2017 m. rugsėjo 8 d.
Nr. 34 (2251)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

XXI Amžius


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Abipus Nemuno

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Už laisvę

Pro Deo et Patria

Slaptieji takai

Atodangos


XXI Amžius


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

XXI Amžius


MŪSŲ
RĖMĖJAS

Audros laužė –
nepalūžom



Kelionės


Lietuvos
Krikščioniškosios
Demokratijos
Partija


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 0,30 € + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją


MŪSŲ BIČIULIAI


 

Šiame numeryje:

Vilniaus arkivyskupo
ir miesto mero
susitikime kalbėta
apie švietimo įstaigų
situaciją Vilniuje

Gimtadienio
pamąstymai

Anykščių stebuklai

Grįžimas į vaikystės
metus Bazilionuose

Biržų žmonių
džiaugsmas

Kraštiečių šventė
per Šv. Roko atlaidus

Svarbios sukaktys

Mirė LNRS vadovas

Religijos laisvė pasaulio politikoje

Apie JAV valstybės departamento paskelbtą metinę ataskaitą

Mindaugas Buika

Popiežius Pranciškus prieš bendrąją
trečiadienio audienciją Šv. Petro
aikštėje sveikinamas daug išbandymų
patiriančių Kinijos katalikų

Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentui Donaldui Trampui (Donald Trump) neseniai pasirašius vyriausybinį dekretą (Executive order) dėl religijos laisvės sustiprinimo galingiausioje pasaulio valstybėje, su dideliu dėmesiu buvo sutikta metinė Valstybės departamento ataskaita šia tema kitose šalyse. Rugpjūčio viduryje pristatydamas dokumentą „International Religitions Freedom Report for 2016“ valstybės sekretorius Reksas Tilersonas (Rex Tillerson) patvirtino, kad religijos laisvės gynimas yra pagrindinis JAV užsienio politikos elementas. Tokia nuostata Jungtinės Valstijos vadovaujasi tiek kaip moraliniu imperatyvu, tiek ir suprasdamos, jog religijos laisvės, kaip pagrindinės žmogaus teisės, užtikrinimas yra prielaida taikai ir stabilumui kiekvienoje šalyje, ir visoje tarptautinėje bendruomenėje. Negebėjimas ar nenoras teisiškai įtvirtinti religijos laisvę ir praktiškai ją garantuoti didina viešojo gyvenimo sutrikdymo, smurto ir teroristinių išpuolių pavojus.


Malda – pasitikintis Dievu atkaklumas

Kun. Vytenis Vaškelis

Neužtenka vien tikėti į Dievą, nes ir demonai drebėdami tiki (Jok 2, 19), kai prisiminę savo egzistencijos Palaikytoją žino, jog neišvengiamai jų laukia pražūtis. Visiškai atsižadėję Dievo, jie nebegali melstis ir keisti savo likimą, todėl niekada nebesugrįš į pirmykštę palaimintų angelų būklę. Neapykanta Kūrėjui ir žmonėms piktąsias dvasias veda į desperatišką neviltį, ir jos įvairiausiais būdais ir iš visų jėgų stengiasi sutrukdyti mums (be abejo, jų visus gundymus savo nuožiūra valdo Visagalis) bendrauti su Dievu, kad, apleisdami maldą, toltume nuo Jo malonės, kuri vienintelė mylimiems kūriniams suteikia galimybę peržengti Anapusybės slenkstį ir atsidurti ten, kur Švč. Trejybės dosnumas mus nesiliaus stebinti visą amžinybę.

Skaitant šio sekmadienio Evangeliją aiškėja, kodėl Jėzus pažadėjo būti su dviem ar trimis tikinčiaisiais, kurie malda kreipiasi į Viešpatį (plg. Mt 18, 19–20). Savaime suprantama, kad dviejų, kelių žmonių ar bendra tūkstantinės minios malda veiksmingesnė už vieno asmens. Todėl ne veltui Šventoji Dvasia įkvepia krikščionis burtis į įvairias maldos grupes, ypač dalyvauti šv. Mišių aukos šventime, kuriame Išganytojas ne tik esti tarp savųjų, bet Jis dėl mūsų tikrai vėl aukojasi ir trokšta mūsų širdžių labiau nei mes Jo paties...


