Atlaiduose – bendrystės šventė

Angelė BUŠKEVIČIENĖ

Gražiškių kaimo koplyčioje kas­met vyksta Švč. Mergelės Marijos Vardo atlaidai, aukojamos šv. Mišios Motinos, Tėvo ir Vėlinių dienomis. Šiemet rugsėjo 14 dienos iškilmių pagrindinis akcentas bus 230-osios koplyčios pastatymo metinės. 

Kiekviena šventė sukelia organizacinių rūpesčių. O kad pavyktų Gražiškių koplyčios šventė, bene labiausiai rūpinasi ūkininkė, Barzdų seniūnijos Gražiškių, Žardelių, Žilių kaimų seniūnaitė ir šių maldos namų zakristijonė Ingrida Dereškevičienė. Jos rankose – koplyčios raktai. Jau 30 metų ši moteris savanoriauja, atlikdama įvairius darbus puoselėjant krašto istoriją ir tradicijas, telkdama aplinkinius žmones gražinant aplinką, saugojant ir grąžinant koplyčios materialines vertybes, puoselėjant kapinaites. Pilietinis nedidelės bendruomenės aktyvumas tapo pavyzdžiu ne tik Šakių rajone.

* * *

Gražiškių kaimas nuo pat įkūrimo pradžios priklausė Naumiesčio parapijai, nuo 1773 metų minimas Griškabūdžio filijos dokumentuose, o 1919 metais buvo priskirtas naujai įsteigtai Barzdų parapijai.

Griškabūdžio parapijos teritorija buvusi didelė, pasiekti bažnyčią tikintiesiems reikdavo nuvykti toli. Todėl Griškabūdžio filijos administratoriaus karmelito kun. Jeronimo Šateikos rūpesčiu 1795 metais Gražiškių kaime buvo pastatyta mūrinė koplytėlė. Jos pietinėje pusėje 1840 metais pristatyta kvadratinio plano maža zakristija, o dar vėliau, prie pagrindinio fasado – medinis stačiakampis prieangis. Virš pagrindinio fasado trikampio frontono pastatytas medinis bokštelis smailėjančia viršūne. Jame kabojo 1805 metais išlietas žalvarinis varpas. 1826 metais koplytėlei suteikti Šv. Morkaus ir Švč. Mergelės Marijos Vardo atlaidai. 

Aplink koplyčią nuo seno buvo laidojami aplinkinių kaimų žmonės. Kai jose tapo ankšta, 1892 metais Griškabūdžio bažnyčios administratorius kun. Juozapas Marma gavo leidimą perpildytas kapinaites praplėsti ir pašventinti. 

* * *

Per 230 metų keitėsi Gražiškių ir aplinkinių kaimų kraštovaizdis, o istorinės ir socialinės aplinkybės lėmė ne vienos kartos šeimos likimą. Gyventojai kentė 1812 metų Napoleono kariuomenės plėšikavimus, patyrė 1863 metų sukilimo netektis, 1870 metais čia siautėjo bado šmėkla. Besitęsiantys lietūs užliejo Žardelių, Žilių kaimų žemės plotus. Pažliugusiais keliais ėjo duoneliautojai, už žiupsnelį miltų atiduodavę ką vertingesnio beturėję. Brolių Žemaičių ūkis Žiliuose buvo parduotas iš varžytynių: Kudirka nupirko 40 ha, Domeika – 40 ha, Draugelis – 20 ha, o Žemaičių šeimai beliko 8 ha. Ją pasiliko Jonas Žemaitis (poetės Teofilės Žemaitytės senelis), o kiti šeimos nariai išsiskirstė ieškoti vietos apsigyventi kitur.

Spaudos draudimo metais (1869–­1904) koplyčios altoriaus mensoje buvo slepiama iš Prūsijos pargabenta lietuviška spauda. Kratų metu žandarai jos neaptikdavo. Tuo metu zakristijonui dirbo šalia koplyčios gyvenęs Ignas Sadauskas (1850–1918). Jis čia palaidotas.

Karai, okupacijos, tremtys, partizanų pasipriešinimas retino aplinkinių kaimų gyventojus. Nepriklausomybės metais Gražiškiuose buvo 21 sodyba, o 2025 metais teliko 3 sodybos. Laikas išblaškė gražiškiečius, kiti sugrįžo amžinojo poilsio į prosenelių žemę.

Barzdų seniūnija organizuoja 230-ųjų koplyčios pastatymo metinių mi­nėjimą. Žmonių geranoriškas  susitelkimas paminėti šią datą įkvepia viltį, kad ši šventovė parapijiečiams bus visada reikalinga. Ji svarbi ir iš šio krašto kilusiems žmonėms, kurie čia su vaikais ir vaikaičiais atvyksta ne tik per šventes, bet ir pagerbti mirusiųjų per Vėlines ir kitomis progomis.

2009 metais prasidėjo pirmasis koplyčios atgimimo etapas. Sutelkus bendras I. Dereškevičienės ir tuometinio klebono kun. Jordano Kazlausko jėgas, remiant seniūnijos gyventojams, buvo atlikti kapitaliniai koplyčios remonto darbai: perdengtas stogas, restauruotas bokštelio kryžius, koplyčios vidus, vertingi XIX amžiaus paveikslai, pakabintas rekonstruotas Barzdų bažnyčios sietynas. Atlikta ir kitų svarbių darbų.

Bendruomenę pribloškė tai, kad 2012 metų lapkričio pradžioje iš koplyčios buvo pavogtas 1805 metų iš žalvario nulietas varpas. Apie nusikaltimą pranešta Šakių policijai, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Bet ilgapirščių nerasta. Bendruomenės susirinkime I. Dereškevičienė pasiūlė nuliedinti naują varpą. Tam reikėjo 2000 eurų. Prisidėjo ir aukotojai. Varpą nuliejo Lenkijos meistrai broliai Kruževskiai. Ant 50 kg sveriančio varpo užrašyta: „Šv. Morkus, Gražiškių koplyčia“ ir dvi datos: 1795–­2015. Šio šventojo vardas pasirinktas todėl, kad koplyčioje Nepriklausomybės metais ir sovietmečiu iki 1968 metų vykdavo Šv. Morkaus atlaidai, be to, šio šventojo paveikslas kabojo pagrindiniams altoriuje. Per iškilmes 2015 metais varpas stovėjo visiems matomoje vietoje šalia koplyčios. Pilviškiuose gyvenantis kalvis Juozas Valiukas šiam varpui specialiai nukaldino stilizuotą varpinę. 

Kadangi į atlaidus susirenka daug žmonių, šv. Mišios būna aukojamos šalia koplyčios esančioje aikštėje, po pastoge, ant nedidelio altoriaus stalelio, kurį pagamino Kęstutis Puodžiukaitis. 

2015 metais Gražiškių koplyčia įrašyta į Kultūros vertybių registrą. 

Artėjant šių metų Švč. Mergelės Marijos Vardo atlaidams, paruoštas informacinis stendas, jame pateikta koplyčios istorija, supažindinama su kraštą garsinusiais žmonėmis. Tekstą paruošė Barzdų seniūnė Jurgita Didžiulienė ir buvusi ilgametė bibliotekos vedėja Birutė Grajauskienė.

Prireikė ir koplyčios remonto. Virš pagrindinio fasado trikampio frontono stovėjęs kvadratinio plano medinis bokštelis buvo pakrypęs, kėlė pavojų. Jo remonto ir kitus būtinus darbus atliko Arūno ir Birutės Šniaukštų individualios įmonės restauratorius Arūnas Šniaukšta. Paramą skyrė Šakių rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyrius iš paveldo programos lėšų. Prie darbų prisijungė ir Ingrida su vyru Artūru: išvežė atliekas, stumdė baldus, valė, beliko perdažyti koplyčios grindis. Dažams nupirkti pinigų skyrė Griškabūdžio ir Barzdų klebonas kun. Vytautas Mazirskas, o per feisbuką į talką visus pakvietė Ingrida. Atvyko: Darius Jankauskas (Pilviškiai), Juozas Žukas (Marijampolė), Albinas Adomaitis (Kauno r.), Gintautas ir Saulius Morkūnai (Kruonis), Vaidas Žemaitis (Šakiai), Irmantas Karpavičius (Baltrušiai). Talkininkus pietumis vaišino bendrovė „Lauma“ (Tarpučiai-Kudirkos Naumiestis), ledais – klebonas, Monika Urbantienė ir Kristina Žemaitė. Visų atvykusiųjų į talką artimieji palaidoti Gražiškių kapinaitėse.

Ingrida džiaugiasi, kad artėjančioms iškilmėms jau pasiruošta: koplyčios vidus ir išorė sutvarkyti, altorius pasipuoš nauju užtiesalu. Beliks apgalvoti kaip papuošti aplinką.

„Švč. Mergelės Marijos Vardo atlaidų šv. Mišiose jungsimės į maldą už taiką, kad vilties stiprybė pripildytų mūsų dabartį šių dienų išbandymų akivaizdoje“, – sakė I. Dereškevičienė.

Beje, rugpjūčio 3-iąją Barzdų Kristaus Karaliaus bažnyčioje kun. Vytautas Mazirskas, atsisveikindamas su šia parapija, I. Dereškevičienei ir kitiems parapijiečiams įteikė popiežiaus Leono XIV apaštalinį palaiminimą.

Gražiškiai, Šakių rajonas

„Abipus Nemuno“, 2025 m. rugpjūčio 22 d., nr. 16 (241)