Skiedromis dengtą bažnyčios stogą pakeitė skardinis

Paveldas

Vaida Samuolytė

Jei lygintume atsinaujinusią Židikų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią (Mažeikių r.) su ankstesne, didžiausias į akis krintantis skirtumas būtų stogas – senoji bažnyčia buvo uždengta skiedromis, dabar nuo kritulių pastatą saugo ilgaamžė plieninė skarda. Bažnyčia tvarkyta Kultūros infra­struktūros centro (KIC) užsakymu. Atlikti konservavimo, restauravimo, avarijos grėsmės pašalinimo, remonto darbai.

Partizanų dainų festivalis „Laisvės kelias“ mokykloje 

Istorijos vingiai

DRUSKININKAI. Gruodžio 5-ąją „Atgimimo“ mokykloje vyko 14-asis Partizanų dainų festivalis „Laisvės kelias“, jungiantis praeitį su dabartimi. Šis prasmingas renginys priminė, kad laisvė – brangi vertybė, kurią puoselėti reikia ne tik per istorijos pamokas, bet ir per muziką, kūrybą bei bendrystę.

Festivalis prasidėjo jautria mokytojo Sauliaus Lukošiūno mokinių menine kompozicija pagal knygą „Mergaitė su šautuvu“. Ši scena kvietė susimąstyti apie asmenines kovotojų dramas, jų tikėjimą ir ryžtą.

Minint Pušynės mūšio 80-metį – paminklas partizanams

Istorijos vingiai

Gruodžio 14 dieną įvyko Pušynės mūšio 80-ųjų metinių minėjimas, į kurį susirinko gausus Kėdainių ir Raseinių rajonų žmonių būrys. Ši vieta Paliepių–Pušynės miške Kėdainių rajone, kur kadaise buvo Lietuvos partizanų stovykla. Čia vyko kautynės, kur žuvo partizanai, ši vieta yra įrašyta į Kultūros vertybių registrą (unikalus kodas – 35298). Minint Pušynės mūšio 80-metį pastatytas skulptoriaus Vytauto Ulevičiaus paminklas. Renginio metu parodytas Pušynės mūšio fragmentas ir partizanų pasalos inscenizacija. Partizanų dainas prie laužo atliko Krakių kultūros centro folklorinis ansamblis „Žiedupė“ (vadovė J. Gudliauskienė). 

„Kulisa“ ir jos veikla užkulisiuose

Istorijos vingiai

Gydytojos ses. Julijos Kuodytės 100-osioms gimimo metinėms

Arvydas Gelžinis 

LGGRTC istorikas

Prieš 100 metų, 1924 m. gruodžio 7 d., Ramygaloje, Panevėžio aps., gimė Julija Kuodytė, katalikiško ir tautinio pasipriešinimo sovietinei okupacijai dalyvė. Anksti neteko motinos – tik ką gimusios Julytės motina, Ramygalos progimnazijos mokytoja Julija Kuodienė, netrukus po dukters gimimo, sunegalavo ir mirė.

Tremtinių konferencijoje – neužmiršti istorijos puslapiai 

VILNIUS. Spalio 29 dieną Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC ) Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus Konferencijų salėje vyko Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos (LPKTB) konferencija. Joje dalyvavo bendrijos nariai iš įvairių Lietuvos miestų: Mažeikių, Plungės, Druskininkų, Utenos, Šiaulių, Kauno, Vilniaus, Lapteviečių brolijos. 

Didžiausio dėmesio konferencijoje sulaukė LGGRTC generalinio direktoriaus dr. Arūno Bubnio pranešimas – „Pilietinis pasipriešinimas Lietuvoje: istorija ir dabartis“, skirtas partizaninės kovos pradžios 80-osioms metinėms paminėti. 

