A†A mons. dr. Steponas Vytautas Brazdeikis 

Netektis

A†A mons. dr. Steponas Vytautas Brazdeikis 

(1930 12 27–1955 12 18–2025 09 12)

Šventųjų 2025 metų rugsėjo 12 dieną mirė Telšių Šv. Antano Paduviečio parapijos (Telšių Katedros) rezidentas, monsinjoras Steponas Vytautas Brazdeikis. Velionis buvo gimęs 1930 m. gruodžio 27 d. Žemaičių Kalvarijoje, valstiečių šeimoje.

1938 m. pradėjo lankyti Žemaičių Kalvarijos pradžios mokyklą, ją baigęs mokslus tęsė Sedos vidurinėje mokykloje. 1951 m. įstojo į Tarpdiecezinę Kauno kunigų seminariją, kurią baigė 1956 m. birželio 11 dieną. Dar tebestudijuojant seminarijoje, vyskupas Julijonas Steponavičius seminaristą S. V. Brazdeikį 1955 m. gruodžio 18 dieną Kauno Arkikatedroje Bazilikoje pašventino kunigu.

Vyskupų paskyrimu jis dirbo: 1956 06 30-1958 05 30 – Salantų parapijos vikaru; 1958 05 30-1961 05 15 – Tauragės parapijos vikaru; 1961 05 15-1966 03 26 – Laukžemės parapijos klebonu; 1966 03 26-1973 08 04 – Laukuvos parapijos klebonu; 1973 08 04-1975 08 03 – Akmenės parapijos klebonu; 1975 08 03-1989 07 21 – Kauno Tarpdiecezinės kunigų seminarijos dėstytoju, Dvasios tėvu ir Kauno Arkikatedros Bazilikos rezidentu; 1989 08 21-1992 12 11 – atkurtos Telšių kunigų seminarijos dėstytoju ir dvasios tėvu; 1992 12 11-1993 06 09 – atkurtos Telšių kunigų seminarijos dėstytoju ir vicerektoriumi; 1993 06 09-1997 07 30 – atkurtos Telšių kunigų seminarijos dėstytoju ir rektoriumi; 1997 07 30-2003 08 20 – Telšių vyskupijos licėjaus direktoriumi; 2003 08 20-­2013 08 27 – Telšių vyskupo V. Borisevičiaus kunigų seminarijos dėstytoju ir dvasios tėvu; 2008 05 13-2013 08 27 – Telšių apskrities ligoninės kapelionu; nuo 2013 08 27 iki mirties – Telšių vyskupo V. Borisevičiaus kunigų seminarijos dėstytoju emeritu, Telšių Šv. Antano Paduviečio Katedros rezidentu, seminaristų nuo­dėmklausiu. Jis taip pat buvo ilgametis Telšių vyskupijos Kunigų tarybos ir Konsultorių kolegijos narys, užėmė įvairias pareigas bažnytiniame Tribunole bei Dievo Tarno vyskupo Vincento Borisevičiaus beatifikacijos bylos Tribunole, ilgus metus buvo Telšių Šv. Antano Paduviečio parapijoje (Telšių Katedroje) veikiančių Marijos legionų prezidiumų dvasios vadu. 1983 m. kun. S. V. Brazdeikis apgynė disertaciją tema „Aggiornamento II Vatikano su­si­rin­kimo šviesoje“ ir jam buvo suteiktas teologijos licenciato mokslinis laipsnis. Šį darbą Lietuvos Mokslo Taryba nostrifikavo ir dvasininkui suteikė daktaro mokslinį laipsnį. 1995 m. jam taip pat suteiktas docento vardas. Šį uolų ir Bažnyčiai atsidavusį kunigą 1990 m. šv. popiežius Jonas Paulius II paskyrė savo kapelionu – monsinjoru.

Monsinjoras, jubiliatas S. V. Brazdeikis savo gyvenimo moto visada laikė dvasines vertybes. Straipsnyje, atspausdintame Lietuvių katalikų mokslo akademijos „Suvažiavimo darbuose“ 2003 metais, jis rašė: „Ilgainiui keitėsi žmonių požiūris į daugelį dalykų, bet yra vertybių, kurios niekada nepraranda savo vertės. Tai – dvasinės vertybės. Visais laikais reikės žmonių, kurie jomis gyvens, reikės žmonių, rodančių kelią į tų vertybių šaltinį – Dievą. Duok, Dieve, kad ir šių dienų jaunuoliai išgirstų tą kvietimą: „Eikite ir Jūs į mano vynuogyną“ (Mt 20,4).“

Rugsėjo 12 d. velionis buvo pašarvotas Telšių Katedroje. Rugsėjo 12 ir 13 dienomis 18 val. už jį aukotos šv. Mišios, po jų – giedoti Žemaičių Kalvarijos Kalnai.

Laidotuvių šv. Mišias už mirusį mons. dr. V. S. Brazdeikį rugsėjo 14 dieną, 15 val. Telšių Katedroje aukojo Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius, Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas kartu su kunigais iš Telšių, Kauno bei Šiaulių vyskupijų. Homilijoje Telšių ganytojas priminė, kad mons. Vytautas Steponas buvo gimęs Žemaičių Kalvarijoje, todėl nuo mažens girdėjo Kalnų giesmes ir matė piligrimų grupes, einančias Kryžiaus kelią, nes jo tėvų namas stovėjo šalia piligrimų tako. Dar vaiku būdamas jis taip pat panoro sekti Kristumi, kur tik Jis eis ir jį ves. Monsinjoro vaikystė ir paauglystė buvo karo rykštės paženklinta, o pokario neramumai, partizanų kovų aidai dar labiau sutvirtino pasiryžimą su pasitikėjimu sekti Kristumi net ir kančioje. 1955 m. gruodžio 18 d. vysk. J. Steponavičius įšventino Vytautą Steponą kunigu, nors jis dar nebuvo pilnai pabaigęs kunigų seminarijos. Tuomet bijota, kad sovietai nesutrukdytų, todėl tik po gero pusmečio seminarija buvo baigta jau esant kunigu. Po to vikaro pareigos Salantų bei Tauragės parapijose, klebonu buvo paskirtas Laukžemės, Laukuvos, Akmenės parapijose. Lygiai prieš 50 metų įvyko netikėtas posūkis jo gyvenime. Tuometinė bažnytinė valdžia pastebėjo nuolan­kų, paslaugų bei dvasingą kunigą ir paskyrė jį į Kauno kunigų seminariją būti dvasios tėvu. Visi suprantame, ką reiškia būti vikaru ar klebonu, nes dažnai susiduriame su tokias pareigas einančiais žmonėmis. O ką reiškia būti dvasios tėvu? Dvasios tėvas – tai ne vien tik nuodėmklausys, kuris duoda trumpą pamokymą ir Kristaus vardu atleidžia nuodėmes. Būti dvasios tėvu, reiškia gebėti įžvelgti kito žmogaus sielos gelmes ir padėti jam artėti prie Dievo. Savaime suprantama, kad tame kelyje yra daug kliūčių, tačiau dvasios tėvas yra tas, kuris būna šalia ir veda ne tiek žodžiu patardamas, kiek savo gyvenimo pavyzdžiu patraukdamas arčiau Kristaus. Vos tik Telšiuose atsikūrė kunigų seminarija, 1989 m. tuometinis vyskupas Antanas Vaičius pasikvietė šį kunigą atgal į Telšių vyskupiją, nes tokio žmogaus labai reikėjo ugdyti jaunus kunigus. Atkurtoje kunigų seminarijoje mons. V. S. Brazdeikis ėjo įvairias jam patikėtas pareigas: ir dėstytojo, ir rektoriaus ir dvasios tėvo. Per savo ilgą tarnystę Kauno bei Telšių kunigų seminarijose jis prisidėjo prie kelių šimtų kunigų paruošimo, todėl yra žinomas bei pažįstamas plačiai už mūsų vyskupijos ribų kaip geras dvasios tėvas ir švento gyvenimo kunigas.

Telšių ganytojas vedė mintį, jog monsinjoro gyvenimas buvo panašus į Žemaičių Kalvarijos kalnus. Juk paskutinė Kalnų giesmė yra „Marijos vardas“, o monsinjoras į Tėvo namus iškeliavo rugsėjo 12-ąją, kuomet Bažnyčios liturginiame kalendoriuje yra minimas Marijos vardas… Laidotuvės vyksta Kryžiaus išaukštinimo dieną… Ar ne per daug „sutapimų“? O gal tai Dievo vedimas per gyvenimą?

Po šv. Mišių vysk. J. Ivanauskas pasidalijo prisiminimais iš savo studijų laikų Kauno kunigų seminarijoje, kuomet mons. V. S. Brazdeikis buvo jo dvasios tėvu ir nuodėmklausiu. Vyskupas perdavė užuojautos žodį nuo Kauno arkivyskupo Kęstučio Kėvalo ir monsinjoro kolegos prel. Vytauto Stepono Vaičiūno.

Akmenės klebonas kan. Algis Genutis prisiminė savo pirmąjį susitikimą su kun. V. S. Brazdeikiu jam dar būnant Laukuvos klebonu. Tuomet, ruošdamas Pirmajai šv. Komunijai, klebonas tarsi numatė, kad tas vaikas taps kunigu. Taip ir įvyko.

Seminarijos rektorius kan. Jonas Ačas prisiminė apie ištikusius sunkumus einant licėjinių kursų formarijaus pareigas. Savo sunkumais jis pasidalino su tuomet buvusiu tie­sioginiu savo viršininku V. S. Brazdeikiu ir per jo veikimą gavo didesnį aiškumą.

Gausi tikinčiųjų minia palydėjo į ramybės ir poilsio vietą prie Telšių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Mažosios) bažnyčios savo dvasios vadą, beveik 70 metų kunigo tarnystę vykdžiusį mons. V. S. Brazdeikį. Viešpats tepradžiugina jį amžinąja laime! Amžinąjį atilsį duok mirusiam, Viešpatie, ir Amžinoji šviesa jam tešviečia. Tegul ilsisi ramybėje!

Telšių vyskupijos kurija

„Katalikas“, 2025 m. rugsėjo 19 d., nr. 18 (477)