2017 m. gegužės 19 d.
Nr. 20 (2237)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

XXI Amžius


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Abipus Nemuno

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Už laisvę

Pro Deo et Patria

Slaptieji takai

Atodangos


XXI Amžius


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

XXI Amžius


MŪSŲ
RĖMĖJAS

Audros laužė –
nepalūžom



Kelionės


Lietuvos
Krikščioniškosios
Demokratijos
Partija


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 0,30 € + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją


MŪSŲ BIČIULIAI


 

Šiame numeryje:

Karas dėl... alkoholio

Blogio
imperija nugalima

Arkivyskupo
T. Matulionio
istorijos pėdsakais

Vasario 16-osios
Nepriklausomybės
Akto signatarai

Fatimos apsireiškimų
100-mečio
minėjimas Šiluvoje

Motinos dieną –
pagarba gyvoms
ir mirusioms
motinoms

Mokytojau,
kur Tavo kapas

Marijos šventovės jubiliejus

Popiežius Pranciškus kanonizavo mažuosius regėtojus

Mindaugas Buika

Popiežius Pranciškus rodo išskirtinį
pamaldumą Fatimoje apsireiškusiai
švenčiausajai Mergelei Marijai

Popiežiškasis dėmesys Fatimai

Popiežius Pranciškus, lankydamasis didžiojoje Portugalijos Fatimos šventovėje, paminėjo ten vykusių Švč. Mergelės Marijos apsireiškimų 100-ąsias metines ir iškėlė savąjį mokymą apie pamaldumo gailestingajai Dievo Motinai svarbą. Gegužės 12–13 dienomis vykusio vizito metu jis šventaisiais paskelbė mažuosius apreiškimų regėtojus piemenėlius brolį ir seserį Pranciškų Marto (1908–1919) ir Jacintą Marto (1920–1920), kurie tą antgamtinį reiškinį išgyveno su savo pussesere, vėliau vienuole tapusia Dievo tarnaite Liucija doš Santoš (Liucia de Jesus dos Santos, 1907–2005). Dar šventasis popiežius Jonas Paulius II, kuris tvirtai tikėjo, kad Fatimos slėpiniai yra susiję su jo asmenine patirtimi: Po1981 m. gegužės 13 d. įvykusio pasikėsinimo į jo gyvybę ir išgelbėjimo padedant Dievo Motinai, toje Portugalijos šventovėje lankėsi tris kartus – 1982, 1991 ir 2000 metais. Paskutinėje kelionėje beatifikuodamas regėtojus Pranciškų ir Jacintą popiežius Jonas Paulius II sakytoje homilijoje labai aiškiai įvardijo XX amžiaus blogį, dėl kurio Fatimoje apsireiškusi Dievo Motina kvietė atsiversti ir atgailauti. Jis kvietė atsiminti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų ir daugelio kitų karų įvairiose pasaulio dalyse siaubą, koncentracijos ir mirties lagerius, gulagus, etninius valymus ir persekiojimus, terorizmą, organizuotą nusikalstamumą, grobimus, narkomaniją ir alkoholizmą, išpuolius prieš negimusią gyvybę ir šeimą. Be abejonės, šios problemos išliko aktualios ir šiandien, nes didžioji gėrio ir blogio kova vyksta toliau, parodydama, jog, jeigu žmogus nutolsta nuo Dievo, negali pasiekti laimės ir galiausiai sunaikina pats save.


Kodėl Dievas sukūrė žmones?

Kun. Vytenis Vaškelis

Kai tik gilinamės į Viešpaties kūrybos procesus, nuščiūvame: Jis žmogų – vieną iš savo darbo šedevrų – sukūrė, galime sakyti, iš nieko, tai yra vien iš žemės dulkių (plg. Pr 2, 7), kurias nerūpestingai mindžiojame. Net nepagalvojame, kaip darniai mūsų organizme kūno sistemos organai atlieka gyvybiškai svarbias funkcijas, mums patiems visiškai nedalyvaujant jų veikloje. Kaip turėtume būti dėkingi Kūrėjui vien tik už mūsų širdį, nes Jis ne tik ją sukonstravo, bet nuolatos rūpinasi jos nenuilstama veikla, mums patiems šioje srityje nė piršto nepajudinant...