Vėl atlaidai Šiluvoje

Švč. Mergelės Marijos Gimimo
(Šilinių) atlaidai Šiluvoje

Šiluvoje vėl prasidėjo ir iki rugsėjo 15 dienos vyks didieji Švč. Mergelės Marijos Gimimo (Šilinių) atlaidai. Šiemet jie vyksta švenčiant Palaimintojo arkivyskupo Teofiliaus Matulionio metus. Galime prisiminti, kad 1937 metais viename savo interviu laikraščiui „XX amžius“ (1937 12 11, nr. 280) arkivyskupas Teofilius taip kalbėjo apie Šiluvą: „Mūsų tautinė šventovė Šiluva galėtų būti dar labiau sutvarkyta: tarp bažnyčios ir koplyčios padaryta aikštė, iš abiejų pusių portikai su stogu. Pastatyti viešbutėlį, iškelti kapines iš koplyčios šventoriaus. Padaryti viską meniškai, skoningai“ (LKMA, Arkivyskupas Teofilius Matulionis laiškuose ir dokumentuose, Vilnius, 2002, p. 169). Džiugu matyti, kad po 70 metų ši jo tuomet išsakyta vizija išsipildė: Šiluva iš tiesų jau beveik 10 metų yra pasipuošusi naujais dvasiniais akcentais, įgavo naujos erdvės skleisti evangelijos žinią.


Žaizdos

Paminklas 1918–1920 metų savanoriams

Algis Vaškevičius

Prie paminklo 1918–1920 metų
savanoriams skaitomi savanorių vardai

MUSNINKAI. Nedidelis miestelis rugpjūčio 19-ąją, šeštadienį, pasitikdamas valstybės atkūrimo 100-metį, vienas pirmųjų Lietuvoje atidengė įspūdingą paminklą krašto savanoriams, 1918–1920 metais kovojusiems už šalies Nepriklausomybę. Todėl čia surengtos didelės iškilmės, į kurias, nepaisant didelio karščio, susirinko gausus būrys dalyvių iš visos Lietuvos.

Visuomenine iniciatyva kiekvienos iš seniūnijų centruose pakabinti atminimo lentas iš čia kilusiems ar palaidotiems Vyties Kryžiaus kavalieriams arba oficialiai pripažintiems 1918–1920 metų savanoriams kilo prieš kelerius metus. Pavyzdinį lentos dizainą nemokamai parengė skulptorius prof. Stasys Žirgulis. Nemažai rajonų centrų ir miestelių šią idėją jau įprasmino atminimo lentose, bet naujų paminklų iki šiol dar nebūta.


Žaizdos

Paminklas 1918–1920 metų savanoriams

Algis Vaškevičius

Prie paminklo 1918–1920 metų
savanoriams skaitomi savanorių vardai

MUSNINKAI. Nedidelis miestelis rugpjūčio 19-ąją, šeštadienį, pasitikdamas valstybės atkūrimo 100-metį, vienas pirmųjų Lietuvoje atidengė įspūdingą paminklą krašto savanoriams, 1918–1920 metais kovojusiems už šalies Nepriklausomybę. Todėl čia surengtos didelės iškilmės, į kurias, nepaisant didelio karščio, susirinko gausus būrys dalyvių iš visos Lietuvos.

Visuomenine iniciatyva kiekvienos iš seniūnijų centruose pakabinti atminimo lentas iš čia kilusiems ar palaidotiems Vyties Kryžiaus kavalieriams arba oficialiai pripažintiems 1918–1920 metų savanoriams kilo prieš kelerius metus. Pavyzdinį lentos dizainą nemokamai parengė skulptorius prof. Stasys Žirgulis. Nemažai rajonų centrų ir miestelių šią idėją jau įprasmino atminimo lentose, bet naujų paminklų iki šiol dar nebūta.


