Ant aukščiausio Lietuvos kalno meldėsi už Lietuvą

Maldininkai Juozapinės apžvalgos bokšte

Netoli Baltarusijos sienos, 3,5 km į pietvakarius nuo Medininkų, apie 30 km nuo Vilniaus, yra aukščiausias Lietuvos taškas, pavadintas Aukštojo (vyriausiojo baltų dievo) vardu. Absoliutus kalvos aukštis – 293,84 metro. 2004 metais kalvos aukštį nustatė Vilniaus Gedimino technikos universiteto darbuotojai. Aukštojo viršūnėje yra akmuo ir įbetonuota geodezinė žyma. Senovinį aukurą simbolizuoja skulptūrinė kompozicija Baltų saulės ratas. Netoli šios vietos stovi lankytojų pamėgtas Juozapinės apžvalgos bokštas.

Medininkų pilis
Aukštojo akmuo ir geodezinė žyma

1991 m. liepos 31 d. Medininkuose buvo nužudyti septyni Lietuvos muitinės pareigūnai. Muitininkams atminti pastatyti marmuriniai kryžiai. Prisimindami šiuos tragiškus įvykius rugpjūčio 3 dieną į Medininkų apylinkes su misija atvyko tarnystės „Malda už Lietuvos miestus“ atstovai: Julija ir Saulius Stirbiai (Kaunas), Jūratė Bartusevičienė (Šveicarija) ir Birutė Venteraitienė (Anykščiai). Ant Aukštojo kalno grupelė krikščionių prašė taikos Lietuvai bei kaimyninėms valstybėms. Tikintieji meldė Dangiškąjį Tėvą, kad pasibaigtų karas Ukrainoje. Maldininkai atgailavo už nekaltai pralietą kraują, stabų garbinimą ir kitas lietuvių tautos kaltes. Krikščionys laimino Lietuvą, jos valdžią ir visus šalies žmones. Ant Aukštojo kalno maldininkai giedojo Viešpatį Jėzų Kristų šlovinančias giesmes.

Misijos „Malda už Lietuvos miestus“ užtarėjai aplankė Medininkų pilį, pastatytą XIII amžiuje. Medininkų pilis – tai didžiausia plotu mūrinė pilis Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, išlikusi iki šių dienų. Jos sienų plytų mūras – seniausias Lietuvoje. Prieš daugybę amžių šioje Medininkų pilyje apylinkių gyventojai slėpėsi nuo totorių ir Kryžiuočių ordino.

Birutė VENTERAITIENĖ

Vilniaus rajonas
Julijos STIRBIENĖS nuotraukos

„XXI amžius“, 2024 m. rugsėjo 13 d., nr. 33–34 (2598–2599)