Ypatingu sudėtingumu pasižymi mūsų smegenys, o jų harmoningameas funkcionalumas turi gilesnę prasmę... Kiekvienam iš mūsų 300 milijardų smegenų ląstelių Kūrėjo duota tam, kad, leidę malonei perkeisti savo mąstymą, į Kristaus kvietimą – „Sek paskui mane tau skirtu asmeniniu būdu ir būtinai tai daryk su savo bendraminčiais“ – galėtume tinkamai apsispręsti ir teisingais veiksmais stengtumės atsiliepti tiek kartų, kiek yra žvaigždžių mūsų Paukščių Tako galaktikoje – 300 milijardų!


Valstybės kūrėjai

Prelatas Konstantinas Olšauskas: dvasininkas ir visuomenės veikėjas

Zigmas Tamakauskas

Prel. Konstantinas Olšauskas

Dažnai kylančių ar besileidžiančių Kauno Savanorių prospekto įkalne žvilgsnis stabteli prie didžiulio raudonų plytų pastato, kurio kyšulio (rizalito) tarplangiuose įkomponuoti skulptoriaus Vinco Grybo sukurti istoriko Simono Daukanto ir vyskupo Motiejaus Valančiaus bareljefiniai portretai. Tai – dabartinės „Saulės“ gimnazijos rūmai, anksčiau buvę lietuvybės žadinimo simboliu, tautinio katalikiško ugdymo centru. Vienas iš šio pastato statybos iniciatorių buvo jau dabar gerokai primirštas prelatas Konstantinas Olšauskas (1867 04 22–1892–1933 06 18), kurio 150 metų jubiliejų šiemet minime.

Jubiliejinis prelato gimtadienis paminėtas Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus iniciatyva balandžio 23 dieną Šv. Kryžiaus (Karmelitų) bažnyčioje, kurioje jis 14 metų klebonavo, kun. Jono Račaičio ir klebono kun. Renaldo Šumbrauskio aukotomis šv. Mišiomis. Po jų parapijos salėje vyko minėjimas, į kurį atvyko nedidelis būrelis žmonių. Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus pirmininkas Raimundas Kaminskas pristatė prel. K. Olšausko biografiją ir visuomeninę veiklą, supažindino su Lietuvos edukologijos universiteto istorijos fakulteto visuotinės istorijos katedros humanitarinių mokslų daktarės Vidos Pukienės knyga „Prelatas Konstantinas Olšauskas: visuomenės veikėjo tragedija“. Lietuvos sąjūdžio Kauno skyriaus Švietimo komiteto pirmininkas Zigmas Tamakauskas, pabrėžęs didelius jubiliato nuopelnus tautinės valstybės kūrimo procese, pasidalino savo mintimis ir apie prelato gyvenimo kelio vingius, jo santykius su žmonėmis, nenorėjusiais statyti Nepriklausomos Lietuvos pamatų. Apie sudėtingą prelato gyvenimo laikotarpį kalbėjo rašytoja Aldona Jankauskienė. Deja, kiek platesnio minėjimo šis mūsų valstybės vyras nesulaukė. Apie šį to meto politinių intrigų gniuždytą žmogų ir jo nuopelnus švietimo bare pamiršo Kauno mokyklų vadovybė. O prel. K. Olšausko – knygnešio, diplomato, politinio ir visuomeninio veikėjo – nuopelnai tikrai ryškūs, jie turėtų būti ne tik pastebėti, bet ir įvertinti.


Kunigo bazilijono primicijos Vilniuje

Dr. Aldona Vasiliauskienė 

T. Maksymas (Mychailas Pišta) OSBM
(centre) su grupele parapijiečių.
Šalia jo –vienuolyno igumenas,
parapijos klebonas t. Vinkentijus
(Vasylis Pelychas) OSMB

Balandžio 30 dieną Vilniaus Švč. Trejybės graikų apeigų katalikų bažnyčioje vienuolis bazilijonas kunigas t. Maksymas (Mychailas Pišta) OSBM, atvykęs iš Ukrainos, aukojo pirmąsias šv. Mišias ir teikė primicijų palaiminimą.

Diakonas Maksymas, 2014 metais baigęs penkis kursus Metropolito Josyfo Veljamino Rutskio Filosofijos-teologijos studijų bazilijonų institute Briuchovičiuose (prie Lvovo), tų pačių metų lapkritį buvo paskirtas į Vilniaus Šv. Juozapato bazilijonų ordino atstovybės vienuolyną. 2014–2015 metais jis darbavosi Vilniuje. Grįžęs į Ukrainą baigė studijas (šeštąjį kursą) ir 2016 m. birželio 15 d. sėkmingai apgynė diplominį darbą ekumenizmo tematika. O birželio 19-ąją – Šv. Dvasios atsiuntimo dieną – Mukačevo Graikų apeigų katalikų vyskupas Milanas Šašikas t. Maksymą (Mychailą Pištą) OSBM Šv. Mikalojaus vienuolyno bažnyčioje Malyj Bereznyj (Užkarpatė) įšventino į kunigus. Po šventimų jis paskirtas į Ukrainos Šv. Mykolo provincijos Imstyčeve esantį Šv. arkangelo Mykolo vienuolyną, kur darbuojasi ir šiandien (vienuolyno igumenas – vyresnysis – kun. dr. Pavlo (Mychailas Krečiunas) OSBM). 2016 m. liepos 31 d. t. Maksymas pirmąsias šv. Mišias aukojo gimtajame Kryvo mieste Dievo Motinos Globėjos bažnyčioje, vėliau – Lvovo srityje Krechive, Briuchovičiuose ir Užkarpatėje, Malyj Bereznyj, Boroniavo... Pagaliau atvyko į Lietuvą, kur jo nekantriai laukė ne tik ukrainiečiai, bet ir lietuviai.


Apie Teofilių Matulionį ir maldos reikšmę

Petras URBONAS

Parapijiečiai klausosi pasakojimo
apie arkiv. Teofilių Matulionį
Kun. Gintauto JANKAUSKO nuotraukos

Artėjant arkivyskupo Teofiliaus Matulionio (1873–1962) beatifikacijos (paskelbimo palaimintuoju) iškilmėms Ariogalos Šv. arkangelo Mykolo parapijos klebonas kun. Gintautas Jankauskas balandžio 30-ąją po šv. Mišių sukvietė maldininkus į Parapijos namus susipažinti su Dievo tarno T. Matulionio asmenybės bruožais, jo krikščioniško gyvenimo realijomis, sudėtingu kankinio likimu. Kun. G. Jankauskas kalbėjo apie tai, kad popiežius Pranciškus 2016 m. gruodžio 1 d. paskelbė džiugią naujieną – Lietuva susilaukė dar vieno palaimintojo – Dievo tarno arkivyskupo T. Matulionio. Paskutinį kartą Lietuvoje palaimintuoju buvo paskelbtas vyskupas Jurgis Matulaitis 1987 metais. Jo paskelbimo iškilmės vyko Romoje. Arkiv. T. Matulionio beatifikacijos iškilmės vyks birželio 25 dieną Vilniuje. Klebonas aiškino, kuo skiriasi palaimintasis nuo šventojo. Skiriasi paskelbimo būdai: beatifikacijos iškilmėse skelbiamas palaimintasis, o kanonizacijos –  šventasis. Palaimintasis priklauso vietinei Bažnyčiai, o šventasis – Visuotinei Bažnyčiai. Arkivyskupo T. Matulionio paskelbimas palaimintuoju yra nepaprastai svarbus įvykis ne tik Kaišiadorių vyskupijai, bet ir visai Lietuvai.


Gegužės 1-oji su Telšių vyskupijos ministrantais

Kan. teol. lic. Andriejus Sabaliauskas

Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ
kalba prie Palangos Lurdo grotos

