Alkoholio akcizo mokestis gelbsti gyvybes, didina gyventojų gerovę ir atneša pajamų į biudžetą
Nauja ekonominė analizė atskleidė, kad 2017 metais Lietuvoje padidinus alkoholio akcizą buvo pasiekta didelė investicijų grąža ir reikšmingai pagerėjo visuomenės sveikatos rodikliai. Tai prieštarauja kritikų prognozėms dėl galimos ekonominės žalos ir suteikia svarbių įžvalgų kitoms šalims diskutuojant dėl alkoholio politikos.
Prestižiniame mokslo žurnale „Addiction“ paskelbti tarptautinio mokslininkų bendradarbiavimo rezultatai. Tyrimą atliko mokslininkų grupė, kuriai vadovavo Priklausomybių ir psichikos sveikatos centro (CAMH, Kanada) Psichikos sveikatos politikos tyrimų instituto vyriausiasis mokslininkas dr. Jurgenas Rėmas (Jürgen Rehm).
Tyrime „2017 m. Lietuvoje padidinto alkoholio akcizo mokesčio grąžos analizė“ nustatyta, kad kiekvienas į mokesčio padidinimą investuotas 1 euras Lietuvai atnešė apie 420 eurų (vertinant 2023 m. kainomis) ekonominės grąžos. Tyrimo išvados parodo, kad alkoholio apmokestinimas gali būti itin veiksminga priemonė gelbstint gyvybes, mažinant sveikatos netolygumus ir stiprinant šalies ekonomiką.
„Alkoholio akcizų didinimas jau seniai laikomas viena efektyviausių priemonių visuomenės sveikatai gerinti, – sakė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sveikatos tyrimų instituto vadovas ir vienas iš tyrimo vadovų dr. Mindaugas Štelemėkas. – Mūsų rezultatai rodo, kad tokios priemonės taip pat gali duoti reikšmingos ekonominės naudos, tiesiogiai paneigiant dažnus alkoholio pramonės teikiamus argumentus.“
2017 metais Lietuva smarkiai padidino alkoholio akcizus: 112 % alui, 111 % vynui ir 23 % stipriesiems gėrimams. Tai lėmė vidutinius kainų padidėjimus atitinkamai 26 %, 7 % ir 6 %. Nepaisant prieš reformą kilusių prieštaringų nuomonių, rezultatai buvo labai palankūs.
Pagrindiniai rezultatai per pirmuosius metus po akcizo padidinimo 2017 m. kovą (vertinant 2023 m. kainomis):
● Daugiau kaip 100 mln. eurų papildomų pajamų į biudžetą – 20 % padidėjimas.
● Apie 35,3 mln. eurų sutaupyta dėl sumažėjusio produktyvumo praradimų, susijusio su ankstyvu mirtingumu.
● Maždaug 3,8 mln. eurų sumažėjusios sveikatos priežiūros išlaidos.
● Reikšmingai nedidėjo nelegalaus alkoholio vartojimas.
● Žymiai sumažėjo bendras mirtingumas ir hospitalizacijų, susijusių su alkoholio vartojimu, skaičius.
● Sumažėjo sveikatos netolygumai tarp mažesnes ir didesnes pajamas gaunančių gyventojų grupių.
Bendra šios politikos įgyvendinimo kaina Lietuvos valdžiai galėjo siekti apie 320 000 eurų, tad investicijų grąža buvo ypač didelė.
„Įrodymais grįstos alkoholio kontrolės priemonės stipriai prisidėjo prie ankstyvo sergamumo ir mirtingumo nuo alkoholio mažinimo Lietuvoje. Tyrimo rezultatai bus naudingi mums formuojant sveikatos politiką“, – pažymėjo sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė.
Tyrimo rezultatai ypač aktualūs Kanadai, kur alkoholis vis dar yra viena pagrindinių mirtingumo ir ligų priežasčių. Nepaisant vis daugiau įrodymų apie žalą, daugelyje provincijų ir regionų alkoholis išlieka lengvai prieinamas, o su juo susijusių mirčių skaičius auga.
„Tai vienas ryškiausių pavyzdžių pasaulyje, kai alkoholio politikos priemonės ne tik pagerino gyventojų sveikatą, bet ir buvo ekonomiškai naudingos, – sakė dr. J. Rėmas. – Vyriausybės, siekiančios gerinti visuomenės sveikatą ir kartu stiprinti ekonomiką, turėtų rimtai apsvarstyti galimybę pasekti Lietuvos pavyzdžiu.“
Tyrimą finansavo Nacionalinis piktnaudžiavimo alkoholiu ir alkoholizmo institutas (National Institute on Alcohol Abuse and Alcoholism), vykdydamas projektą „Alkoholio kontrolės politikos įtakos sergamumui ir mirtingumui Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse vertinimas“.
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas
„Pro vita“, 2025 m. gegužės 23 d., nr. 5 (393)