A†A kun. Raimundas Macidulskas
Netektis
A†A kun. Raimundas Macidulskas
(1968 06 08–1993 05 30–2025 03 17)
Kovo 17 dieną mirė sunkiai sirgęs Turgelių, Tabariškių ir Akmenynės parapijų klebonas kun. Raimundas Macidulskas. Jis gimė 1968 m. birželio 8 d. Vilniuje. Augo tikinčioje šeimoje, nuo mažens uoliai lankė Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčią, patarnavo šv. Mišiose ir jau mokydamasis vidurinėje mokykloje rimtai svarstė apie kunigo pašaukimą.
1986 m., baigęs Vilniaus 22-ąją vidurinę mokyklą, buvo pašauktas į kariuomenę. Tarnavo Čekoslovakijoje. Grįžęs iš jos, 1988 m. įstojo į Kauno tarpdiecezinę kunigų seminariją. Ugdytojai pastebėdavo jo mandagumą, punktualumą, nuoširdumą ir draugiškumą. 1993 m. gegužės 30 d. Vilniaus Arkikatedroje Bazilikoje arkivyskupo Audrio Juozo Bačkio rankų uždėjimu ir malda įšventintas kunigu.
Savo kunigišką tarnystę kun. R. Macidulskas vykdė šiose parapijose: 1993-1995 m. – gimtosios Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapijos vikaras; 1995-2000 m. – Vaidotų Šv. apaštalo Pauliaus Atsivertimo ir Parudaminio Kristaus Atsimainymo (iki 1999 02 18) parapijų administratorius bei Juodšilių ir Skurbutėnų koplyčių rektorius; 2000-2003 m. – Kalesninkų Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo parapijos klebonas, aptarnaujantis Panočių koplyčią; 2003-2010 m. – Grigiškių Šventosios Dvasios ir Rykantų Švč. Trejybės parapijų klebonas; 2010-2014 m. – Mickūnų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos klebonas (čia grynai lenkiškas kraštas, jam net neteko lietuviškai aukoti šv. Mišių); 2014-2019 m. – Švenčionėlių Šv. Edvardo parapijos klebonas; 2019-2021 m. – Marcinkonių Šv. apaštalų Simono ir Judo Tado bei Kabelių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijų klebonas; 2021-2023 m. – Buivydžių Šv. Jurgio ir Balingrado Dievo Apvaizdos parapijų klebonas, Nuo 2023 m. iki mirties – Turgelių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų ir Tabariškių Šv. arkangelo Mykolo parapijų klebonas, taip pat aptarnaujantis Akmenynės Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės bažnyčią.
Iš vyskupo sulaukęs prašymo vykti į skirtingas Vilniaus arkivyskupijos vietoves atlikti tarnystę, kunigas Raimundas visuomet su klusnumu priimdavo paskyrimus ir visur stengėsi stropiai eiti savo pareigas. Parapijiečiai gerbė kunigą Raimundą už jo geranorišką paprastumą, nuoširdų atvirumą ir taktišką humoro jausmą. Prisimena kaip energingą, rūpestingą ir tolerantišką kleboną.
„Švenčionių krašto“ žurnalisto paklaustas, ar žinojo, kas laukia pasirinkus kunigo kelią, jis atsakė: „Žmogus negali žinoti to, kas laukia pasirinktam kely. Tik Dievas žino, kas mūsų laukia net po kelių akimirkų. Žinojau tik aptakiai. Žinojau tiek, kiek buvau matęs, arba iš pokalbių su kunigais. Į kunigus ėjau todėl, kad norėjau būti su žmonėmis, tarnauti Dievui ir žmonėms. Nors išaugau tikinčioj šeimoj, bet tėvai manęs tikrai nevertė eiti į kunigus. Turėjau pilną pasirinkimo laisvę. Juk nei tėvas, nei mama nenori prisiimti atsakomybės, jei bus kažkas ne taip, jei kelias bus klaidingas. Be to, tai buvo 1988 metai, kai baigėsi persekiojimai, nes rūpesčių dėl bažnyčios aš turėjau. Be to, aš jau buvau po kariuomenės. Tad į Kauno kunigų seminariją stojau jau subrendęs žmogus, gal todėl ir praėjus ketvirčiui amžiaus nuo įšventinimo į kunigus galiu pasakyti, kad nesuklydau, man patinka būti kunigu“. Apie tai, ar teisingai padarė pasirinkęs kunigystę, jis „Švenčionių krašto“ žurnalistui atsakė taip: „Man patinka kunigystė. Žinoma, kunigas visą laiką yra lyg po padidinamuoju stiklu, kunigui keliami kitokie reikalavimai, bet ir kiekvienas žmogus yra stebimas kitų, vertinamas. Vieni mato žiūrėdami tavo gerus darbus, kiti bando ieškoti neigiamų. Kunigas yra viešas asmuo ir turi būti su žmonėmis ir žmonėse. Visą laiką turi išlikti visiems tolerantiškas, net su tais žmonėmis, kurie tavo atžvilgiu nusiteikę priešiškai. Čia lygiai kaip ir išpažintis. Išklausęs ją tu negali susigraudinti ar kitaip išreikšti savo emocijų ir savo elgesiu išduoti kitą žmogų. Per 25 metus išklausyta daug, be galo daug išpažinčių ir galiu pasakyti, kad tik labai maža dalis tų išpažinčių nuoširdžios, iškentėtos. Didžioji jų dalis – masinis štampavimas. Dalis žmonių išpažintį atlieka atmestinai. Žmogų, kuris nuoširdžiai atliko išpažintį, visada pagiriu, nė vieno nesu baręs. Kunigo gyvenimas man patinka tuo, kad kiekvieną dieną reikia ieškoti naujų sprendimų, kad čia nėra monotonijos, nėra dviejų vienodų situacijų.“
Kunigo Raimundo kūnas buvo pašarvotas Turgelių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje. Kovo 19 dieną joje šv. Mišias aukojo Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas. Kovo 20 dieną laidotuvių šv. Mišias aukojo vyskupas Arūnas Poniškaitis. Po šv. Mišių kun. R. Macidulsko palaikai jo paties noru palaidoti Kairėnų kapinėse šalia tėvų.
Gailestingasis Viešpats tepriima kunigą Raimundą į savo džiaugsmą ir tepaguodžia liūdinčius.
Amžinąjį atilsį duok savo tarnui, Viešpatie!
Vilniaus arkivyskupijos kurija, Svencioniukrastas.lt
„Katalikas“, 2025 m. balandžio 4 d., nr. 7 (466)