Stovykla grigališkojo choralo giedotojams

Stovyklautojų grupė

Rugpjūčio 3–6 dienomis Germaniškio mokykloje-daugiafunkciame centre (MDC) vyko vaikų grigališkojo giedojimo stovykla. Jos sumanytoja ir vadovė – Vilniaus Universiteto grigališkojo choralo grupės moterų mokyklos ir Biržų grigališkojo giedojimo grupės vadovė, pedagogė, ansamblių bei chorų vadovė Viktorija Silenkovaitė. Ji mokė įvairaus amžiaus vaikus ir paauglius jau tūkstantmetį skaičiuojančio grigališkojo giedojimo paslapčių. Stovyklojautojai iš Kauno ir Biržų rajonų ilsėjosi vaizdingose pasienio su Latvija apylinkėse, keliavo po lankytinas Biržų rajono vietas, turėjo galimybę giedoti Biržų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje, tradicinėse šv. Mišiose, kurias lotynų kalba aukojo stovyklos globėjas klebonas kun. Algis Neverauskas. Jose giedojo ir patarnavo svečiai iš Vilniaus grigališkojo giedojimo kolektyvų.


Kelionė stiprybės ir vilties link

Biržų dekanato piligrimai
prie Pivašiūnų šventovės

Biržiečiai mėgsta piligrimines keliones. Energingo Biržų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios vikaro kun. Ernesto Želvio skatinami ir globojami, lankėmės Šventojoje Žemėje, Romoje, kasmet meldžiamės Žemaičių Kalvarijos, Krekenavos, Šiluvos atlaiduose. Šiais metais kunigas pasiūlė apsilankyti Pivašiūnų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje. Kadangi vietovė tolokai nuo Biržų, daugeliui iš mūsų, 50 piligrimų, tai buvo pirmasis apsilankymas Pivašiūnuose. Kelionei pasirinkome šeštadienį, vieną dieną iš visą oktavą čia švenčiamų Žolinės – Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų – atlaidų.

Pivašiūnų šventovė pasitiko ypatingu spindesiu, ramybe ir žmonių geranoriškumu. Ši iš pirmo žvilgsnio paprasta, bet savita ir ypatingą aurą turinti bažnyčia ne veltui paskelbta Lietuvos medinės architektūros paminklu. Biržiečius maloniai nuteikė nuoširdus šv. Mišių ir Sutvirtinimo sakramento šventimas be kartais tokiais atvejais pasitaikančios pompastikos. Šv. Mišias aukojusio Kaišiadorių vyskupo Jono Ivanausko ir Alytaus dekanato dekano ir šios parapijos klebono mons. Vinco Baublio žodžiai krito žmonėms į širdis, nuteikė nuoširdžiai maldai.


Panevėžio vyskupijoje

Biržų dekanate

Kryžius – bažnyčiai, atminimo lenta – savanoriams

Vido Jatulevičiaus kryžius Vabalninko
bažnyčios 400 metų jubiliejui
Janinos BAGDONIENĖS nuotraukos

VABALNINKAS. Žolinės šventė šiemet prasidėjo Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios 400 metų jubiliejaus paminėjimu. Būtent tiek metų praėjo, kai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinis veikėjas Jeronimas Valavičius prie Vabalninko dvaro pastatė medinę vienabokštę bažnyčią ir jai dovanojo Mieliūnų kaimą. Be to, dvare klebonui buvo skirti du valakai žemės. Prieš 200 metų klebonas kan. A. Smalinavičius baigė statyti dabartinę klasicistinių ir neobarokinių formų mūrinę bažnyčią. Abiejų pasaulinių karų vėtrų daužytoje, parapijos žmonių rūpesčiu vis suremontuojamoje bažnyčioje per Žolinę šv. Mišias aukojo Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas, koncelebravo dekanas kun. Algis Neverauskas, klebonas g. kan. Edmundas Rinkevičius, kaimyninių parapijų klebonai kun. Kostas Balsys ir kun. Jonas Morkvėnas.