Paryžiuje – apie Lietuvos antisovietinį pasipriešinimą

Lapkričio 26 dieną Lietuvos ambasada Prancūzijoje, bendradarbiaudama su Paryžiuje įsikūrusiu Bernardinų koledžu (Collège des Bernardins), surengė konferenciją „Rezistencija Europoje: vakar ir šiandien“, kurios tikslas – stiprinti istorinę atmintį Europoje, prisiminti Lietuvos antisovietinį pasipriešinimą 1944-1953 metais bei vesti paralelę su Ukrainos…

Tėvynė – svarbiau už viską 

Zigmas Tamakauskas 

1956 metų  įvykių Lietuvoje dalyvis, LŠS Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinės šaulys

Spalio pradžioje gavau iš naujo Vengrijos Nepaprastojo ir įgaliotinio ambasadoriaus Lietuvoje J. E. p. Janošo Berešo (János Béres) pasirašytą laišką, kviečiantį dalyvauti 1956 metų Vengrijos įvykių ir jų atgarsio Lietuvoje vyksiančiuose minėjimuose Vilniuje ir Kaune. Laiške pabrėžiama, kad „vengrai šią dieną brangina ne tik dėl jos istorinės reikšmės, bet ir dėl nepamirštamos paramos, kurios sulaukėme iš drąsių lietuvių, inicijavusių solidarumo su Vengrijos revoliucija demonstracijas“.

Dvarvietėje įamžinti garsieji broliai Montvilos

Istorijos vingiai

MITENIŠKĖS. Lap­kri­čio 29 dieną, 12 valandą, buvusio Mitėniškių dvaro, šalia Šėtos miestelio, teritorijoje (Jonavos r.) įvyko brolių Stanislovo Adomo, Aleksandro, Vincento ir Juozapo Montvilų atminimo akmens su lenta, pastatytų Jonavos rajono savivaldybės lėšomis, atidengimo ir šventinimo iškilmės. Bene garsiausias iš brolių – Juozapas Montvila (1850–1911). Jo iniciatyva Vilniuje buvo pastatytos penkios pirmosios gyvenamųjų namų bendrijos (kolonijos) Lukiškėse, Naujamiestyje, Šnipiškėse ir Rasų gatvėje.

Naujas atminimo ženklas žuvusiems partizanams

Lina POŠKEVIČIŪTĖ

Lapkričio 23 dieną prasmingai paminėta Lietuvos kariuomenės diena. Šakių rajone, Endrikių kaime, buvo pašventintas naujai pastatytas atminimo ženklas žuvusiems partizanams, žygiuota partizanų keliais. Šio renginio sumanytojai – Lietuvos šaulių sąjungos Suvalkijos šaulių 4-osios rinktinės Kudirkos Naumiesčio 410-osios šaulių kuopa ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šakių filialas.

Kauno getas

Statistikos valdybos 1941 m. sausio 1 d. duomenimis, Kaune gyveno 32 595 žydai. 1941 m. birželio 22 d. prasidėjus nacių Vokietijos karui su Sovietų Sąjunga, tik nedideliam žydų skaičiui pavyko evakuotis į Sovietų Sąjungos gilumą. Lietuvių sukilėliai 1941 m. birželio 23 d. kovojo su besitraukiančiais raudonarmiečiais, o birželio 24 d. jau visiškai kontroliavo miestą. Kaune sukilimas baigėsi 1941 m. birželio 25 d., kai į miestą į įžengė Šiaurės armijų grupės (generolas feldmaršalas Vilhelmas Riteris fon Lėbas (Wilhelm Ritter von Leeb)) 16-osios armijos (vadas generolas pulkininkas Ernstas Vilhelmas Bernhardas Bušas (Ernst Wilhelm Bernhard Busch)) gin­kluotosios pajėgos.

Knygoje – apie Ulmo bylą

KAUNAS. Lietuvos politi­nių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) būstinėje pristatyta visuomenininko, prof. Aleksandro Vitkaus nauja knyga ,,Ulmo byla: Nacių masinės žydų žudynės Lietuvoje 1941 metais“. Autorius yra išleidęs keletą knygų Holokausto tema, tyrinėjo žydų istoriją Žemaitijoje, Sūduvoje. Kruopščiai archyvuose studijavo…