Visoje Bažnyčioje ir visuomenėje plataus dėmesio susilaukė popiežiaus Pranciškaus inicijuotas Vatikane vykęs pirmasis tarptautinis Pasaulio lyderių susitikimas vaikų teisių padėčiai aptarti.
Švenčiant 2025 Jubiliejų ir kitas krikščioniškas sukaktis, atliekant piligrimines keliones į Romą bei nacionalines šventoves, neišvengiamai susiduriama su Bažnyčios istorija bei jos studijų aktualumu.
Kardinolas Sigitas TAMKEVIČIUS SJ ir monsinjoras Alfonsas Svarinskas sovietinio komunistų režimo dešimtmečiais buvo bendražygiai ir lyderiai dvasinėje kovoje už tikėjimo, Bažnyčios ir Lietuvos laisvę. Neseniai minėtų Monsinjoro 100-ųjų gimimo metinių proga paprašėme gerbiamą Kardinolą atsakyti į kelis klausimus apie šią bendrą patirtį, herojiškos veiklos vertinimus ir aktualumą žvelgiant iš šiandienos perspektyvų.
Tradiciniame metų pradžios susitikime su prie Šventojo Sosto akredituotais diplomatais, popiežius Pranciškus dabar Katalikų Bažnyčioje pradėto švęsti 2025-ųjų krikščioniškojo Jubiliejaus dvasioje pateikė „vilties diplomatijos“ koncepciją.
Šiemetinės Maldos už krikščionių vienybę savaitės, tradiciškai švenčiamos sausio 18-25 dienomis, mastymų medžiagoje, kurią, bendradarbiaujant Krikščionių vienybės skatinimo dikasterijai ir Pasaulio Bažnyčių tarybai, parengė ekumeninė Bose brolių ir seserų vienuolių bendruomenė iš Italijos šiaurės, ypatingas dėmesys skiriamas krikščioniško Tikėjimo išpažinimo sampratai.
Popiežius Pranciškus, kaip Romos vyskupas, pristatydamas 2025 metų Jubiliejaus šventimo bruožus Italijos sostinės laikraštyje „Il Messagero“ publikuotame savo straipsnyje, be abejonės, daug dėmesio skiria būsimoms tradicinėms piligriminėms kelionėms į Amžinąjį miestą, kuris turi būti atvira ir svetinga erdvė.
Matyt, todėl, kad po vasaros pabaigoje Didžiojoje Britanijoje vykusių parlamento rinkimų, šalies vadovu pirmą kartą tapo atviras ateistas Kiras Starmeris (Keir Starmer), kuris yra rinkimus laimėjusios kairiųjų leiboristų pirmininkas ir naujosios vyriausybės premjeras, šalies parlamente skubama visuomenei primesti „mirties kultūros“ įstatymus.
Tenka pripažinti, jog ir besibaigiančiais 2024 metais nenoromis ryškiausiu kariniu ir politiniu veiksmu Europoje, o gal visame pasaulyje, liko Rusijos valdomo Kremliaus autoritarinio režimo karas prieš Ukrainą, sukėlęs didelį popiežiaus Pranciškaus ir visos Katalikų Bažnyčios susirūpinimą.
Galingiausios mūsų planetos valstybės, Jungtinių Amerikos Valstijų, prezidento rinkimai, turintys didelę tarptautinę reikšmę, sukėlė platų atgarsį ir katalikų bendruomenėje.
Popiežius Pranciškus, likdamas ištikimas savo nuostatai skatinti periferijoje tarnystę atliekančius jaunus ir gabius ganytojus misionierius, kardinolu paskyrė tolimoje Australijoje besidarbuojantį 44 metų Ukrainiečių Rytų (Graikų) Apeigų Katalikų Bažnyčios vyskupą Mykolą Byčioką, priklausantį Redemptoristų vienuolijai.
Netrukus savo 88-tojo gimtadienio sulauksiantis popiežius Pranciškus, kuris dėl judėjimo sutrikimo dažniau naudojasi neįgaliojo rateliais, asmeniniu pavyzdžiu liudija ir moko, kad amžius bei fizinė negalia nėra kliūtis efektyviai veiklai.
„Kristus mus pamilo“ (Rom 8, 37), – cituodamas šį apaštalo Šv. Pauliaus tvirtinimą jo laiške Romos tikintiesiems, popiežius Pranciškus pradeda naująją encikliką „Dilexit nos“, skirtą Švenčiausiosios Jėzaus Širdies „žmogiškajai ir dieviškajai meilei“ apmąstyti.