2017 m. rugsėjo 29 d.
Nr. 37 (2254)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

XXI Amžius


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Abipus Nemuno

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Už laisvę

Pro Deo et Patria

Slaptieji takai

Atodangos


XXI Amžius


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

XXI Amžius


MŪSŲ
RĖMĖJAS

Audros laužė –
nepalūžom



Kelionės


Lietuvos
Krikščioniškosios
Demokratijos
Partija


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 0,30 € + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją


MŪSŲ BIČIULIAI


 

Šiame numeryje:

Rusijoje ir
Baltarusijoje
griaudėjo tankai –
kokios išvados?

Tautos forumas,
įgaliojęs skelbti
nepriklausomos
valstybės atstatymą

Išaukštintas kryžius

Bendrystė
ne vien bažnyčioje

Pagerbti savanoriai

Šypsojosi savo kraštui

Biržų festivalyje –
rudeniškai spalvinga
lietuviškos chorinės
muzikos paletė

Ganytojiško atpažinimo dovana

Popiežius perspėja Bažnyčios hierarchus ėl nepamatuoto griežtumo

Mindaugas Buika

Popiežius Pranciškus su adlimina
vizitu jį aplankiusiais
Japonijos vyskupais

Dvasinis įžvalgumas, Dievo valios ir gėrio atpažinimas kiekvieno asmens gyvenime, ypač pastoracinėje tarnystėje, yra tapęs popiežiaus Pranciškaus mokymo prioritetu. Paskaičiuota, kad dabar labiausiai aptariamame šeimos sielovadai skirtame apaštaliniame paraginime „Amoris Laetitia“ toji atpažinimo (discernimento) problema paliečiama net 30 kartų. Todėl su tokiu dideliu susidomėjimu priimta Šventojo Tėvo rugsėjo 14 dieną šia tema sakyta kalba daugiau nei šimtui šiais metais paskirtų vyskupų, kurie Romoje dalyvavo jiems skirtuose Vyskupų kongregacijos surengtuose kursuose. Kreipdamasis į naujuosius Bažnyčios hierarchus, popiežius Pranciškus savo išsamioje apžvalgoje pabrėžė, kad autentiškas atpažinimas yra reikalingas perdavimui tikintiesiems tiesos, kurią Dievas įrašė į kiekvieno žmogaus širdį ir sąžinę amžinuoju Apsireiškimu. Ganytojiško įžvalgumo svarba iškyla šiuolaikinės visuomenės gyvenimo prieštaringumuose, apie kuriuos Šventasis Tėvas rašo maždaug tuo pat metu paskelbtame laiške Japonijos vyskupams.


Tik Dievo žodis – tiesos viršūnė

Kun. Vytenis Vaškelis

Ne tik pats Dievo Žodis tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų (Jn 1, 14), bet ir kiekvienas Jo ištartas žodis, pripildytas nekintančios tiesos turinio, įgyja tam tikrą materialumo formą, nes išsipildo mūsų gyvenime. Kai su tikėjimu priimame Jo skelbiamus žodžius ir konkrečiais veiksmais juos pritaikome kasdienybėje, pirmiausia patiriame ramybę, kad tinkamiausiais sprendimais pašventinome Jo mums dovanotą laiko atkarpą, o vėliau, matydami tolydžio augantį malonės veikimą savo gyvenime, iš širdies Jam dėkotume už begalinį bei nepaliaujamą Jo rūpinimąsi mumis – savo vaikais.

Kai Viešpats, prikaltas ant kryžiaus, visus pradėjo traukti prie savęs, ir, prisikėlęs iš numirusių bei pasirodęs savo mokiniams, tarsi dar kartą įsikūnijo visiems bylodamas: „Štai aš, ką iki savo mirties jums skelbiau, kas turi įvykti, viską išpildžiau. Visi mano veiksmai atitiko visas mano mintis ir žodžius. Dabar atėjo jūsų eilė ir valanda. Mano žodis visada yra tiesos pilnuma. Jei jo nuosekliai laikysitės, keisis jūsų charakteris, panašėsite į patį Dievo Žodį, ir patys tapsite gyvojo vandens čiurkšle tiems (žr. Jn 7, 38), kurie jus kasdien mato bei girdi“.


Žmogaus dvasia – neįveikiama

Taikus tiesos sakymas buvo Dievo malonė ir mūsų išsigelbėjimas

Kun. Robertas Grigas
Jono Česnavičiaus nuotrauka

Prieš 30 metų vykusiame istoriniame mitinge Vilniuje prie Adomo Mickevičiaus paminklo dalyvavo, o šiemet jo minėjime kalbėjo kun. Robertas GRIGAS. Apie tai, kokios mintys kilo praėjus trims dešimtmečiams po šio įvykio, su juo kalbasi „XXI amžiaus“ apžvalgininkas Mindaugas BUIKA.

1987 metų rugpjūčio 23 dienos mitinge pirmą kartą dar okupacinio režimo sąlygomis buvo pasmerktas slaptas stalininės Sovietų Sąjungos ir hitlerinės Vokietijos susitarimas, atvedęs į Lietuvos valstybingumo praradimą, ir pareikalauta grąžinti mūsų šalies nepriklausomybę. Kaip vertinate tokį pirmą viešą pasisakymą su aiškiu politiniu ir dvasiniu nusistatymu? Kokios jo pamokos dabarčiai ir ateičiai?

Kaip žmogus, lietuvis ir katalikas galiu tik labai gerai vertinti. Laikau, kad mano kartai suteikta galimybė išeiti į aikštę (plg. disidento poeto Aleksandro Galičo „Drįsi eiti į aikštę / Tą paskirtąją valandą?“ – tai jis rašė apie būrelį kitaminčių, išėjusių į Maskvos Raudonąją aikštę protestuoti prieš sovietų invaziją į Čekoslovakiją 1968 metais, – ir tuojau pat suimtų) ir jau ne vien savo širdyse, pogrindžio būreliuose ir savilaidoje, bet aikštėje pasakyti, ko mes, kaip tauta, siekiame, ką mylime ir ką smerkiame, buvo didžiulė Apvaizdos dovana. Kaip parodė tolimesni įvykiai, mitingo dalyvių pastangos „kalbėti vardan tiesos nors keletą minučių – paskui tegul užmuš“ mūsų Tėvynei tapo praktiniu Jėzaus pažado išsipildymu: „Tiesa padarys jus laisvus“ (Jn 8,32). Tai – esminė pamoka dabarčiai ir ateičiai, tad, matyt, nereikia per daug diplomatiškai ir politkorektiškai skaičiuoti, kokios bus tiesos sakymo pasekmės kiekvienam asmeniškai, kaip tai paveiks esamą padėtį, visuomenę. Dievas yra Tiesa, ir kai Jo ištikimai laikomės, kai veikiame iš meilės, visa išeina į gera.


Dvasininkų vaidmuo Lietuvos nepriklausomybei auštant

Irena Petraitienė

Žemaičių vyskupas
Pranciškus Karevičius

Minint 100-ąsias 1917 m. rugsėjo 18–22 dienomis Vilniuje vykusios Lietuvių konferencijos metines, iškyla panoraminis lietuvių kunigų paveikslas: laikysena, ryžtas ir, Žemaičių vyskupui Pranciškui Karevičiui siunčiant, aktyvi krikščioniška socialinė pozicija.

Kun. Justinas Staugaitis: „Patys valdysimės“

,,Kada, tėveli, tas ruselis sugrįžtų?“ – 1916 metais iš ligonio grįžtantį Pakuonio kleboną kun. Justiną Staugaitį (nuo 1926 metų – vyskupas) pasivijo netikėtas klausimas. Pusamžiam tvarkingam ūkininkui kunigas paaiškino, kad ruselis jau nesugrįš, o paklaustas, ar jau „tie vokiečiai pasiliks“, bandė tikinti, kad ir jų Lietuvoje neliks. „Tai kas mums valdys?“ – nustebo kaimietis. Pakuonio klebonas atsakė: „Patys valdysimės. Ir stengiausi jam išaiškinti, kaip mes tą valdžią sudarysime. Žmogelis klausėsi, bet mačiau, kad aš jo neįtikinau, buvo matyti: jo politinis idelas – kad grįžtų rusai. Tai buvo mūsų kaimiečio pischologija. Mes, inteligentai, žinoma, manėme kitaip...“ Kun. J. Staugaičiui, dar tebegyvenat Pakuonyje, buvo atvykęs Marijampolės apskrities viršininkas baronas von Miunhauzenas, kietas vokietis, uolus okupacijos planų vykdytojas: „Teiravosi, kuris būtent esąs politinis lietuvių idealas. Atsakiau, kad mūsų, turbūt kaip kiekvienos tautos, troškimas yra nepriklausomybė. „Taip, – sako viršininkas baronas, – bet ar jūs galėsite nepriklausomybę išlaikyti? Juk jūs esate mažutė tauta?“ Aš jam nurodžiau dar mažesnių tautelių, kurios vis dėlto yra nepriklausomos, turi savo valstybę ir labai gražiai ją tvarko. „Bet jūs neturite inteligentų“, – atkirto man viršininkas. Į tai atsakiau, kad inteligentų mes turime. Jie šiandien yra išsiblaškę po visą Rusiją, bet prireikus jie sugrįš į Lietuvą ir čia imsis darbo“.


Įsteigtas visuomeninis judėjimas „TALKA Kalbai ir Tautai“

Konferencijos Lietuvos Mokslų
akademijos Didžiojoje salėje prezidiumas

Rugsėjo 22-ąją, Baltų vienybės dieną, Vilniuje, Lietuvos Mokslų akademijos Didžiojoje salėje, Lietuvos piliečių iniciatyvinė grupė „TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą“ surengė konferenciją-pasitarimą „Apginkime baltų kalbas“ ir priėmė sprendimą „TALKOS“ judėjimo pagrindu įkurti asociaciją „TALKA Kalbai ir Tautai“. Asociacijos Tarybos pirmininku išrinktas visuomenės bei kultūros veikėjas, Europos parko ir Liubavo muziejų įkūrėjas, VĮ „Europos parkas“ prezidentas, menininkas Gintaras Karosas.

Konferencijos „Apginkime baltų kalbas“ dalyvius lietuvių, latvių ir žemaičių dainomis sutiko folklorinio ansamblio „Laukis“ dainininkai – etnomuzikologė Lijana Šarkaitė-Vilums ir kompozitorius Martinš Vilums bei jų dukra Medeina Viluma. Konferenciją atidarė „TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą“ iniciatyvinės grupės ir Seimo narys Povilas Urbšys. Susirinkusiuosius sveikino Lietuvos mokslų akademijos viceprezidentas Domas Kaunas ir Seimo narys Audronius Ažubalis.


Pristatyti Misionierių vienuolyno ansamblio projektiniai pasiūlymai

Žvilgsnis į Misionierių
vienuolyno ansamblį

Vilniaus arkivyskupija ėmėsi gaivinti Misionierių vienuolyno ansamblį. Įvykus projektinių pasiūlymų pristatymui ir svarstymui su visuomene sulaukta vertingų pasiūlymų dėl sakralaus paveldo objekto išsaugojimo, statinių paskirties, tyrimų ir kitų klausimų.

„Mums rūpi išsaugoti paveldą ir jį atverti žmonėms. Okupacijų laikotarpiu atimtos bažnyčios buvo grąžintos apverktinos būklės. Siekiame prikelti Misionierių vienuolyno ansamblį, jį įveiklindami: planuojama sukurti piligrimų namus su viešbučio tipo apgyvendinimo galimybe, o bažnyčios erdvę pritaikyti sielovadiniams ir kultūriniams renginiams. Šis objektas bus orientuotas pirmiausia į piligrimus, kurie vis labiau atranda Vilnių kaip Gailestingumo miestą, bet ir atviras visiems Vilniaus svečiams. Kompleksą valdys ir administruos Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba,“ – teigia Vilniaus arkivyskupijos ekonomas Mykolas Juozapavičius.


Kai du pešasi, bet... trečias nelaimi

Edvardas ŠIUGŽDA

Kai penktadienį Lietuvoje vyko diskusijos apie paskutinius prokuratūros pateiktus kaltinimus liberalams ir „darbiečiams“ korupciniais nusikaltimais, jau kitą dieną, šeštadienį tas diskusijas pakeitė kitas įvykis: Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) taryba nusprendė trauktis iš valdančiosios koalicijos. LSDP tarybą sudaro 236 nariai: partijos pirmininkas, 10 prezidiumo narių, 15 frakcijos Seime narių,196 skyrių atstovai, 2 Europos Parlamento nariai, Moterų sąjungos atstovė, buvę LSDP pirmininkai, 4 Kovo 11-osios Akto signatarai, 5 Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjungos atstovai. Šeštadienio posėdyje dalyvavo 186. Už pasitraukimą iš koalicijos pasisakė 140 tarybos nariai, tai reiškia, kad partija traukiasi. Sprendimas buvo priimtas balsuojant net kelis kartus - iš pradžių “už” buvo 122 socialdemokratai. Prieš tokį nutarimą pasisakė 46, susilaikė 9. Partijos lyderis Gintaras Paluckas po balsavimo teigė, kad sprendimas yra tam tikras simbolis ir ženklas, kad socialdemokratai stiprūs ir vieningi. Tai esą turėtų įtikinti tuos, kurie abejoja ar turi minčių, kad socialdemokratai elgiasi neteisingai. „Bet kokios kalbos apie skilimą tuo yra, manau, išblaškytos“, - pareiškė jis. Tačiau jau kita diena parodė, kad tokios viltys pirmalaikės. Jau tada anksčiau iš šeštadienį vykstančio LSDP tarybos posėdžio išėjęs Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) vicepirmininkas ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius abejojo priimto sprendimo teisingumu ir sakė, kad gal apie pusė tarybos narių tikrai tuo suabejos ateityje. M.Sinkevičius teigė nežinantis, kuo tai gali baigtis. Seimo Socialdemokratų frakcijos seniūnas Andrius Palionis, anksčiau demonstravęs tvirtą nusiteikimą dėl to, jog reikėtų toliau tęsti veiklą daugumoje, po tarybos sprendimo sakė jam paklusiąs, nors tikino dar nespėjęs išsiaiškinti kitų frakcijos narių nuomonės. Tuo metu jis dar negalėjo aiškiai pasakyti, ar frakcija Seime gali skilti.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija