Advokatė pristatė močiutės receptų knygą

ANYKŠČIAI. Kovo 5 dieną Knygų mėgėjų klubas „Knyginyčia“ anykštėnus sukvietė į Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešosios bibliotekos salę, kurioje vyko knygos „Elenos Graužinytės-Motiejūnienės-Valevičienės Namų receptai“ (2024) pristatymas. Renginyje dalyvavo iš Vilniaus atvykusi leidinio sudarytoja, receptų autorės anūkė, advokatė Dalia Bukelienė. Viešnia pasakojo, kad savo močiutę E. Graužinytę-Motiejūnienę-Valevičienę mažai prisimenanti, tačiau nuo vaikystės žinojo, kad ji buvusi puiki kulinarė ir labai mėgusi gaminti saldumynus. D. Bu­kelienė dalinosi mintimis apie surastus močiutės receptus: vieni jų buvo tvarkingai surašyti sąsiuviniuose, o kitus jai reikėjo susirankioti užrašytus ant atskirų lapelių. Ne visi receptai buvo su tiksliai nurodytais gra­mais, tad šeimininkėms teks interpretuoti. 

„Močiutė buvo auklėta lietuvybės dvasia, visą savo gyvenimą ji puoselėjo inteligentiškumą ir gastronominę kultūrą“, – sakė D. Bukelienė. Knygos sudarytoja trumpai pristatė ne tik savo močiutės biografiją, bet ir giminės genealogiją.  E. Graužinytė-Motiejūnienė-Valevičienė (1896–1976) gimė Martyniškių dvaro (Molėtų r.) savininkų Kazimiero Graužinio ir Reginos Marcijonos Graužinienės šeimoje, kurie užaugino devynis vaikus. 1920 metais E. Graužinytė ištekėjo už Lietuvos kariuomenės majoro, Utenos apskrities viršininko Jono Motiejūno-Valevičiaus (1893–1959), kuris buvo kilęs iš Galvydžių k. (Anykščių r.) šalia Svėdasų.  Sovietmečiu J. Motiejūnas-Valevičius buvo nuteistas 25 metams nelaisvės ir išvežtas kalėti į Spasko lagerį (Karagandos sr., Kazachija), bet buvo paleistas anksčiau. 

D. Bukelienė papasakojo apie savo mamą Laimą Račienę, kuri dėl stalininių represijų buvo priversta Vilniaus universitete sovietmečiu studijuoti svetima pavarde. Kai Universiteto vadovybė tai išsiaiškino,  mergina iš ketvirto kurso buvo pašalinta, kaip „liaudies priešo duktė“.  Tuo sunkiu  laikotarpiu  L. Račienei teko apsilankyti KGB  rūsiuose, dirbti  nekvalifikuotus darbus, bet vėliau jai buvo leista baigti studijas. 

Renginio metu viešniai buvo didžiulė staigmena – anykštėno istoriko, kraštotyrininko  Gintaro Vaičiūno pasakojimas apie jos giminaičius iš senelio J. Motiejūno-Valevičiaus pusės, kurie aktyviai dalyvavo partizaniniame judėjime. Istorinių faktų iš archyvų, kuriuos pateikė G. Vaičiūnas, knygos sudarytoja nežinojo. 

Dalios teta anykštėnė gydytoja Genovaitė Pukenienė ne tik pasveikino savo giminaitę, bet ir pasidalino prisiminimais. Ji pasakojo apie 1967 metais įvykusį apsilankymą E. Motiejūnienės-Valevičienės šeimoje ir kartu valgytą Kūčių vakarienę. G. Pukenienė prisiminė, su kokia nuostaba ji ragavo gardžiuosius Dalios močiutės Elenos patiekalus, kokią baimę jai kėlė prie vaišių stalo išgirsta nuoširdi malda bei pokalbiai uždraustomis temomis, kuriomis sovietmečiu nebuvo galima garsiai kalbėti. 

D. Bukelienė, iš auditorijos sulaukusi klausimo, koks receptas jos tėvų šeimoje buvo laikomas tradiciniu, atsakė, kad tai buvo močiutės Elenos ir mamos Laimos dažnai gaminta marinuota žuvis. Šio recepto močiutės užrašuose Daliai nepavyko rasti, todėl marinuotos žuvies gaminimo būdą teko prisiminti ir užrašyti pačiai. 

Knygos sudarytoja Viešosios bibliotekos skaitytojams padovanojo ne tik renginyje pristatytą receptų knygą, bet ir leidinius: „Iš Stebeikių kaimo pakraštėlio“ (2022) bei „Žmogus su enciklopedija“ (2016). Juos parengė D. Bukelienės tėtis, lietuvių filologas, leidinio „Visuotinė lietuvių enciklopedija“ vyriausiasis redaktorius Antanas Račis (1936–2021). Bibliotekos darbuotojoms viešnia paliko prisiminimui dovanų poetui ir vyskupui Antanui Baranauskui dedikuotą atminimo medalį, išleistą jo 185-ųjų gimimų metinių proga. 

Po renginio dalyviai vaišinosi bibliotekos Krašto dokumentų ir kraštotyros skyriaus darbuotojų pagamintais patiekalais iš E. Motiejūnienės-Valevičienės receptų knygos. 

Audronė Berezauskienė ir Birutė Venteraitienė

„Abipus Nemuno“, 2025 m. balandžio 4 d., nr. 7 (232)