Istorijos vingiai
MITENIŠKĖS. Lapkričio 29 dieną, 12 valandą, buvusio Mitėniškių dvaro, šalia Šėtos miestelio, teritorijoje (Jonavos r.) įvyko brolių Stanislovo Adomo, Aleksandro, Vincento ir Juozapo Montvilų atminimo akmens su lenta, pastatytų Jonavos rajono savivaldybės lėšomis, atidengimo ir šventinimo iškilmės. Bene garsiausias iš brolių – Juozapas Montvila (1850–1911). Jo iniciatyva Vilniuje buvo pastatytos penkios pirmosios gyvenamųjų namų bendrijos (kolonijos) Lukiškėse, Naujamiestyje, Šnipiškėse ir Rasų gatvėje.
Lina POŠKEVIČIŪTĖ
Lapkričio 23 dieną prasmingai paminėta Lietuvos kariuomenės diena. Šakių rajone, Endrikių kaime, buvo pašventintas naujai pastatytas atminimo ženklas žuvusiems partizanams, žygiuota partizanų keliais. Šio renginio sumanytojai – Lietuvos šaulių sąjungos Suvalkijos šaulių 4-osios rinktinės Kudirkos Naumiesčio 410-osios šaulių kuopa ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šakių filialas.
Istorijos vingiai
Birutė NENĖNIENĖ
Lapkričio 23-ąją, Lietuvos kariuomenės gimimo dieną, Lietuvoje pagerbtas 1918-1923 metų savanorių ir vėlesnių laikų kovotojų už Lietuvos laisvę atminimas, pasveikinti šių dienų kariai.
Lietuvos kultūros sostinėje
Daiva Červokienė
Nemažai šių metų „Kaišiadorys – Lietuvos kultūros sostinė 2024“ renginių vyko ne pačiame mieste, o ir šio rajono pakraštyje įsikūrusioje kaimo turizmo sodyboje „Senosios Gegužinės ūkis“.
Lietuvos mažojoje kultūros sostinėje
Greta mažosios kultūros sostinės Onuškio gimęs ir užaugęs žurnalistas ir rašytojas Jonas Laurinavičius, ketvirtį amžiaus vairavęs „Kaišiadorių aidų“ redakcijos vairą, yra išleidęs 140 autorinių knygų, dar kone antra tiek parengęs ir redagavęs. Nuo pat jaunystės J. Laurinavičius domisi ir kraštotyra, kone pusė jo parašytų ar sudarytų knygų yra apie gimtąjį kraštą, jo žmones ir kultūros vertybes.
Su J. Laurinavičiumi, Kaišiadorių rajono savivaldybės garbės piliečiu ir Kultūros premijos laureatu, apdovanotu ir medaliais už „Už nuopelnus Lietuvai“, „Už nuopelnus kraštotyrai“, „Už nuopelnus žurnalistikai“, kalbėjomės apie jo žurnalistinį darbą, knygas ir veiklumo receptus.
Lietuvos kultūros sostinėje
Daiva Červokienė
Talpūnų kaime, Kaišiadorių rajone, netoli Žaslių miestelio gyvenančią Almutę Laučiūnienę muzika kasdien lydi nuo vaikystės. Jos tėvelis Kazimieras buvo didelis mėgėjas dainuoti, Alma buvo įrašiusi jo dainų į magnetofoną, bet tas sugedo, visos dainos dingo…
1894 12 09 Vilkiškių k., Pumpėnų vlsč., Panevėžio ap., gimė Kazys Navakas, Lietuvos karo veikėjas, brigados generolas (1937). 1916 m. baigęs Tomsko technologijos institutą mobilizuotas į Rusijos kariuomenę. Baigė Vladimiro karo mokyklą Petrograde. 1919 m. tarnavo Sibiro lietuvių Vytauto Didžiojo…
Statistikos valdybos 1941 m. sausio 1 d. duomenimis, Kaune gyveno 32 595 žydai. 1941 m. birželio 22 d. prasidėjus nacių Vokietijos karui su Sovietų Sąjunga, tik nedideliam žydų skaičiui pavyko evakuotis į Sovietų Sąjungos gilumą. Lietuvių sukilėliai 1941 m. birželio 23 d. kovojo su besitraukiančiais raudonarmiečiais, o birželio 24 d. jau visiškai kontroliavo miestą. Kaune sukilimas baigėsi 1941 m. birželio 25 d., kai į miestą į įžengė Šiaurės armijų grupės (generolas feldmaršalas Vilhelmas Riteris fon Lėbas (Wilhelm Ritter von Leeb)) 16-osios armijos (vadas generolas pulkininkas Ernstas Vilhelmas Bernhardas Bušas (Ernst Wilhelm Bernhard Busch)) ginkluotosios pajėgos.
Šiemet prisiminėme liūdnas datas, kuomet prieš 80 metų buvo sunaikinti Kauno ir Šiaulių getai.
KAUNAS. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) būstinėje pristatyta visuomenininko, prof. Aleksandro Vitkaus nauja knyga ,,Ulmo byla: Nacių masinės žydų žudynės Lietuvoje 1941 metais“. Autorius yra išleidęs keletą knygų Holokausto tema, tyrinėjo žydų istoriją Žemaitijoje, Sūduvoje. Kruopščiai archyvuose studijavo…
Jonas ČESNAVIČIUS
Savo kompiuteryje atsitiktinai aptikau vieną Sąjūdžio laikų dokumentą – apie bene vienintelį, pirmąjį ir paskutinį Vilniuje 1989 metais viešai paminėtą Pavergtųjų tautų savaitę.
Istorijos vingiai
VILNIUS. Lapkričio 25 dieną Antakalnio kapinių Generolų kalnelyje, vyko paminklo pašventinimo iškilmė prieš metus čia Amžinojo poilsio atgulusiam Pietų Lietuvos partizanų vadui, pulkininkui Juozui Vitkui-Kazimieraičiui. Iškilmingoje paminklo pašventimo ceremonijoje dalyvavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro
