Apie knygnešius ir knygnešystę

ANYKŠČIAI.  Knygų mė­­gėjų klubas „Knyginyčia“ pakvietė klubo narius ir anykštėnus, besidominčius krašto istorija, prisiminti ir pagerbti knygnešių atminimą Liudvikos ir Stanislovo viešosios bibliotekos salėje. Knygnešių veikla ypač svarbi Viešajai bibliotekai, nes ji pavadinta rašytojos Liudvikos ir jos vyro bibliofilo Stanislovo Didžiulio vardu. Sutuoktiniai Didžiuliai buvo aktyvūs knygnešiai  ir uždraustų knygų platinimo Aukštaitijos regione organizatoriai.

Pranešimus apie Garšvių knygnešių draugijos ryšius su Anykščių kraštu ir anykštėnais skaitė Anykščių A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus Krašto istorijos skyriaus vedėjas Tautvydas Kontrimavičius ir šio muziejaus padalinio, L. ir S. Didžiulių memorialinio muziejaus Griežionėlėse muziejininkė Jūratė Pačinskienė.  

T. Kontrimavičius pažymėjo, kad UNESCO 2004 metais knygnešystę įvertino kaip unikalią ir pasaulyje neturinčią atitikmenų veiklą. Kovo 16-oji oficialiai paskelbta Knygnešio diena, nes tą dieną gimė įžymusis knygnešys Jurgis Bielinis (1846–­1918). Muziejininkas pasakojo, kad nepriklausomoje Lietuvoje knygnešystė buvo vertinama, pasižymėję knygnešiai gaudavo solidžias pensijas. Į labiausiai pasižymėjusių knygnešių sąrašą pateko ir penki asmenys, kilę iš Anykščių krašto – tai Jurgis Baranauskas iš Debeikių, S. Didžiulis iš Griežionėlių, kavarskietis Juozas Maldžius, Juozas Milašiūnas iš Katlėrių ir Kostas Narkevičius iš Viešintų. 

T. Kontrimavičius pasakojo, kad J. Bielinis knygnešystės veiklą pradėjo jaunystėje, paskatintas vyskupo Motiejaus Valančiaus. Nors dėl draudžiamų knygų platinimo caro žandarams J. Bielinis buvo įkliuvęs penkis kartus, jam pavyko išsisukti. Už bebaimio knygnešio sugavimą carinės Rusijos valdžia buvo pažadėjusi solidžią premiją. 

T. Kontrimavičius kalbėjo ir apie Garšvių knygnešių draugiją. 1885 metais Garšvių kaime (Panevėžio r.) draugiją įkūrė knygnešiai Jurgis Bielinis ir Kazys Ūdra. Nelegali draudžiamosios lietuvių spaudos platintojų organizacija buvo įsteigta, kad uždraustų knygų platinimo veiklai būtų užtikrintas finansinis stabilumas. Garšvių draugija turėjo rėmėjų ir spaustuvę. Panašių draugijų Lietuvoje būta ir daugiau. Muziejininkas informavo, kad 1865 – 1904 metų laikotarpiu išleista apie 3,5 milijonų egzempliorių lietuviškų knygų. Knygnešiai platino elementorius, literatūrą, skirtą ūkininkams, laikraščius bei kalendorius. Didžiąją dalį knygnešių platinamos spaudos sudarė maldaknygės ir kita religinė litetatūra. Visą tą spaudos draudimo laikotarpį aktyviai veikė žandarai. Buvo sunaikinta apie 3 % platintos literatūros, bet 97 % draudžiamos spaudos pasiekė Lietuvos gyventojus. 

Muziejininkė J. Pačinskienė savo pranešimą skyrė knygnešio, visuomenininko Jono Šiaučiūno veiklai bei jo giminės istorijai apžvelgti. Auditorija sužinojo, kad J. Šiaučiūnas buvo vedęs rašytojos L. Nitaitės-Didžiulienės jaunesniąją seserį Eleną ir kad apie metus kalėjo Ukmergės kalėjime, buvo muštas ir kankintas. Tarpukariu J. Šiaučiūnui paskirta valstybinė 25 litų per mėnesį knygnešio pensija. J. Pačinskienė su J. Šiaučiūno ainiais palaiko ryšius. 

Tekstus knygnešystės tema iš rank­raščių, saugomų prof. Antano Tylos asmeninėje bibliotekoje, minėjimo metu perskaitė klubo nariai: Romualdas Ražanskas, Artūras Šajevičius, Angelė Baltušienė, Virginija Vilčinskienė, Edita Stiklinskaitė ir kt. 

Bibliotekos Krašto dokumentų ir kraštotyros skyriaus vedėja Audronė Berezauskienė pristatė brošiūrėlę „Maldos taikai išprašyti (į šv. Jackų)“, kurią prof. A. Tylos asmeninėje bibliotekoje atrado savanorė Edita Stiklinskaitė. Leidinys ilgai laikytas dingusiu. Vienintelis bibliografinis įrašas apie knygelę Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos LIBIS kataloge rodo, kad 1916 metais ją parengė knygnešys J. Bielinis. 

Renginio dalyviai neskubėjo skirstytis, dar ilgai bendravo ir diskutavo prie arbatos puodelio.

Birutė VENTERAITIENĖ

„Abipus Nemuno“, 2025 m. birželio 6 d., nr. 11 (236)