Gegužės 1-oji – pirmoji Šv. Juozapo Darbininko ir prasidedančių Gegužinių pamaldų diena. Tą dieną į šią parapiją, švenčiančią titulinius bažnyčios atlaidus, susirinko 40 įvairaus mažiaus ministrantų iš įvairių parapijų. Tradicinį kasmetinį ministrantų susitikimą organizavo Telšių vyskupijos kurija, Telšių vyskupijos jaunimo centras ir Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarija. Į parapijos susirinkimams skirtas patalpas atėję jaunuoliai klausėsi Klaipėdos Švč. Mergelės Marijos, Taikos Karalienės, parapijos vikaro kun. Viktoro Dirvonskio vedamos katechezės, kurioje jis jaunuoliams pasakojo apie šv. Juozapą, išryškino jo dorybes, savybes ir drąsino sekti šio šventojo pavyzdžiu. Paskui vyko praktiniai užsiėmimai, pasirengimas šv. Mišioms. 12 val. iškilmingoms šv. Mišioms vadovavo Telšių vyskupas ordinaras Jonas Boruta SJ, koncelebravo Telšių kunigų seminarijos rektorius kun. Ramūnas Norkus, dvasios tėvas kun. Saulius Tomošaitis, Telšių vyskupijos jaunimo centro direktorius kun. Viktoras Daujotis, Telšių vyskupijos vyskupo vikaras, Klaipėdos dekanato dekanas kan. Vilius Viktoravičius, Klaipėdos Šv. Juozapo Darbininko parapijos klebonas kan. Vladas Gedgaudas ir keletas kitų Telšių vyskupijos parapijų kunigų. Sakydamas pamokslą Telšių vyskupijos ganytojas kalbėjo apie Šventąjį Juozapą, jo misiją, jo pavyzdį, apie prasidedančias Gegužines pamaldas, kurios atveda mus į Dievo Motinos Marijos mokyklą, kurioje mokomės mylėti Dievą ir žmones, išmokstama nuolankumo ir pasitikėjimo Dievu.


Kauno arkivyskupijoje

Raseinių dekanate

Arkivyskupo vizitacija ir palaiminimas

Arkivyskupas Lionginas
Virbalas bendrauja su jaunimu
Autoriaus nuotraukos

VIDUKLĖ. Balandžio 30 dieną, sekmadienį, Šv. Kryžiaus parapijos tikinčiųjų bendruomenėje lankėsi Kauno arkivyskupas Lionginas Virbalas. Klebonas kun. Albertas Stanulis, skambant varpams, gaudžiant būgnams, pro gyvą susirinkusiųjų koridorių arkivyskupą su palyda įvedė į iškilmingai išpuoštą Šv. Kryžiaus bažnyčią. Nuskambėjus bažnytinio choro giesmėms arkiv. L. Virbalas kreipėsi į susirinkusiuosius ir džiaugėsi gražiomis parapijos tikinčiųjų tradicijomis, bendryste su gimnazijos jaunimu, 85 jaunuoliams ir merginoms suteikė Sutvirtinimo sakramentą, dovanojo Šventosios Dvasios dovanų. Šv. Mišias arkivyskupas aukojo kartu su monsinjoru Artūru Jagelavičiumi, Raseinių dekanato dekanu kun. Vytautu Paukščiu, Girkalnio parapijos klebonu kun. Juozu Kaknevičiumi, Viduklės klebonu kun. A. Stanuliu ir rezidentu kun. Audriumi Giedraičiu. Po šv. Mišių vidukliškiai padėkojo arkivyskupui ir kunigams įteikdami gėlių.


Panevėžio vyskupijoje

Pasvalio dekanate

Padėka Motinoms

Renginio organizatoriai ir dalyviai

Pasvalys. Gegužės 6-ąją, šeštadienį, Lietuvos katalikių moterų sąjungos (LKMS) Pasvalio Katalikių moterų skyriaus draugija Pasvalio krašto muziejuje organizavo renginį „Motinos širdis – gili gelmė“, kuris buvo skirtas dviem motinoms – Žemės ir Dangaus. Skambėjo dainos Motinai, Gimtinei, Lietuvai. Jas atliko Pasvalio politinių kalinių ir tremtinių choras (vadovė – Gintarė Bagdonavičiūtė). Poezijos žiupsnelį iš kraštietės (gimusios Medinių kaime) poetės Elvyros Pažemeckaitės knygos „Žiponėlis kielei“, kurioje dauguma eilėraščių parašyta gedint Motinos, padovanojo katalikės moterys ir Neįgaliųjų centro sveikatingumo grupė „Purienos“ (vadovė – Eugenija Butkienė, režisierė – Birutė Simonaitienė). Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos ir Pasvalio literatų klubo „Užuovėja“ narė Ona Striškienė deklamavo savo eilėraščius, skirtus Motinai, iš poezijos knygos „Pušų paunksnėj“.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija