Sausio 13-oji Lietuvoje minima kaip Laisvės gynėjų diena, pagerbiant žuvusiuosius 1991 metų sausio 13 dieną per sovietų kariuomenės agresiją Vilniuje. Tuomet Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių, apie tūkstantis buvo sužeista. Sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.
Sovietmečio rezistentas, politinis kalinys, 45-ių pabaltijiečių memorandumo kūrėjas ir signataras, Lietuvos Laisvės lygos narys, kunigas pranciškonas, 2024 metų Laisvės premijos laureatas
Lietuvai minint 34-ąsias Laisvės gynėjų dienos metines, Tautinių mažumų departamentas prisiminė visų Lietuvos tautų indėlį kovoje už mūsų šalies laisvę ir nepriklausomybę. Lietuvių, lenkų, rusų, ukrainiečių, baltarusių, estų, latvių, azerbaidžaniečių, armėnų, rumunų, totorių, karaimų, žydų ir kitų tautybių Lietuvos žmonės aktyviai dalyvavo mūsų šalies kovoje kelyje į nepriklausomybę.
Įvairių tautybių Lietuvos gyventojai ne tik saugojo laisvės žodį prie televizijos bokšto, radijo ir televizijos pastato, bet ir kita veikla prisidėjo prie išsilaisvinimo. Tautinių bendrijų nariai aiškiai rėmė Sąjūdžio judėjimą, savo palaikymą rodė rašydami atsišaukimus į laikraščius, dalyvaudami daugiatūkstantiniuose mitinguose, neleisdami Kremliaus propagandai skleisti melagingo naratyvo apie vietinių tautinių mažumų nepasitenkinimą.
Šventosios Dvasios galybės pripildytas Jėzus pradėjo veiklą Galilėjoje (žr. Lk 4, 14). Šį labai glaustą šv. Luko liudijimą apie Išganytojo apaštalavimo pradžią išsamesnių žinių pateikia evangelistas Jonas. Po gundymų dykumoje, Jėzus pasišaukė pirmuosius šešis mokinius ir su motina Marija bei naujais savo sekėjais dalyvavo Kanos vestuvėse; ten dėl padaryto stebuklo Jis apreiškė savo šlovę (Jn 2, 11), ir ne tik mokiniai įtikėjo Jį… Taigi Dievo Dvasia – ne vien aukščiausios meilės įkvepianti jėga ir skatinanti Jėzų veikti galia, bet Ji – šlovingiausios Trejybės trečiasis Asmuo, be kurio nebūtų vienatinio Dievo.
Sausio 13-oji Lietuvoje minima kaip Laisvės gynėjų diena, pagerbiant žuvusiuosius 1991 metų sausio 13 dieną per sovietų kariuomenės agresiją Vilniuje. Tuomet Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių, apie tūkstantis buvo sužeista. Sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.
1890 01 01 Puskepurių k., Šunskų vlsč., Marijampolės ap., gimė Juozas Papečkys. Jau mokydamasis Marijampolės gimnazijoje už tautinę-patriotinę veiklą buvo teistas ir kalintas Kalvarijos kalėjime. 1916 m. baigė Maskvos universiteto teisės fakultetą. Pirmojo pasaulinio karo metais mobilizuotas į Rusijos kariuomenę. Baigė Maskvos karo mokyklą. Po revoliucijos mobilizuotas į Denikino armiją. 1919 m. grįžo į Lietuvą ir stojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę. XIII (M. Šleževičiaus ) ministrų kabinete buvo krašto apsaugos ministras. 1927-1928 m. – advokatas Kaune. 1929 m. paskirtas Valstybės tarybos nariu. Vienas Šaulių sąjungos steigėjų, Klaipėdos vadavimo dalyvis. 1938-1940 m. – Valstybės tarybos pirmininko pavaduotojas. Publicistas. Bendradarbiavo „Draugijoje“, „Vilniaus žiniose“, „Mokykloje“, „Aušrinėje“. 1941 06 14 sovietų valdžios suimtas, išvežtas į Severouralsko lagerį № 35. 1942 11 04 sušaudytas Sverdlovske.
1879 m. gruodžio 25 d., Šv. Kalėdų dieną, Jono Aleksos (1854–1940) ir Uršulės Onos Kulbokaitės-Aleksienės (1854–1893) šeimoje, Obelupių kaime, Vilkaviškio apskrityje, Suvalkų gubernijoje (priklausė Rusijos imperijai, dabar Vilkaviškio rajono savivaldybė), gimė pirmasis sūnus Jonas Pranas Aleksa.
Prieš 95 metus, 1930 m. sausio 1 d., Vilkaviškio apskrities Žaliosios valsčiaus Šūklių kaime, gimė Kovo 11-osios Nepriklausomybės atstatymo akto signataras Gintautas Iešmantas.
Punskas. Gruodžio 7 dieną Lenkijoje, Punsko valsčiaus svetainėje, vyko „Aušros“ leidyklos surengta konferencija „Terra Jatwezenorum“ (Jotvingių kraštas). Tai – istorijos paveldo metraštis. Šiemet išleistas jau 16-asis tomas. Jį sudaro dvi dalys – dvi solidžios mokslinės knygos.
Per 25-erius darbo metus Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre (LGGRTC) daugelį metų priklausiau šios institucijos Darbo tarybai, teko iš arčiau matyti bendrą Centro vaizdą. Lietuvos Respublikos Seimas 1997 metais įkūrė dabartinės struktūros LGGRTC, skyrė šiai institucijai gerą finansavimą, atlyginimai siekė šalies vidurkį, tai buvo patraukli vieta įsidarbinti istorikams ir kitiems specialistams.
Metus pradedant įprasta apžvelgti praėjusius. 2024-ieji buvo išskirtinai šilti, pasižymėjo rinkimų gausa. Ar jie buvo „dosnūs“ naujų išskirtinių pasiekimų. To pasiteiravome VšĮ „Lietuvos išskirtinių pasiekimų tarnybos“ vadovą Vytautą Navaitį.
Daugelis mūsų linkę periodiškai susimąstyti, mintis koncentruojant į tikrąją priešistorę, šviesmečių šviesmečiais skiriančią mus nuo dabarties. Tos priešistorės atspirties taškas būtų singuliarumas – visko pradžių pradžia, kas yra unikalu, kas įvyksta tik vieną kartą. Smalsu aiškintis, bandant sužinoti, kas stovi už to singuliarumo ir kas jo iniciatorius.
Nelengvai narstoma tikrovė pasitarnavo įvairių požiūrių ir hipotezių atsiradimui, taip pat religinių ir mokslinių, kurių kiekviena savaip įdomi ir mus praturtinanti.
Pernai vienas iš prestižinių Lietuvos žurnalistų sąjungos apdovanojimų – Vytauto Gedgaudo premija – už karo reportažus iš Ukrainos buvo paskirta Eldoradui Butrimui. Prieš tai žurnalistas 25 metus dirbo „Lietuvos ryto“ korespondentu Estijoje ir Lenkijoje. Rusijai užpuolus Ukrainą jau trejus metus…