Atminimo dienos tarpreliginis minėjimas

Religinių bendruomenių atstovai Religinių bendruomenių atstovai tarpreliginėse pamaldose Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčioje

Kęstutis PULOKAS

Kasmet antrąjį lapkričio sekmadienį Jungtinėje Karalystėje, Britų Sandraugos valstybėse ir kitur minima Atminimo diena, plačiai žinoma Raudonųjų aguonų dienos pavadinimu. Artimiausią sekmadienį lapkričio 11-ajai – Paliaubų dienai atminti, kai 1918 metais lapkričio 11 d., pasirašius Kompjeno susitarimą, faktiškai baigėsi Pirmasis pasaulinis karas.

Jau daugiau nei porą dešimtmečių Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčioje kasmet antrąjį lapkričio sekmadienį Jungtinės Karalystės ambasados iniciatyva rengiamas tarpreliginis Atminimo dienos minėjimas. Prisimenamos ne tik Pirmojo pasaulinio karo, bet ir kitų ginkluotų konfliktų aukos. Tarpreliginėse Atminimo dienos pamaldose Vilniuje tradiciška dalyvauja diplomatinio korpuso bei įvairių religinių bendruomenių, aukščiausių Lietuvos Respublikos institucijų, Lietuvos kariuomenės atstovai.

Šiemet minėjimas vyko lapkričio 9 dieną. Tarpreliginių pamaldų apeigoms vadovavo Lietuvos Evangelikų Liuteronų Bažnyčios vyskupas Mindaugas Sabutis, Romos Katalikų Bažnyčios kunigas, Lietuvos Vyskupų Konferencijos generalinis sekretorius Kęstutis Smilgevičius, Konstantinopolio patriarchato Stačiatikių (Ortodoksų) Bažnyčios Lietuvos egzarchato arkikunigas Vladimiras Seliavko, Lietuvos Evangelikų Reformatų Bažnyčios Vilniaus parapijos kunigas Holgeris Laheinas (Holger Lahayne), Vilniaus Tarptautinės (Evan­gelikų) Bažnyčios kunigas Bobas Geitsas (Bob Gates), Lietuvos musulmonų religinių bendruomenių tarybos – Muftiato – valdybos pirmininkas muftijus Aleksandras Beganskas ir judėjų religinei tradicijai atstovavusi Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kuk­liansky.

Ant altoriaus padedamas Lietuvos Respublikos vainikas
Vokietijos ambasadoriaus pavaduotojas Riudigeris Cetelis skaito karo pabaigai 1918 m. dedikuotą Moiros Michael eilėraštį
Tradicinė lėšų rinkimo akcija, siekiant parodyti solidarumą veteranams ir jų šeimų nariams

Į susirinkusiuosius kreipėsi Kanados ambasadorė Džanetė Sautner (Jeanette Sautner), Ukrainos ambasadorė Olha Nikitčenko, Jungtinės Karalystės ambasadorė Elizabeta Boiles (Elisabeth Boyles), Vokietijos Federacinės Respublikos am­basadoriaus pavaduotojas  Riudigeris Cetelis (Rü­diger Zettel), Jungtinės Karalystės gynybos atašė majoras Viljamas Džordžas (William George) ir Kanados gynybos atašė pavaduotojas ka­pitonas Kevinas Paueris (Kevin Power).  Skambėjo šiai datai skirta poezijos klasika, tradicines dvi minutes tylos lydėjo trimito garsai. Giedojo Vilniaus evangelikų liuteronų parapijos choras (vadovė Asta Saldukienė).

Vainikus ant altoriaus dėjo Jungtinės Karalystės, Kanados, Indijos, Nyderlandų, Prancūzijos, Ukrainos, Lenkijos, Vokietijos, Da­nijos, Ispanijos, Italijos ir kitų diplomatinių atstovybių bei karinių misijų atstovai. Lietuvos Res­publikos vardu vainiką dedikavo Lietuvos ginkluotųjų pajėgų vadovybė. 

Vėliau Jungtinės Karalystės gynybos atašė majoras V. Džordžas vainikus perkels ant Lietuvoje palaidotų Didžiosios Britanijos bei Tautų Sandraugos karių kapų.

Po pamaldų susirinkusieji bendravo parapijos salėje.   
Tą pačią dieną atminimo ceremonija tradiciškai vyko ir Klaipėdoje, senosiose Vitės kapinėse, kuriose palaidoti du Didžiosios Britanijos kariai, mirę nelaisvėje Klaipėdoje Pirmojo pasaulinio karo metais.  

Autoriaus nuotraukos

„XXI amžius“, 2025 m. lapkričio 21 d., nr. 43–44 (2656–2657)