Panevėžio vyskupijoje

Pasvalio dekanate

Šv. Augustino atlaidai

Porijų Šv. Augustino koplyčia

PORIJAI. Naujasis Pasvalio Šv. Jono Krikštytojo parapijos klebonas ir dekanas kun. teol. lic. Henrikas Kalpokas ir šios parapijos kunigai pakvietė savo aptarnaujamų Pasvalio Šv. Jono Krikštytojo ir Daujėnų Šv. Jėzaus Vardo parapijų tikinčiuosius iškilmingai švęsti Šv. Augustino atlaidų iškilmę Porijų Šv. Augustino koplyčioje. Tai – kapinių koplyčia, esanti šalia Porijų kaimo, Daujėnų parapijoje. Atlaidų metu altoriuje pakabinamas Šv. Augustino paveikslas. Koplyčia yra klasicizmo stiliaus tradicijų paveiktas, bet ir savitų bruožų turintis XIX amžiaus liaudiškos medinės sakralinės architektūros pavyzdys. Pasvalio rajono savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 13 d. sprendimu Porijų koplyčia įtraukta į lankytinų rajono vietų sąrašą.

Pavažiavę dulkėtais kaimo keliukais ir miško takeliais, miško tankmėje atvykusieji pamatė aikštelę, kurioje švytėjo puošni Šv. Augustino koplyčia tarp šimtamečių medžių. Koplyčios aplinką puošė tikinčiųjų pasodintos gėlės bei ant koplyčios durų pakabintas atlaidų vainikas. Koplyčia prisirinko pilnutėlė maldininkų. Į visus su meile ir artumu iš astrų žiedais išdabinto altoriaus žvelgė šv. Augustinas. Čia buvo galima pamatyti daug šio kaimo gyventojų ir svečių. Šv. Mišių pradžioje su šypsena pasveikino Pasvalio ir Daujėnų klebonas kun. H. Kalpokas. Jis kvietė, minint Palaimintojo Teofiliaus Matulionio metus bei Fatimos Švč. Mergelės Marijos apsireiškimų 100-mečio jubiliejų, su gilia malda švęsti Šv. Augustino – vieno įtakingiausių Katalikų Bažnyčios teologo, filosofo ir Bažnyčios mokslo skleidėjo, Augustinų vienuolių ordino patrono – iškilmę. Šv. Mišias aukojo kun. H. Kalpokas. Tikintieji atvėrė savo sielas ir širdis Dievo meilei bei Šv. Augustinui. Šv. Mišių pradžioje daug kas skubėjo atlikti išpažintį ir apvalyti savo sielas nuo nuodėmių, kad galėtų džiaugsmingai pajusti Dievo meilę bei įgyti daugiau malonių iš šv. Augustino. Išpažinčių klausė naujieji Pasvalio kunigai – vikaras mgr. Nerijus Papirtis ir altaristas kan. jubil. Povilas Miškinis. Kun. H. Kalpokas homilijoje remdamasis to sekmadienio Evangelija atskleidė Jėzaus Kristaus santykį su apaštalais, ypač su šv. Petru ir pateikė daug pavyzdžių iš šventųjų, šv. Augustino bei savo gyvenimo patirties. Klebonas Henrikas kalbėjo, kad tikėjimas ir visi geri darbai kyla iš Dievo malonės. Tikėjimas ir Kristaus sekimas yra artimai susiję. Žinant, kad tikėjimas reikalauja sekimo, jį reikia visuomet stiprinti, gilinti ir brandinti. Kartu turime stiprinti ir mūsų ryšį su Jėzumi, rodyti meilę jam. Juk ir Petras su kitais mokiniais turėjo eiti šituo keliu, kol susitikimas su prisikėlusiu Viešpačiu atvėrė jų akis tikėjimo pilnatvei. Homilijos pabaigoje klebonas kvietė nebijoti Dievo paimti už rankos bei nuoširdžiai pasikalbėti, susidraugauti. Juk Dievas – jėga! Šv. Mišiose giedojo Daujėnų parapijos choras. Kun. H. Kalpokas pašventino išaustą Jėzaus Širdies paveikslą, kurį Porijų koplyčiai padovanojo Petras Karoblis. Po šv. Mišių nuoširdžiai padėkota visiems tikintiesiems, geradariams ir pagalbininkams, kurie savo tikėjimu ir gražiais darbais prisidėjo prie atlaidų šventimo. Kun. H. Kalpokas pakvietė tikinčiuosius atvykti į koplyčią pasimelsti už visus šventuosius bei savo artimuosius, iškeliavusius į amžinybę, lapkričio pradžioje, o jeigu būtų noro, ir dažniau. Beje, per 2014 metų Vėlines čia šv. Mišias aukojo kraštietis vyskupas emeritas Jonas Kauneckas.


