Aplink Smilgius
Gegužės 7-ąją, spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, kai sukako 120 metų nuo spaudos draudimo rašyti, spausdinti lotyniškomis raidėmis, Panevėžio rajono Paįstrio TAU universiteto studentai su dekanu Vaclovu Krikščiūnu vyko pasižvalgyti į Smilgius, Puziniškio dvarelį.
Smilgiuose pasitiko vyresnioji bibliotekininkė Almonija Šalkauskienė ir mokytoja Laima Staičiūnienė. Lankėme knygnešių, Bernardo Bučo tėvų kapus. Matėme B. Bučo skulptūrinį paminklą ant tėvų kapo bei kitą puikų monumentalų paminklą. Kapinėse visi takeliai pažymėti balintais akmenukais, visur sutvarkyta.
Moterys palydėjo ir į Smilgių Šv. Jurgio bažnyčią, kurioje grožėjomės unikaliais altoriais ir paveikslais. Smilgių miestelis žymus savo nuostabaus grožio baroko stiliaus medine bažnyčia statyta 1764 metais. Manoma, kad Šv. Jono altorius bažnyčios kairėje pusėje išlikęs nuo ankstesnės XVII amžiaus bažnyčios laikų, o pagrindinis altorius garsėja kaip vienas puošniausių Baltijos šalyse. Bažnyčios vidus dvelkia prabanga ir meno kūrinių autentiškumu. Mums kalbėjo Smilgių klebonas kun. Eugenijus Staleronka. Su juo nusifotografavome. Aplankėme šventoriuje palaidoto ilgamečio klebono mons. Petro Kuzmicko (1910 11 07–1935 06 15– 2012 09 10) kapą.
Parymojome prie paminklo su prasmingu įrašu: „LAISVĖ – krauju iškovojama, darbu išsaugoma, vienybėje išlaikoma“. Apie jį mus lydėjusios moterys pasakojo prie paminklo knygnešiui Antanui Bataičiui. Aplankėme Panevėžio rajono garbės piliečio Kęstučio Vaičiūno paveikslų galeriją. Buvome maloniai sutikti ir pavaišinti menininko ir jo žmonos Aldonos. Sužavėjo paveikslai, įamžinę istorinius, gamtos paminklus.
Stabtelėjome Sujetuose ties paminkliniu akmeniu, kuriame Paįstrio kraštietis, tautodailininkas iš Paliukų bei tolimas giminaitis skulptoriui Juozui Zikarui iškalė poetės Salomėjos Nėries bareljefą. Iš toliau nužvelgėme medinį dvarelio pastatą, priklausiusį dvarininkams Meištavičiams. Gaila, kad jis pasmerktas nugriauti, gal todėl, kad neatsiranda pasišventėlių jį saugoti ateičiai.
Aplankėme Puziniškyje esantį raudonų plytų senovinį Petkevičių pastatą, kuriame yra puiki muziejinė ekspozicija. Buvome supažindinti su eksponatais. Čia gimė ir su pertraukomis gyveno rašytoja, publicistė, daraktorė, visuomenės veikėja Gabrielė Petkevičaitė-Bitė. Čia pagalbą rasdavo sergantys pavargę, vieniši, lankydavosi garsūs to meto žmonės, apie ką byloja jų portretai muziejuje.
Likome sužavėti mus sutikusių ir pasakojusių moterų nuoširdžiu paprastumu ir noru perteikti tai, ką jos žino, ką joms senoliai pasakojo, ką turi sukauptuose dokumentuose.
Džiaugėmės pavaišinti gardžia koše ir arbata.
Ona Striškienė,
Panevėžio rajono Paįstrio TAU universiteto studentė
„XXI amžius“, 2024 m. liepos 12 d., nr. 25–26 (2590–2591)