Apie Prūsijos įtaką – Kalbos dienoje

Istorijos vingiai

Lina ERINGIENĖ

SUDARGAS. Šakių kraš­tas birželio 13 dieną čia iškilmingai minėjo 53-ąją Kalbos dieną! Gilias tradicijas turintis renginys buvo skirtas Paprūsės (Lietuvos Sūduvos ir Žemaitijos pasienio su Prūsija) metams.

Šventė prasidėjo edukaciniais renginiais. Greta evangelikų liuteronų bažnyčios dalyvių laukė trys skirtingos ir unikalios edukacijos: „Sudargo knygnešių takais“, „Kai gimtosios kalbos Tėvas pasisodina ant kelių“ ir „Vytauto Tamulaičio vabalų takais“.

„Esam zanavykai. Aiški kaip motinos šypsena tiesa, bet gana sunki užduotis protui: suvokti, kas mūsų dvasioje, kokios kultūros esame. Esam zanavykai su čia gyvenusių ir gyvenančių simboliais, papročiais, mitais. Su savo nerašyta gyvenimo programa ir genetiniu kultūriniu kodu. Kultūriniu, kalbiniu, mentalitetiniu. Ypatinga atrama – motinos kalba, gimtoji tarmė, jos reikšmių paslaptys ir intonacijų erdvės. Vis dar gyvename atsirėmę į baltiškosios mitologijos likučius,“ – taip rašė dr. Arvydas Vidžiūnas, Jono Jablonskio premijos laureatas.

Didžiojo kalbos tėvo pėdomis prasmingai keliauja kelios kraštiečių kartos: profesoriai, dr. Juozas Pikčilingis, dr. Giedrė Čepaitienė, dr. Vilija Sakalauskienė, mokytojai Jonas Augustaitis, Vytautas Armonavičius.

Šiemet šventėje premija įteikta kraštietei dr. Rimai Bakšienei, kurios pagrindinės mokslinių tyrimų sritys apima geolingvistiką, arealinę lingvistiką, eksperimentinę fonetiką ir fonologiją. Dr. R. Bakšienė yra 15 knygų, monografijų, kompaktinių plokštelių autorė ir bendraautorė. Ji parengė daugiau nei 60 straipsnių recenzuojamuose mokslo leidiniuose, 15 kalbos mokslo sklaidos publikacijų.

Jono Jablonskio premiją įteikė Šakių rajono savivaldybės meras Raimondas Januševičius. Laureatę svei­ki­no Seimo narys Darius Jakavičius, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Darius Aštrauskas, Kultūros ir meno tarybos pirmininkė Rima Rauktienė, Sudargo seniūnė Rita Grigaitienė. Jie tvirtino, kad premijos laureatė – visiems tikras ir unikalus įkvėpimo pavyzdys!

Dr. R. Bakšienė dėkojo už įvertinimą ir akcentavo, kad kalbą reikia ne saugoti, o ja kalbėti ir didžiuotis. Neišmatuosi, neišvardysi, neaprėpsi nei gimtojo žodžio talpos, nei jo gylio, nei reikšmės.

Šventės metu Lietuvos Prūsų bendruomenės vadovas, menininkas Mantas Maziliauskas ir prūsiškai kalbantis Glābbis Niktorius pateikė vizualinę prezentaciją „(Ne)prarastos kalbos atradimas: Prūsijos ženklai šiandienos kalboje, kultūroje, istorijoje“. Prūsa (Prūsija) iškilo kaip buvęs ir esamas kultūrinis bei dvasinis fenomenas, kuriant naująją, šviesią ir prasmingą tikrovę.

Sunku nusakyti, kas yra ta Paprūsė. Jos nėra Lietuvos regionų žemėlapyje, nors jai priskiriama didžiausia teritorija – nuo Vištyčio iki Kretingos, kur daugybę amžių gyveno įvairių tautybių ir tikėjimų žmonės. Zanavykijoje nekyla abejonių dėl Prūsijos įtakos to meto gyvenimui. Iki šiol čia yra žmonių, praktikuojančių liuteronų tikėjimą. Neatsitiktinai ir šventės vieta pasirinkta Sudargo evangelikų liuteronų bažnyčia.

Šakių viešosios bibliotekos direktorė Kristina Lebedžinskienė dėkojo visiems gimtojo rašto ir žodžio sergėtojams, rajono savivaldybei, evangelikų liuteronų bendruomenės vadovui kun. Virginijui Kelertui, Sudargo seniūnijai ir seniūnei Ritai Grigaitienei, Sudargo bendruomenei ir vadovui Ignui Bacevičiui. Akcentavo, kad mūsų kultūros ir gimtosios kalbos likimas yra mūsų pačių rankose. Kol taisyklingai lietuviškai kalbės Lietuvos gyventojai, kol pasakas lietuvių kalba savo mažiesiems seks emigrantai, išsibarstę po visą pasaulį, tol kalba bus gyva mūsų lūpose ir raštuose.

Renginį subtiliai ir jautriai vedė žurnalistas ir diktorius Juozas Šalkauskas.

Šakių rajonas

„Abipus Nemuno“, 2025 m. liepos 18 d., nr. 14 (239)