Telšių vyskupijoje

Gargždų dekanate

Jaudinantis sekmadienis

Iš dešinės: zakristijonas Jonas
Bučinskas, klebonas kan. Jonas
Paulauskas, kun. Mindaugas Šlaustas,
kun. Stanislovas Toleikis, kun. Donatas
Žukauskas, kun. Audrius Undraitis,
patarnautojas Robertas Šlioževičius

GARGŽDAI. Rugsėjo 3 dieną Sumos šv. Mišias Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje aukojo asmeninis apaštalinio nuncijaus sekretorius kun. Mindaugas Šlaustas. Jis kelerius metus yra dirbęs vikaru Gargždų parapijoje, tad ir dabar, kai tik turi galimybę, apsilanko šioje parapijoje. „Man visada malonu čia atvykti, dėkoju Jūsų klebonui kanauninkui Jonui Paulauskui, kad sudarė galimybę šiandien čia kartu su Jumis už Jus melstis. Šv. Mišias aukosiu už Jus, čia esančius, už Jūsų namiškius, šeimos narius, už pradedančius mokslo metus vaikus, jaunimą“, –  kalbėjo šv. Mišių pradžioje kunigas Mindaugas. Jis Gargždų parapijoje visada laukiamas. Jo pamokslai aktualūs, įtaigūs, artimi klausytojams. Pasiremdamas skaitiniu iš pranašo Jeremijo knygos (Jer 20, 7–9), kunigas skatino nebijoti pašaipų dėl savo tikėjimo, dėl sekmadienio šventimo, drąsino visada būti savimi, gyventi, elgtis teisingai, nebijoti apginti savo teises, savo įsitikinimus. Dabar kun. M. Šlaustas gyvena Vilniuje, apaštalinėje nunciatūroje, yra asmeninis apaštalinio nuncijaus arkivysk. dr. Pedro Lopeso Kvintanos (Pedro López Quintana) sekretorius, moka kelias užsienio kalbas.


Šiaulių vyskupijoje

Kelmės dekanate

Porciunkulės šventė

Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos,
Angelų Karalienės, Maldos
į Dievo Gailestingumą grupė
su klebonu kun. Rimantu Žaromskiu
ir grupe pamaldų dalyvių

TYTUVĖNAI. Pirmąjį rugpjūčio penktadienį Švč. Mergelės Marijos, Angelų Karalienės, bažnyčioje vyko Porciunkulės, Švč. Mergelės Marijos, Angelų Karalienės, Šv. Pranciškaus šventė. Maldos į Dievo Gailestingumą grupės vadovė, buvusi vargonininkė, vienuolė benediktinė Rozalija Rimkutė dėkojo visiems į ją susirinkusiems. Ji priminė, kad dabar mums nereikia vykti į Asyžių prie šv. Pranciškaus palaikų prisiglausti, mes turime savo šventovėje šio šventojo altorių ir čia galime pelnyti visuotinus atlaidus. Maldos grupė Švč. Mergelės Marijos, Angelų Karalienės, vardą jau turi devynerius metus.

Iškilmingose pamaldose prisiminti visi grupės nariai – dalyvaujantys šventėje ir namie pasilikę, ligoniai, neįgalūs, toliau gyvenantys... Kaip kiekvienose Gailestingumo grupės Mišiose, taip ir šiose buvo meldžiamasi už iškeliavusius Amžinybėn.


Kauno arkivyskupijoje

Ukmergės dekanate

Įsimintini atlaidai

Dainininkė Judita Leitaitė
su jaunaisiais parapijiečiais

KURKLIAI. Liepos 16 dieną Šv. Jurgio bažnyčioje vyko Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės atlaidai. Šv. Mišias aukojo parapijos klebonas kun. dr. Nerijus Vyšniauskas. Homiliją pasakė diakonas seržantas Audrius Jesinskas (diakonu pašventintas 2017 m. birželio 24 d.). Skaitinius šv. Mišiose skaitė diakono žmona Austėja Jesinskienė, giedojo ir po pamaldų koncertavo garsi Lietuvos dainininkė Judita Leitaitė. Po koncerto visų laukė vaišių stalas bažnyčios šventoriuje, jį suruošė patys parapijiečiai. Vaišių metu koncertavo Kurklių kaimo kapela. Šventės dalyviai galėjo bažnyčios šventoriuje pasigrožėti parapijiečių iš lauko gėlių sukomponuotais kilimais ir puokštėmis.

Pagal kavarskobaznycia.lt


Kai buvo atstatoma valstybė...

Edvardas ŠIUGŽDA

Jau sekmadienį, rugsėjo 10-ąją (labai keistą dieną, bet taip yra įtvirtinta įstatymu), darbą rudens sesijoje pradės net penkis mėnesius per šiuos metus atostogauti suspėjęs naujasis Seimas su valdančiąja „valstiečių“ ir socialdemokratų koalicija. Tačiau čia atsirado „išsišokėlis“, ir ne bet kas, o pats Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis: jis neatsisako minties Vytautą Landsbergį pripažinti valstybės vadovu. Gali būti, kad, nepaisant didelio pasipriešinimo, Seimo pirmininkas iškels įstatymo projektą dėl prof. Vytauto Landsbergio, kaip valstybės vadovo, statuso pripažinimo. Seimo vadovo nuomone, toks statusas turi būti suteiktas už atliktus darbus.

Apie tokią idėją Seimo pirmininkui užsiminus rugpjūčio pabaigoje, iškart pasipylė prieštaravimai ir pasityčiojimai, kuriuose nepralenkiamas buvo Petras Gražulis: jis siūlė įvesti V. Landsbergio, kaip kažkokio tautos vado, gimtadienio šventę, paskelbiant ją nedarbo diena. Panašiai nusišnekėjo ir Remigijus Žemaitaitis, klykaudamas, jog bet kas „galėjo pasitaikyti ant scenos“. Matyt, jis arba veidmainiauja, arba dar per jaunas suprasti, kaip buvo atkuriama mūsų nepriklausomybė. Dėl galimų kai kurių seimūnų sveikatos sutrikimų ar jaunumo į tokius jų svaičiojimus galima nekreipti jokio dėmesio. Betgi kiti politikai išties parengė rimtesnius argumentus prieš tokį sprendimą. Štai Ramūnas Karbauskis, pasipriešinęs nuostatai dėl valstybės vadovo statuso V. Landsbergiui pripažinimo, sako, kad niekas jo neperkalbės pripažinti, jog 1990–1992 metais aukščiausiu valstybės pareigūnu, valstybės vadovu, buvo Aukščiausiosios Tarybos pirmininko pareigas ėjęs V. Landsbergis, bet tai esą atmetė Konstitucinis teismas (KT). Ir jeigu R. Karbauskiui pritaria Lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos Seime seniūnė Rita Tamašunienė, tai dar nieko pozityvaus jo atžvilgiu nereiškia: juk žinoma, kad vieninteliai lenkai deputatai (išskyrus Česlavą Okinčicą ir Zbignevą Balcevičių) 1990 metų kovą atsisakė balsuoti už Lietuvos nepriklausomybės skelbimą. Iki šiol šios lenkiškos partijos atstovai demonstruoja nepalankumą pirmajam Lietuvos vadovui: 2014 metais per Sausio 13-osios minėjimą Lenkų rinkimų akcijos frakcija netgi surengė piktą demaršą – išėjo iš posėdžių salės, kai tik V. Landsbergis pakilo į tribūną. Tad R. Karbauskis turėtų suabejoti tokios frakcijos draugyste. Kita vertus, ir R. Karbauskis neprieštarauja, kad galėtų būti svarstomas klausimas apie V. Landsbergio garantijas, kartu pabrėždamas, kad jis negali būti prilygintas prezidentui, „tas yra apibrėžta aiškiai“. Tačiau juk net ir nesiūloma Landsbergiui suteikti prezidento statusą, tai irgi „apibrėžta aiškiai“.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija