atspindi glaudžius Lietuvos santykius su Šiaurės šalimis. Prezidentūroje pasirašyti du memorandumai dėl Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo 2014–2021 metais įgyvendinimo. Nors Norvegija nėra ES narė, tačiau priklauso Europos ekonominei erdvei ir teikia Lietuvai finansinę paramą socialiniams skirtumams mažinti. Naujuoju finansinės paramos laikotarpiu Norvegija Lietuvai skirs daugiau kaip 115 mln. eurų verslo plėtrai, inovacijoms ir moksliniams tyrimams skatinti, sveikatos apsaugai, socialiniam dialogui, aplinkosaugai ir energijos efektyvumui stiprinti.


Apvalytos šakelės – vynmedžio – karūna

Kun. Vytenis Vaškelis

Kaip vynuogių šakelių neįsivaizduojame be vynmedžio, taip mes neegzistuojame be Jėzaus. Esantysis yra tikrasis vynmedis (Jn 15, 1) ir nuo Jo kamienu tekančių syvų priklauso mūsų gyvybė. Kaip visos ant šio vynmedžio krūmo augančios šakelės visada atitinka pirminį genialaus Kūrėjo užmojį – iš savo prigimties jos pašauktos nokinti vynuoges, taip ir kiekvienas iš žmonijos vaikų turi jam Dievo skirtą paskirtį. Net kreiviausia ir neišvaizdžiausia vynmedžio šakelė mums primena, kad visi savyje turime antgamtinio vaisiaus potencialą.

Ar jums kada nors teko matyti baltais pumpurais aplipusią sakuros šakelę, kuri būtų panaši į perdžiuvusį stagarą, kuris metamas į ugnį? Ar yra nors vienas žmogus pasaulyje, kurio nemylėtų Atpirkėjas? Gražiausiai žydintys augalai ir kartais nuostabą sukeliantys visi kiti žemesnio „rango“ Dievo kūriniai yra skirti priminti, kad Jis rūpinasi mūsų asmeniniu gyvenimu ir amžinuoju likimu nepalyginamai daugiau nei mes galime numanyti (plg. Mt 6, 30).


Turininga knyga apie Lietuvos televiziją

Vytautas Žeimantas

Knygos „Lietuvos televizija 1957–2017.
Faktai. Kūrėjai. Laidos“ viršelis

„Spalio 23 dieną LRT pirmą kartą transliavo šv. Mišias, kurias Vilniaus Arkikatedros grąžinimo tikintiesiems proga prie jos durų aukojo kardinolas Vincentas Sladkevičius“, – kaip vieną iš svarbiausių 1988 metų įvykių įvardina naujos knygos autoriai. Taip, tai buvo tie audringi ir viltingi Atgimimo metai, per kuriuos, tarsi kas būtų mostelėjęs burtų lazdele, greitai keitėsi žmonių sąmonė, valdžios prioritetai. Keitėsi ir Lietuvos televizija, nuo šiol pradėjusi aktyviai bendradarbiauti su dvasininkais, keisdama ir savo požiūrį į religiją. Šias mintis paėmiau iš neseniai Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro išleistos didelės apimties (672 p.) ir informatyvaus turinio knygos „Lietuvos televizija 1957–2017. Faktai. Kūrėjai. Laidos“.

„Televizijoje yra per daug spalvų ir dinamikos, kad sutalpintume į tokį žanrą kaip kronika ar enciklopedija. Patys šio leidinio enciklopedija nevadiname, nes nenorėjome būti nuobodūs“, – pristatydama šią knygą kalbėjo jos sudarytoja Ona Pečiulienė. Ji teisi, knygoje aprašyta visa buvusių ir dabar esančių garsių televizijos žmonių plejada.


Knygoje – apie medžius

Daiva Červokienė pristato
savo knygą „Kaip gydo medžiai“

PANEVĖŽYS. Viešojoje bibliotekoje vyko susitikimas su Daiva Červokiene, žurnaliste, kelių knygų autore, dažnai rašančia ir „XXI amžiui“. Viešnia – 30 metų dirbanti žurnaliste, daugiausia rašiusi sveikatos temomis, anksčiau yra išleidusi dvi knygas vaikams ir suaugusiems, o tądien į biblioteką atvyko pristatyti naujausią leidinį „Kaip gydo medžiai“. Kartu pasikvietė ir šio krašto sveikuolį 76-erių sulaukusį, tačiau visada spinduliuojantį energiją Kazimierą Ilginį, kuris paįvairino vakarą skaitomomis ištraukomis iš Eugenijos Šimkūnaitės tekstų apie medžius.

D. Červokienė pasakojo, jog jau seniai domisi liaudies medicina, būdama žurnaliste daug rašė sveikatos temomis. „Kai netekau darbo, supratau, kad tai – puikus metas iš įvairių šaltinių surinktą medžiagą sudėti į knygą“, – teigė ji. Naujame leidinyje autorė sudėjo visapusišką informaciją apie dažniausiai Lietuvoje augančius medžius ir krūmus: egles, pušis, kadagius, karklus, gluosnius, ievas, beržus, liepas, uosius, vyšnias, klevus, obelis, šermukšnius, lazdynus, ąžuolus, amalus. Jame aprašytos jų savybės, augimo vietos, išskirtinės ypatybės, vaizdavimas mituose ir tautosakoje. Daugiausia dėmesio skirta medžių naudojimui liaudies medicinoje. „Savo patirtimi ir receptais, stiprinančiais sveikatą bei imunitetą, patarimais, kaip, kada ir kokias medžių dalis rinkti ir tinkamai paruošti, dalijosi žymūs šiandienos žolininkai, medicinos atstovai, vaistininkai: Jadvyga Balvočiūtė, Adelė Karaliūnaitė, Filomena Taunytė, Virgilijus Skirkevičius, Danutė Kunčienė, Marius Lasinskas ir kiti“, – pasakojo viešnia.


Susitikimas su kun. Ričardu Doveika – kelias iki Šv. Velykų, tikrasis ir kultūrinis tikėjimas…

Kun. Ričardas Doveika
Ignalinos viešojoje bibliotekoje

IGNALINA. Kovo 21 dieną viešojoje bibliotekoje šiltai sutiktas kun. Ričardas Doveika. Garsus pamokslininkas apie pusantros valandos bendravo su ignaliniečiais, o tas laikas prabėgo nepastebimai. Kalba liejosi kaip upės vanduo, kartais lengvai pajuokaujant, kartais sulaikant klausančiųjų kvėpavimą, suvokus tiesos galią ar išgirdus nuginkluojantį klausimą. Kun. R. Doveika pradėjo nuo to, kad Ignalinos kraštas jam mielas ir savas, nes iš Kazitiškio kilusi jo brolienė, todėl čia būti – lyg sugrįžti namo. O bendravimas su žmonėmis jam visada labai malonus. „Esu iš tų kunigų, kuriam neduok pavalgyti, bet duok pakalbėti“, – juokavo svečias.

Dievo dovaną kalbėdamas paliesti žmonių širdis turintis kunigas pasidalijo savo įžvalgomis apie įstabų laiką prieš Šv. Velykas, kai gamtoje ir sieloje vyksta virsmas iš tamsos į šviesą, iš snaudulio į gyvybės prasiveržimą, kai šviesa visada nugali… Apie Jėzų Kristų, kurio prisikėlimą švęsime, ir didįjį paradoksą, kai visi tiki jį gyvenus kaip istorinį asmenį, bet tik nedaugelis – kaip Viešpatį, dabar esantį gyvą ir veikiantį mūsų gyvenime.


Susitikimas su kun. Ričardu Doveika – kelias iki Šv. Velykų, tikrasis ir kultūrinis tikėjimas…

Kun. Ričardas Doveika
Ignalinos viešojoje bibliotekoje

IGNALINA. Kovo 21 dieną viešojoje bibliotekoje šiltai sutiktas kun. Ričardas Doveika. Garsus pamokslininkas apie pusantros valandos bendravo su ignaliniečiais, o tas laikas prabėgo nepastebimai. Kalba liejosi kaip upės vanduo, kartais lengvai pajuokaujant, kartais sulaikant klausančiųjų kvėpavimą, suvokus tiesos galią ar išgirdus nuginkluojantį klausimą. Kun. R. Doveika pradėjo nuo to, kad Ignalinos kraštas jam mielas ir savas, nes iš Kazitiškio kilusi jo brolienė, todėl čia būti – lyg sugrįžti namo. O bendravimas su žmonėmis jam visada labai malonus. „Esu iš tų kunigų, kuriam neduok pavalgyti, bet duok pakalbėti“, – juokavo svečias.

Dievo dovaną kalbėdamas paliesti žmonių širdis turintis kunigas pasidalijo savo įžvalgomis apie įstabų laiką prieš Šv. Velykas, kai gamtoje ir sieloje vyksta virsmas iš tamsos į šviesą, iš snaudulio į gyvybės prasiveržimą, kai šviesa visada nugali… Apie Jėzų Kristų, kurio prisikėlimą švęsime, ir didįjį paradoksą, kai visi tiki jį gyvenus kaip istorinį asmenį, bet tik nedaugelis – kaip Viešpatį, dabar esantį gyvą ir veikiantį mūsų gyvenime.


Švendrių lapai virsta pintais dirbiniais

Iš kairės: tautodailininkė Giedrutė
Ambraškienė, bibliotekos vedėja Sandra
Voveriūnienė ir muziejininkas Audrius
Daukša prie uždaromos parodos eksponatų

PANEVĖŽYS. Miesto Savivaldybės viešojoje bibliotekoje (Kniaudiškių 34) uždaryta Giedrutės Ambraškienės iš švendrių lapų pintų dirbinių paroda. Renginyje nebuvo oficialių svečių, todėl viskas vyko tarsi namų aplinkoje, šeimos rate. Didelis lietuvių liaudies dainų mokovas, Juozo Tumo-Vaižganto ir Knygnešių muziejaus Ustronėje vadovas Audrius Daukša, dvi atliko skambindamas kanklėmis. Jis dar paskaitė Justino Marcinkevičiaus eilėraštį, atitikusį kultūrinės popietės dvasią.

Bibliotekos vedėja Sandra Voveriūnienė sakė, jog kai atidarai parodą, nežinai, kaip ją priims. Kai uždarai, gali apie jos populiarumą pasakyti. G. Ambraškienės darbų paroda lankytojai labai domėjosi, prisiminė net vaikystę. Atsiliepimai buvo vien puikūs. Labai patiko paroda į biblioteką užsukusiai aktorei Nijolei Narmontaitei: visus gaminius iškilnojo, jais grožėjosi ir žavėjosi. Stebėjosi, kaip mieste gyvenanti moteris sugebėjo tai padaryti. O pinti iš švendrių lapų gaminiai, kokių iki šiol biblioteka neturėjo, skleidė nuostabų žolių kvapą.


Bibliotekos ir pataisos namų partnerystė

Šiaurinės bibliotekos vedėja Lina
Dubauskienė kalba apie užduotis

PANEVĖŽYS. Šiuolaikinėje visuomenėje vienas iš esminių modernios, besimokančios organizacijos bruožų – bendradarbiavimu pagrįsta veikla. Kaip ir dauguma įstaigų biblioteka negali egzistuoti viena – kuo platesni ir įvairesni jos ryšiai, tuo sėkmingesnė ir įvairiapusiškesnė veikla.

Siekdama būti kuo labiau bendruomeniška įstaiga, per informacinę ir edukacinę veiklą, mažinančią visų gyventojų grupių socialinę atskirtį, biblioteka užmezgė partnerystę su Panevėžio pataisos namais. Bendradarbiavimo sutarties dėka pasiekėme naują itin socialiai pažeidžiamą grupę.

Šiaurinės bibliotekos darbuotojos pakvietė nuteistąsias prisidėti prie bibliotekos inicijuotos akcijos „100 knygų – ne riba“ (kartu siekti rekordo perskaitant 100 ir daugiau lietuvių autorių knygų). Ši akcija skirta Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti. Akcija paskatino nuteistąsias burtis į „Skaitytojų klubą“ ir skaityti lietuviškus kūrinius, kurių dalis atkeliauja iš Šiaurinės bibliotekos.


Žirgelis Lietuvoje

Iš lietuvių kultūros šaltinių elektroninio sąvado „Aruodai“

„Girdėjau kartą mažą vaiką, / Kurs prašė taip gražiai mamos: / – Mamyte, nupirk man žirgelį, / Gražiausią žirgą iš visų. / Ir gavo vaikas dovanų / Gražius cukrinius arkliukus. / Bet štai pravirko jis balsu: / – Netikras, mama, šis arklys. / Mamyte, pirk man žirgelį, / Gražiausią žirgą iš visų. / Mamyte, brangią žemę / Gint eisiu. / Dažnai sapnuodavo jis žirgą, / Gražiausią žirgą iš visų, / Ir meldė jis Kalėdų senį, / Kad jam atneštų dovanų. / Ir per Kalėdas gauna jis / Gražius iš medžio arkliukus. / Bet vėl pravirksta jis balsu: / – Netikras, mama, šis arklys. Mamyte, pirk man žirgelį, / Gražiausią žirgą iš visų. / Mamyte, brangią žemę / Gint eisiu. / Ir štai praėjo daugel metų – / Drąsi jaunystė jo veide. / Prie vartų žirgas pabalnotas, / O motinėlė jo liūdna. / Dar mažas būdams, nesuprato, / Kokia liūdna žmogaus dalia. / Bet nujautimas jam pasakė, / Kad žirgas jį lydės kare. / – Sugrįšiu, brangi mamyte, / Žirgelis štai mane lydės. / Sugrįšiu, ir brangi žemė / Bus laisva“.


Laisvė ir tiesa Prisikėlimo kelio vingiuose

Aldona KUDZIENĖ

Konferencijos organizatoriai, rėmėjai,
lektoriai, menininkai, svečiai. Antroje
eilėje penktas iš kairės – kun. moral.
teol. dr. Algirdas Petras Kanapka,
dešinėje – dr. Kazimieras Sventickas,
antras iš dešinės – g. kan. Arūnas
Užupis, pirmoje eilėje dešinėje –
Kristina Bondareva

Alytaus katalikų bendruomenei jau tapo įprasta antrąją Velykų dieną praleisti dvasinėje konferencijoje, kuri rengiama Šv. Angelų Sargų parapijos bažnyčioje. Iškilmių pradžią paženklino šv. Mišios, kurias aukojo garbingas svečias Skardupių bei Akmenynų parapijų klebonas, moralinės teologijos daktaras kun. Algirdas Petras Kanapka kartu su dekanu, garbės kanauninku Arūnu Užupiu. Liturgijoje su parapijiečiais dalyvavo Šv. Benedikto gimnazijos pedagogė Nijolė Prieskienienė ir aktorius Eugenijus Rakauskas.

Plačiai Velykų varpai girdis, atgyja mūsų sielos, širdys!

Po šv. Mišių bendruomenę pasveikino konferencijos vedėjai aktorius Eugenijus Rakauskas ir pedagogė Vilija Ruseckienė, kviesdami susirinkusius kuo aktyviau dalyvauti krikščioniškų vertybių ugdymo renginiuose. Alytaus miesto savivaldybės Tarybos narys Povilas Labukas džiaugėsi gražia tradicija rengti dvasinius susitikimus minint Kristaus Prisikėlimo šventę. Politikas linkėjo Prisikėlimo paslaptyje pasisemti supratimo, atlaidumo bei ryžto nešti šviesą kasdienybėje. Dvasingiems pašnekesiams visus nuteikė meninė kompozicija, parengta režisierių: Alytaus muzikos mokyklos direktorės pavaduotojos Undinės Pinkevičienės ir apskrities literatų klubo „Tėkmė“ pirmininkės Emilijos Krušinienės.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija