Apie iškilaus kraštiečio gyvenimą
Lietuvos moterų lygos (LML) Panevėžio skyrius moterys surengė advokato, poeto Juozo Čerkeso-Besparnio 140-ųjų gimimo metinių minėjimą. LML pirmininkė Bronė Slapšienė parengė projektą, gavo dalinį finansavimą. Vykdydamos Panevėžio miesto savivaldybės NVO finansuotą projektą „Prisiminkime praeitį, kurdami gražią ateitį“ surengė popietę „Gyvenimo kelionės poezija“.
Juozas Čerkesas gimė netoli Panevėžio, Bernotų kaime. Mokėsi Panevėžio realinėje mokykloje, bet dėl lėšų trūkumo jos nebaigė. Pradėjo dirbti raštininku, iš pradžių dirbo padėjėju Žagarėje, vėliau raštininku Piniavoje, Čypėnuose, Biržų valsčiuje. J. Čerkesas buvo aktyviai įsitraukęs į Panevėžio miesto kultūrinį gyvenimą. Pirmojo pasaulinio karo metais (1915– 1918) buvo pasitraukęs į Smolenską. Grįžęs aktyviai įsijungė į Panevėžio politinį gyvenimą. Kuriant laisvą Lietuvą, dalyvavo kultūrinėje, politinėje, ūkinėje veikloje. J. Čerkesas gynė žinomą vaistininką, rašytoją Antaną Vienuolį-Žukauską. Buvo nepriklausomos Lietuvos pirmojo, 1918 metais įkurto Panevėžio apskrities parapijų komiteto vicepirmininkas, 1919–1920 metais – Lietuvos kariuomenės savanoris. Vertėsi privačia advokato praktika Panevėžio apygardos teisme. J. Čerkeso gyvenimas iš esmės pasikeitė okupavus Lietuvą. 1941 m. kovo 19 d. jis atleistas iš advokato pareigų. Netekęs darbo triūsė savo sode, vertėsi kaip išmanė – pardavinėjo laikraščius, Panevėžio konservų fabrikui parduodavo obuolius. Tačiau antroji okupacija jam smogė dar smarkiau, kadangi nacių okupacijos metais J. Čerkesas rašė feljetonus ir publikavo tuometėje Panevėžio spaudoje. Pirmiausiai prasidėjo namų nacionalizacija. Į Čerkesų šeimos namus ši nelaimė pasibeldė 1949 metais – itin savo ūkį puoselėjusiems žmonėms žinia apie staigų visko netekimą buvo labai skausminga. Tais pačiais metais J. Čerkesas mirė savo namuose. Name buvo apgyvendintos kariškių šeimos, o žmonai Jadvygai Choleckaitei-Čerkasienei paliktas tik mažas kampelis. Moteris vertėsi labai sunkiai, o 1959-aisiais ir ji atsisveikino su šiuo pasauliu.
Renginys vyko birželio 8 dieną Skaistakalnio parke, Juozo Čerkeso-Besparnio „Pragiedrulių“ sodyboje. Popietės dalyviai turėjo galimybę susipažinti su kilnojama paroda „Jie kūrė Panevėžio tapatybę 1900–1940“. Apie šios sodybos atkūrimą kalbėjo ilgametė LML Panevėžio skyriaus pirmininkė gydytoja Liudvika Knizikevičienė. Klausytasi Mykolo Riomerio universiteto profesoriaus Ado Jakubausko pranešimo „Lietuvos totoriai. Šeši istorijos šimtmečiai. Jadvygos Choleckaitės-Čerkasienės ištakos“. Grojo saksofonistas Laimonas Urbikas, eiles skaitė aktorė Virginija Kochanskytė.
Po muzikinės popietės dalies šventės dalyviai bendravo piknike lauke prie gausiai padengtų stalų. Stalus ir suolus atvežė Panevėžio miesto Liekupio bendruomenės nariai (pirmininkas Vaclovas Laucius), jis pasirūpino muzika ir įgarsinimu, nuoširdžiai talkino tos bendruomenės narės Regina Mikalajūnienė, Rima Lauciuvienė. Šventei kavą teikė kolektyvas „Solidarumo kava“. Scenarijų sukūrė ir viskuo nuo pradžios iki pabaigos rūpinosi nenuilstanti Bronė Slapšienė. Ačiū jai.
Ona Striškienė,
Lietuvos moterų lygos Panevėžio skyriaus narė
„XXI amžius“, 2024 m. liepos 12 d., nr. 25–26 (2590–2591)